Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Priekulės prieglaudos spaustuvė spaustuvė ir pirmoji Lietuvos poligrafininkų mokykla Priekulėje veikusi 1865 1918 m Isto
Priekulės spaustuvė
Priekulės prieglaudos spaustuvė – spaustuvė ir pirmoji Lietuvos poligrafininkų mokykla Priekulėje, veikusi 1865–1918 m.
Istorija
XIX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje kunigu praktikantu į Priekulę paskirtas (1829–1906) dar ėjo mokytojo pareigas ir vadovavo privačiai mokyklai, o 1854 m. įkūrė „globos“ draugiją. 1856 m. pradėjo veikti prieglauda. Į Elniškės kumetyne įsikūrusią prieglaudą iš pradžių buvo priimti 6 berniukai ir tiek pat mergaičių. Visi prieglaudos auklėtiniai buvo lietuviai. Prieglaudos įkūrėjas išmoko lietuviškai, pirko pigius spaustuvės įrengimus ir pradėjo našlaičius mokyti amato, tikėdamasis iš spaustuvės gauti pajamų, reikalingų prieglaudai išlaikyti, o jaunuolius parengti savarankiškam gyvenimui.
1865 m. spaustuvė pradėjo veikti. Netrukus mokytis amato įstojo būsimieji lietuvių spaudos darbuotojai , Martynas Šernius, Jurgis Traušys. Prieglaudos auklėtiniai buvo mokomi lietuvių kalbos, o kadangi mokymui trūko vadovėlių, F. Šrėderis pats parengė du vadovėlius. Netrukus prieglaudos gyventojai išmoko knygrišystės. Elniškės prielauda pasidarė per maža ir Šrėderis jai nupirko ūkį Gropiškiuose.
„Keleivio iš Karaliaučiaus“ redaktorius Frydrichas Kuršaitis savo laikraštyje gyrė F. Šrėderio darbus, reklamavo jaunuosius spaustuvininkus ir skatino pirkti jų leidinius. Jo bute buvo įrengtas Priekulės knygų bei laikraščių sandėlis. 1875 m. „Lietuviškų kalendrų“ tiražas priartėjo prie 1500 egzempliorių.
Už nuopelnus švietimui F. Šrėderiui buvo pasiūlyta dirbti Klaipėdos apskrities karališkuoju mokyklų inspektoriumi. 1875 m. spaustuvė parduota J. Traušiui. Traušio šeimininkavimo metais Priekulės spaustuvėje buvo spausdinami 8 laikraščiai, pasirodė 209 knygos, išleista daug vadovėlių. Norėdamas prisivilioti pirkėjų, prenumeratorių, J. Traušys pirmasis Mažojoje Lietuvoje pradėjo leisti knygas dalimis kaip nemokamą laikraščių priedą. Baigus spausdinti knygą, prenumeratoriui būdavo atsiunčiamas antraštinis lapas ir skaitytojas, pats įsirišęs knygą, be išlaidų papildydavo savo biblioteką.
1918 m. Priekulės spaustuvė uždaryta. 1865–1918 m. joje išspausdintos 257 knygos, leisti 9 laikraščiai, daug smulkių leidinių – beveik tiek pat, kiek visos 19 Klaipėdos spaustuvių išleido per šimtmetį. Du trečdalius spaudinių sudarė religinė literatūra, bet pasirodė ir apie 30 visuomeninio bei istorinio pobūdžio brošiūrų, 49 kalendorių knygutės.
Šaltiniai
- Domas Kaunas. Iš lietuvių knygos istorijos, Vilnius. Mokslas, 1986
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Priekulės spaustuvė, Kas yra Priekulės spaustuvė? Ką reiškia Priekulės spaustuvė?
Priekules prieglaudos spaustuve spaustuve ir pirmoji Lietuvos poligrafininku mokykla Priekuleje veikusi 1865 1918 m IstorijaXIX a sestojo desimtmecio pradzioje kunigu praktikantu į Priekule paskirtas 1829 1906 dar ejo mokytojo pareigas ir vadovavo privaciai mokyklai o 1854 m įkure globos draugija 1856 m pradejo veikti prieglauda Į Elniskes kumetyne įsikurusia prieglauda is pradziu buvo priimti 6 berniukai ir tiek pat mergaiciu Visi prieglaudos aukletiniai buvo lietuviai Prieglaudos įkurejas ismoko lietuviskai pirko pigius spaustuves įrengimus ir pradejo naslaicius mokyti amato tikedamasis is spaustuves gauti pajamu reikalingu prieglaudai islaikyti o jaunuolius parengti savarankiskam gyvenimui 1865 m spaustuve pradejo veikti Netrukus mokytis amato įstojo busimieji lietuviu spaudos darbuotojai Martynas Sernius Jurgis Trausys Prieglaudos aukletiniai buvo mokomi lietuviu kalbos o kadangi mokymui truko vadoveliu F Srederis pats parenge du vadovelius Netrukus prieglaudos gyventojai ismoko knygrisystes Elniskes prielauda pasidare per maza ir Srederis jai nupirko ukį Gropiskiuose Keleivio is Karaliauciaus redaktorius Frydrichas Kursaitis savo laikrastyje gyre F Srederio darbus reklamavo jaunuosius spaustuvininkus ir skatino pirkti ju leidinius Jo bute buvo įrengtas Priekules knygu bei laikrasciu sandelis 1875 m Lietuvisku kalendru tirazas priartejo prie 1500 egzemplioriu Uz nuopelnus svietimui F Srederiui buvo pasiulyta dirbti Klaipedos apskrities karaliskuoju mokyklu inspektoriumi 1875 m spaustuve parduota J Trausiui Trausio seimininkavimo metais Priekules spaustuveje buvo spausdinami 8 laikrasciai pasirode 209 knygos isleista daug vadoveliu Noredamas prisivilioti pirkeju prenumeratoriu J Trausys pirmasis Mazojoje Lietuvoje pradejo leisti knygas dalimis kaip nemokama laikrasciu prieda Baigus spausdinti knyga prenumeratoriui budavo atsiunciamas antrastinis lapas ir skaitytojas pats įsirises knyga be islaidu papildydavo savo biblioteka 1918 m Priekules spaustuve uzdaryta 1865 1918 m joje isspausdintos 257 knygos leisti 9 laikrasciai daug smulkiu leidiniu beveik tiek pat kiek visos 19 Klaipedos spaustuviu isleido per simtmetį Du trecdalius spaudiniu sudare religine literatura bet pasirode ir apie 30 visuomeninio bei istorinio pobudzio brosiuru 49 kalendoriu knygutes SaltiniaiDomas Kaunas Is lietuviu knygos istorijos Vilnius Mokslas 1986