Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Raudonoji nykštukė maža palyginus šalta žvaigždė kurios masė yra nuo 0 075 iki maždaug pusės Saulės masės Paviršiaus tem
Raudonoji nykštukė
Raudonoji nykštukė – maža, palyginus šalta žvaigždė, kurios masė yra nuo 0,075 iki maždaug pusės Saulės masės. Paviršiaus temperatūra nesiekia 4000 kelvinų laipsnių karščio. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį Paukščių Tako žvaigždžių. Raudonosios nykštukės kurą degina labai lėtai, todėl manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo Visatos susidarymo). Nors raudonosios nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas, kuriam priklauso daug artimų Saulės sistemos kaimynių, dėl menko ryškumo (ne daugiau 10 % Saulės šviesumo) nė viena nematoma plika akimi. Artimiausia Saulei žvaigždė (Kentauro Proksima, 4 šviesmečiai) taip pat yra raudonoji nykštukė.
Raudonosios nykštukės (mažesnės nei 35 % M☉ ) konvekcija apima visą žvaigždę, taigi jos degantis kuras nuolat sumaišomas ir jo sudėtis visame tūryje ta pati. Tai pailgina žvaigždės amžių.
Dalis raudonųjų nykštukių turi egzoplanetų sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį prie raudonosios nykštukės Gliese 581 buvo aptikta Gliese 581c planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje gyvybės zonoje, kurioje vanduo gali egzistuoti skystos būsenos – neišgaruoti dėl karščio ir nesušalti į ledą. Dėl šios priežasties neatmetama skysto vandens ar net gyvybės egzistavimo galimybė minėtoje planetoje. Visgi egzistuoja keletas gyvybei tokio tipo žvaigždžių sistemose nepalankių faktorių. Dėl menko spinduliuojamos energijos kieko gyvybei tinkamos planetos turi būti tiek arti žvaigždės, jog turėtų būti atsisukusios į ją visada ta pačia puse (kaip Mėnulis į Žemę). Raudonosios nykštukės taip pat spinduliuoja labai mažai ultravioletinių spindulių, kurie, kaip ir dienos bei nakties kaita, gali būti reikalingi gyvybei atsirasti.
Taip pat skaitykite
- Žvaigždžių evoliucija
- Mėlynoji nykštukė
- Baltoji nykštukė
- Juodoji nykštukė
- Juodoji skylė
Šaltiniai
- Adams, Fred C.; Laughlin, Gregory; Graves, Genevieve J. M.. "Red Dwarfs and the End of the Main Sequence". Gravitational Collapse: From Massive Stars to Planets: 46–49, Revista Mexicana de Astronomía y Astrofísica.
- „The Brightest Red Dwarf“, by Ken Croswell (Accessed 6/7/08)
- Reiners, A.; Basri, G. (2009 m. kovo mėn.). „On the magnetic topology of partially and fully convective stars“. Astronomy and Astrophysics. 496 (3): 787–790. Bibcode:2009A&A...496..787R. doi:10.1051/0004-6361:200811450.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Raudonoji nykštukė, Kas yra Raudonoji nykštukė? Ką reiškia Raudonoji nykštukė?
Raudonoji nykstuke maza palyginus salta zvaigzde kurios mase yra nuo 0 075 iki mazdaug puses Saules mases Pavirsiaus temperatura nesiekia 4000 kelvinu laipsniu karscio Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykstukemis sudaro didziaja dalį Pauksciu Tako zvaigzdziu Raudonosios nykstukes kura degina labai letai todel manoma kad jos gali gyvuoti simtus milijardu metu zymiai ilgesnį laika nei yra praejes nuo Visatos susidarymo Nors raudonosios nykstukes yra labiausiai paplites zvaigzdziu tipas kuriam priklauso daug artimu Saules sistemos kaimyniu del menko ryskumo ne daugiau 10 Saules sviesumo ne viena nematoma plika akimi Artimiausia Saulei zvaigzde Kentauro Proksima 4 sviesmeciai taip pat yra raudonoji nykstuke Raudonoji nykstukeSpejama raudonosios nykstukes gyvavimo trukmes trilijonais metu priklausomybe nuo mases Saules masemis Raudonosios nykstukes mazesnes nei 35 M konvekcija apima visa zvaigzde taigi jos degantis kuras nuolat sumaisomas ir jo sudetis visame turyje ta pati Tai pailgina zvaigzdes amziu Dalis raudonuju nykstukiu turi egzoplanetu sistemas 2007 m balandzio menesį prie raudonosios nykstukes Gliese 581 buvo aptikta Gliese 581c planeta kuri yra labai panasi į Zeme ir skrieja vadinamoje gyvybes zonoje kurioje vanduo gali egzistuoti skystos busenos neisgaruoti del karscio ir nesusalti į leda Del sios priezasties neatmetama skysto vandens ar net gyvybes egzistavimo galimybe minetoje planetoje Visgi egzistuoja keletas gyvybei tokio tipo zvaigzdziu sistemose nepalankiu faktoriu Del menko spinduliuojamos energijos kieko gyvybei tinkamos planetos turi buti tiek arti zvaigzdes jog turetu buti atsisukusios į ja visada ta pacia puse kaip Menulis į Zeme Raudonosios nykstukes taip pat spinduliuoja labai mazai ultravioletiniu spinduliu kurie kaip ir dienos bei nakties kaita gali buti reikalingi gyvybei atsirasti Taip pat skaitykiteZvaigzdziu evoliucija Melynoji nykstuke Baltoji nykstuke Juodoji nykstuke Juodoji skyleSaltiniaiAdams Fred C Laughlin Gregory Graves Genevieve J M Red Dwarfs and the End of the Main Sequence Gravitational Collapse From Massive Stars to Planets 46 49 Revista Mexicana de Astronomia y Astrofisica The Brightest Red Dwarf by Ken Croswell Accessed 6 7 08 Reiners A Basri G 2009 m kovo men On the magnetic topology of partially and fully convective stars Astronomy and Astrophysics 496 3 787 790 Bibcode 2009A amp A 496 787R doi 10 1051 0004 6361 200811450 Sis straipsnis apie zvaigzde yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį