Pyragių valsčius (vok. Amtsbezirk Pieragen, nuo 1938 m. Amtsbezirk Nicklashagen) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Priklausė Pilkalnio apskričiai. Valsčiaus centras buvo Pyragiuose.
| Pyragių valsčius Amtsbezirk Pieragen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Pyragių valsčius Pilkalnio apskrityje | ||||
| Valstybė | Vokietija | |||
| Provincija | Rytų Prūsija | |||
| Administracinis centras | Pyragiai | |||
| 1874–1945 | Pilkalnio apskritis | |||
| Gyventojų | 1 371 (1905) | |||
| Plotas | 39,4 km² (1905) | |||
Istorija
Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 14 kaimo bendruomenių ir 3 dvaro apygardų. 1928 m. panaikintos visos dvaro apygardos: Mažųjų Kubilėlių ir Šilingių prijungtos prie Didžiųjų Kubilėlių kaimo bendruomenės (naujoji savivaldybė pavadinta Šilingių kaimo bendruomene), o Baragėlių prijungta prie Kaptainiškių kaimo. 1928–1945 m. Pyragių valsčių sudarė 14 kaimo bendruomenių: Barzdų, Dainių, Juodžiūnų, Kaptainiškių, Kaunonų, Kermušynų, Kišų, Pečinkių, Pyragių, Šilingių, Šimkūnų, Urbantaičių, Vėžupėlių ir Vėžupių.
Valsčius buvo pietrytinėje apskrities dalyje, Lietuvos pasienyje. Nuo Lietuvos valsčių skyrė Širvintos upė, nuo Stalupėnų apskrities – Rausvė. Valsčiumi tekėjo Vorupės, Vėžupės ir Paduodupės upeliai.
1905 m. valsčiuje buvo 1371 gyventojas, iš jų 53 lietuviai (3,9 %). Daugiausia lietuvių gyveno Juodžiūnuose ir Baragėliuose (po 12 %). Didžiausios gyvenvietės 1939 m. buvo Šimkūnai (261 gyv.), Dainiai (187 gyv.) ir Pyragiai (157 gyv.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pyragių valsčius, Kas yra Pyragių valsčius? Ką reiškia Pyragių valsčius?