Martynas ŠerniusGimė 1849 m lapkričio 10 d Voveriškiuose Klaipėdos apskritisMirė 1908 m balandžio 14 d 58 metai Cintjoni
Martynas Šernius

Martynas Šernius | |
---|---|
Gimė | 1849 m. lapkričio 10 d. Voveriškiuose, Klaipėdos apskritis |
Mirė | 1908 m. balandžio 14 d. (58 metai) Cintjoniškiuose dab. Šilutės dalis |
Veikla | vertėjas, spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas. |
Martynas Šernius (1849 m. lapkričio 10 d. Voveriškiuose, Klaipėdos apskritis – 1908 m. balandžio 14 d. Cintjoniškiuose dab. Šilutės dalis) – vertėjas, spaustuvininkas, leidėjas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.
Biografija
Baigęs pradžios mokyklą, mokėsi privačiai pas Fridrichą Kuršaitį. Dirbo Priekulės Šrederio spaustuvėje raidžių rinkėju, 1869 m. pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo lietuviškame dragūnų pulke Tilžėje.
Nuo 1875 m. dirbo spaustuvėje Klaipėdoje, 1879–1894 m. dailininkas; jie spaustuvėje išspausdino 72 Mažajai Lietuvai skirtas knygas, brošiūras, lapelius.
1878–1904 m. redagavo, o iki 1894 m. ir leido „Lietuvišką ceitungą“ bei priedą ūkininkams „Laukininkų prietelis“. „Lietuviška ceitunga“ tapo tautinio atgimimo skatintoja. Nuo 1878 m. parengė ir leido naujas kalendras (lietuviškus kalendorius), kurių literatūrinėje dalyje spausdino daug grožinių kūrinių.
1898 m. pradėjo leisti liberalų laikraštį vokiečių kalba „Memeler Allgemeine Zeitung“. Palaikė ryšius su Lietuvos veikėjais, savo laikraščiuose spausdino Jono Basanavičiaus, Jono Šliūpo ir kt. raštus. Aktyviai reiškėsi visuomeniniame gyvenime, skatino ginti lietuvybę, kėlė bendradarbiavimo su Didžiąja Lietuva idėjas, rėmė „Aušros“ (1883–1886 m.) leidimą, į lietuvių kalbą išvertė virš 20 protestantų knygelių.
Ilgainiui M. Šernius prarado savo santaupas, 1904 m. liga pakirto jo paskutines jėgas. 1905 m. pardavė savo namus Klaipėdoje ir persikėlė pas žmonos gimines į Cintjoniškius prie Šilutės.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 486 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Martynas Šernius, Kas yra Martynas Šernius? Ką reiškia Martynas Šernius?
Martynas SerniusGime 1849 m lapkricio 10 d Voveriskiuose Klaipedos apskritisMire 1908 m balandzio 14 d 58 metai Cintjoniskiuose dab Silutes dalisVeikla vertejas spaustuvininkas Mazosios Lietuvos visuomenes veikejas Martynas Sernius 1849 m lapkricio 10 d Voveriskiuose Klaipedos apskritis 1908 m balandzio 14 d Cintjoniskiuose dab Silutes dalis vertejas spaustuvininkas leidejas Mazosios Lietuvos visuomenes veikejas BiografijaBaiges pradzios mokykla mokesi privaciai pas Fridricha Kursaitį Dirbo Priekules Srederio spaustuveje raidziu rinkeju 1869 m pasauktas į karine tarnyba tarnavo lietuviskame dragunu pulke Tilzeje Nuo 1875 m dirbo spaustuveje Klaipedoje 1879 1894 m dailininkas jie spaustuveje isspausdino 72 Mazajai Lietuvai skirtas knygas brosiuras lapelius 1878 1904 m redagavo o iki 1894 m ir leido Lietuviska ceitunga bei prieda ukininkams Laukininku prietelis Lietuviska ceitunga tapo tautinio atgimimo skatintoja Nuo 1878 m parenge ir leido naujas kalendras lietuviskus kalendorius kuriu literaturineje dalyje spausdino daug groziniu kuriniu 1898 m pradejo leisti liberalu laikrastį vokieciu kalba Memeler Allgemeine Zeitung Palaike rysius su Lietuvos veikejais savo laikrasciuose spausdino Jono Basanaviciaus Jono Sliupo ir kt rastus Aktyviai reiskesi visuomeniniame gyvenime skatino ginti lietuvybe kele bendradarbiavimo su Didziaja Lietuva idejas reme Ausros 1883 1886 m leidima į lietuviu kalba isverte virs 20 protestantu knygeliu Ilgainiui M Sernius prarado savo santaupas 1904 m liga pakirto jo paskutines jegas 1905 m pardave savo namus Klaipedoje ir persikele pas zmonos gimines į Cintjoniskius prie Silutes SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 486 psl