Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
1877 1878 m Rusijos Turkijos karasKaro veiksmai KaukazeData 1877 m balandžio 24 d 1878 m kovo 3 d Vieta Balkanai Kaukaza
Rusijos Turkijos karas 1877 1878 m.
| 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Karo veiksmai Kaukaze | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Rusijos imperija Rumunija Serbija Juodkalnijos kunigaikštystė Bulgarų savanoriai | Osmanų imperija | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Nikolajus Romanovas Karolis I Rumunas | | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| Rusija – 737,355 500 patrankų | Osmanų imperija – 281 000 | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| Rusija – 15 567 žuvo mūšių metu, 6 824 mirė nuo sužeidimų Rumunija: 4 302 žuvo arba dingo, 3 316 sužeista | 30 000 žuvo, 90 000 žuvo dėl ligų | ||||||||
Rusijos–Turkijos karas – karas tarp Rusijos ir Osmanų imperijų. Karas daugiausia vyko Bulgarijos teritorijoje ir baigėsi Rusijos pergale. Rusijos pajėgos kovų pabaigoje stovėjo už 60 km nuo Stambulo. Kadangi kitos Europos galios norėjo išlaikyti pusiausvyrą Europoje ir neleisti perdidelės galios įgauti Rusijai Berlyno kongrese Rusijos ir Turkijos sudaryta San Stefano taika buvo peržiūrėta Osmanų naudai.
Karo dingstimi tapo Osmanų represijos prieš serbus ir bulgarus po bei bulgarų . Veikiama panslavizmo Rusija jautėsi esanti šių tautų gynėja ir visuomenės nuomonė reikalavo įsikišimo. Strateginiu Rusijos tikslu buvo laisvas, geopolitinių priešininkų netrukdomas priėjimas prie Viduržemio jūros. Serbai ir bulgarai, kurie karo metu po keleto amžių vėl iškovojo nepriklausomybę, šiais laikais karą laiko antruoju savo nacionalinės istorijos gimimu. Bulgarijos istoriografijoje karas vadinamas Išvaduojamuoju Rusijos-Turkijos karu, o laikotarpis iškart po karo . Karas taip pat sudarė galimybę Rumunijai iškovoti visišką nepriklausomybę. Nors ji, skirtingai nuo kitų Balkanų dalių niekada tiesiogiai į Osmanų imperiją nebuvo įjungta, oficialiai ji buvo Turkijos vasaline valstybe. Dėl to Rumunijos istoriografijoje karas vadinamas Rumunijos nepriklausomybės karu.
Priešistorė
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje .
1875 m. vasarą Bosnijoje-Hercogovinoje kilo sukilimas prieš Osmanus. Svarbiausia maišto priežastimi buvo sunki mokesčių našta, kurią arti bankroto buvusi Osmanų valdžia uždėjo gyventojams. Nepaisant mokesčių sumažinimo sukilimas tęsėsi ir 1876 m. bei sukėlė bulgarų Balandžio sukilimą. Įtampa Bosnijoje ir rusų parama paskatino formaliai vasalines Osmanų imperijos ir Juodkalnijos kunigaikštystes paskelbti karą savo siuzerenui.
sustiprino imperines didžiųjų valstybių Rusijos ir Austrijos-Vengrijos ambicijas. 1876 m. liepos 8 d. ir Reichstadte sudarė susitarimą, pagal kurį Balkanus padalino į dvi įtakos sferas. 1876 m. rugpjūčio mėn. Osmanų armija nugalėjo Serbijos kariuomenę, kurioje tarnavo ir daug rusų bei bulgarų savanorių. Tai Rusijai ir Austrijai-Vengrijai buvo pats netinkamiausias variantas, nes nebeliko galimybių pasinaudojus karu užimti Osmanų teritorijas.
Bulgarų Balandžio sukilimo metu 1876 m. įvyko , kurios tapo Osmanų armijos žiaurumo prieš slavų civilius Bulgarijoje ir Serbijoje simboliu bei paveikė Vakarų viešąją opiniją. Prieš tokį Osmanų elgesį protestavo Viktoras Hugo, Fiodoras Dostojevskis, , Garibaldis ir kiti garsūs to metu asmenys.
1876 m. buvo sušaukta Kostantinopolio konferencija, kurioje diskutuotos vienos ar kelių autonominių Bulgarijos provincijų sudarymo galimybės, autonomijos ribos bei tokių autonominių darinių sienos. Osmanų valdžia renginį boikotavo ir galiausiai nutraukė, kai turkų užsienio reikalų ministras delegatus informavo, kad Osmanų imperija priėmė naują . Ši esą garantuojanti visų Osmanų imperijos etninių mažumų teises ir laisves ir suteikia bulgarams tokias pačias teises kaip ir kitiems Osmanų imperijos piliečiams.
Rusijos nuostatos prieš Osmanų imperiją išliko priešiškos, nes Osmanų Konstitucija laikyta kaip apsimestiniu problemos sprendimu. Diplomatiniais keliais 1877 m. sausį Rusija užsitikrino Austrijos-Vengrijos neutralumą galimo karinio konflikto su Turkija atveju. Už tai Austrija-Vengrija po karo turėjo gauti Bosniją ir Hercegoviną.
Jungtinėje Karalystėje viešoji opinija Balkanų atžvilgiu buvo nevienareikšmė. Bendžaminas Dizraelis, nors ir simpatizavo bulgarų laisvės kovai, tačiau buvo užkietėjęs Rusijos galios augimo priešininkas. Jis Didžiąją Britaniją laikė Osmanų imperijos gynėja, išlaikant tą pačią poziciją kaip ir Krymo karo metu.
Šaltiniai
- Мерников, АГ (2005. — С. 376), Спектор А. А. Всемирная история войн, Минск.
- Борис Урланис, Войны и народонаселение Европы, Часть II, Глава II http://scepsis.net/library/id_2140.html
- Scafes, Cornel (2002), Armata Romania in Razboiul de Independenta 1877–1878, Bucuresti: Sigma, p. 149.
- Мерников А. Г., Спектор А. А. Всемирная история войн. Харвест:2005. ISBN 985-13-2607-0}}
Nuorodos
- 1877–1878 m. karas (ištrauka iš Stavrianos „The Balkans Since 1453“; anglų k.)
- Karas (rusų k.)
- Rumunų kariuomenė karo metu (anglų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos Turkijos karas 1877 1878 m., Kas yra Rusijos Turkijos karas 1877 1878 m.? Ką reiškia Rusijos Turkijos karas 1877 1878 m.?
1877 1878 m Rusijos Turkijos karasKaro veiksmai KaukazeData 1877 m balandzio 24 d 1878 m kovo 3 d Vieta Balkanai KaukazasRezultatas Rusijos pergale San Stefano taikaTeritoriniai pokyciai Atkurta Bulgarijos valstybe Rumunija Serbija ir Juodkalnija tapo de jure nepriklausomomis nuo Osmanu imperijos Karsas atiteko Rusijos imperijaiKonflikto salysRusijos imperija Rumunija Serbija Juodkalnijos kunigaikstyste Bulgaru savanoriai Osmanu imperijaVadovai ir kariniai vadaiNikolajus Romanovas Karolis I RumunasPajegosRusija 737 355 500 patranku Rumunija 60 000 190 patranku Bulgarija 40 000 Serbija 81 500 Juodkalnija 25 000 Osmanu imperija 281 000NuostoliaiRusija 15 567 zuvo musiu metu 6 824 mire nuo suzeidimu Rumunija 4 302 zuvo arba dingo 3 316 suzeista Bulgarija 3 456 zuvo ir suzeista Serbija ir Juodkalnija 2 400 zuvo ir suzeista 30 000 zuvo 90 000 zuvo del ligu Rusijos Turkijos karas karas tarp Rusijos ir Osmanu imperiju Karas daugiausia vyko Bulgarijos teritorijoje ir baigesi Rusijos pergale Rusijos pajegos kovu pabaigoje stovejo uz 60 km nuo Stambulo Kadangi kitos Europos galios norejo islaikyti pusiausvyra Europoje ir neleisti perdideles galios įgauti Rusijai Berlyno kongrese Rusijos ir Turkijos sudaryta San Stefano taika buvo perziureta Osmanu naudai Karo dingstimi tapo Osmanu represijos pries serbus ir bulgarus po bei bulgaru Veikiama panslavizmo Rusija jautesi esanti siu tautu gyneja ir visuomenes nuomone reikalavo įsikisimo Strateginiu Rusijos tikslu buvo laisvas geopolitiniu priesininku netrukdomas priejimas prie Vidurzemio juros Serbai ir bulgarai kurie karo metu po keleto amziu vel iskovojo nepriklausomybe siais laikais kara laiko antruoju savo nacionalines istorijos gimimu Bulgarijos istoriografijoje karas vadinamas Isvaduojamuoju Rusijos Turkijos karu o laikotarpis iskart po karo Karas taip pat sudare galimybe Rumunijai iskovoti visiska nepriklausomybe Nors ji skirtingai nuo kitu Balkanu daliu niekada tiesiogiai į Osmanu imperija nebuvo įjungta oficialiai ji buvo Turkijos vasaline valstybe Del to Rumunijos istoriografijoje karas vadinamas Rumunijos nepriklausomybes karu PriesistoreDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje 1875 m vasara Bosnijoje Hercogovinoje kilo sukilimas pries Osmanus Svarbiausia maisto priezastimi buvo sunki mokesciu nasta kuria arti bankroto buvusi Osmanu valdzia uzdejo gyventojams Nepaisant mokesciu sumazinimo sukilimas tesesi ir 1876 m bei sukele bulgaru Balandzio sukilima Įtampa Bosnijoje ir rusu parama paskatino formaliai vasalines Osmanu imperijos ir Juodkalnijos kunigaikstystes paskelbti kara savo siuzerenui sustiprino imperines didziuju valstybiu Rusijos ir Austrijos Vengrijos ambicijas 1876 m liepos 8 d ir Reichstadte sudare susitarima pagal kurį Balkanus padalino į dvi įtakos sferas 1876 m rugpjucio men Osmanu armija nugalejo Serbijos kariuomene kurioje tarnavo ir daug rusu bei bulgaru savanoriu Tai Rusijai ir Austrijai Vengrijai buvo pats netinkamiausias variantas nes nebeliko galimybiu pasinaudojus karu uzimti Osmanu teritorijas Bulgaru Balandzio sukilimo metu 1876 m įvyko kurios tapo Osmanu armijos ziaurumo pries slavu civilius Bulgarijoje ir Serbijoje simboliu bei paveike Vakaru viesaja opinija Pries tokį Osmanu elgesį protestavo Viktoras Hugo Fiodoras Dostojevskis Garibaldis ir kiti garsus to metu asmenys 1876 m buvo susaukta Kostantinopolio konferencija kurioje diskutuotos vienos ar keliu autonominiu Bulgarijos provinciju sudarymo galimybes autonomijos ribos bei tokiu autonominiu dariniu sienos Osmanu valdzia renginį boikotavo ir galiausiai nutrauke kai turku uzsienio reikalu ministras delegatus informavo kad Osmanu imperija prieme nauja Si esa garantuojanti visu Osmanu imperijos etniniu mazumu teises ir laisves ir suteikia bulgarams tokias pacias teises kaip ir kitiems Osmanu imperijos pilieciams Rusijos nuostatos pries Osmanu imperija isliko priesiskos nes Osmanu Konstitucija laikyta kaip apsimestiniu problemos sprendimu Diplomatiniais keliais 1877 m sausį Rusija uzsitikrino Austrijos Vengrijos neutraluma galimo karinio konflikto su Turkija atveju Uz tai Austrija Vengrija po karo turejo gauti Bosnija ir Hercegovina Jungtineje Karalysteje viesoji opinija Balkanu atzvilgiu buvo nevienareiksme Bendzaminas Dizraelis nors ir simpatizavo bulgaru laisves kovai taciau buvo uzkietejes Rusijos galios augimo priesininkas Jis Didziaja Britanija laike Osmanu imperijos gyneja islaikant ta pacia pozicija kaip ir Krymo karo metu Sis straipsnis apie kara yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį SaltiniaiMernikov AG 2005 S 376 Spektor A A Vsemirnaya istoriya vojn Minsk Boris Urlanis Vojny i narodonaselenie Evropy Chast II Glava II http scepsis net library id 2140 html Scafes Cornel 2002 Armata Romania in Razboiul de Independenta 1877 1878 Bucuresti Sigma p 149 Mernikov A G Spektor A A Vsemirnaya istoriya vojn Harvest 2005 ISBN 985 13 2607 0 NuorodosVikiteka Rusijos Turkijos karas vaizdine ir garsine medziaga1877 1878 m karas istrauka is Stavrianos The Balkans Since 1453 anglu k Karas rusu k Rumunu kariuomene karo metu anglu k