Prūsistika

Prūsistika – prūsų tautos istoriją, prūsų kalbą, literatūrą, folklorą tiriančių mokslų visuma, baltistikos dalis. Kaip savarankiška disciplina labiausiai susiformavusi kalbotyroje.

Prūsų kalbotyra daugiausia remiasi negausiais išlikusiais prūsų raštijos paminklais: dviem žodynėliais (Elbingo ir Grūnavo), trimis Sembos prūsų tarme parašytais liuteronų katekizmais ir keletu fragmentinių tekstų.

Istorija

Kalbotyra

Anksčiausiai prūsų kalba susidomėta lyginamojoje kalbotyroje: tirdami įvairias baltistikos ir indoeuropeistikos problemas, prūsų kalbos duomenimis naudojosi vokiečių kalbininkai Francas Bopas, Jakobas Grimas, , Adalbertas Becenbergeris. Rimčiau prūsų kalbą pradėjo tyrinėti XIX a. vokiečių mokslininkai: Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas parašė veikalus Die Sprache der Alten Preussen („Senųjų prūsų kalba”, 1845 m.) ir Thesaurus Linguae Prussicae („Prūsų kalbos tezauras“, 1873 m.), – žodyną Preussisches Wörterbuch: Ost- und westpreussische Provinzialismen („Prūsų kalbos žodynas: rytinių ir vakarinių prūsų provincializmai“, 1883 m.),  – svarbų apibendrinamojo pobūdžio prūsistikos veikalą Die preussische Sprache („Prūsų kalba“, 1896 m.), Martynas Šulcė (Martin Schultze) – „Senovės prūsų kalbos gramatiką“ (Grammatik der altpreussischen Sprache, 1899 m.).

XX a. prūsistiką tyrinėjo ne tik Vokietijos, bet ir kitų šalių mokslininkai. Vokiečių kalbininkas Reinholdas Trautmanas parašė knygas Die altpreussischen Sprachdenkmäler („Prūsų kalbos paminklai“, 1910 m.), Die altpreussischen Ortsnamen („Prūsų kalbos vietovardžiai“, 1912 m.) ir Die altpreussischen Personennamen („Prūsų kalbos asmenvardžiai“, 1925 m.), lietuvių kilmės Vokietijos kalbininkas Jurgis Gerulis – veikalą Die altpreußischen Ortsnamen („Senovės prūsų vietovardžiai“, 1922 m.), olandų kalbininkas  – veikalą Altpreussische Studien („Senosios prūsų kalbos studijos“, 1918 m.), vokiečių germanistas  – knygą Die ostpreußischen Mundarten („Rytprūsių tarmės“, 1924 m.). Lenkų kalbininkas išleido knygą Stosunki językowe polsk-pruskie („Kalbiniai prūsų ir lenkų santykiai“, 1947 m.), vokiečių archeologas parašė monografiją Zur Herkunft und Sprache der Prußen („Apie prūsų kilmę ir kalbą“, 1980 m.).

Svarbių prūsistikos darbų paskelbė latvių kalbininkas Janis Endzelynas – Senprūšu valoda („Prūsų kalba“, 1943 m.), Altpreussische Grammatik („Prūsų kalbos gramatika“, 1944 m.); lietuvių mokslininkai Kazimieras Būga („Rinktiniai raštai“, T. 3, 1961 m.) ir Kazimieras Kuzavinis („Prūsų kalba“, 1964 m.). Didelį indėlį į prūsistiką įnešė rusų kalbininkas Vladimiras Toporovas, išleidęs penkis tomus prūsų etimologinio žodyno (Prusskij jazyk: Slovar′, 1975–1990 m., A–L raidės). Vienas žymiausių prūsistikos specialistų – JAV kalbininkas Viljamas Rygelis Šmolstygas, parašęs knygas Readings in Old Prussian („Senosios prūsų kalbos skaitiniai“, 1965 m.), The Old Prussian Verb („Senosios prūsų kalbos veiksmažodis“, 1970 m.), An Old Prussian Grammar („Senosios prūsų kalbos gramatika“, 1974 m.), Studies in Old Prussian („Senosios prūsų kalbos studijos“, 1976 m.). JAV prūsų kalbą tyrinėja ir , Japonijoje – , Lenkijoje – Voicechas Smočynskis.

Vieną žymiausių prūsistikos darbų per visą prūsų kalbos tyrinėjimo istoriją – keturių tomų „Prūsų kalbos etimologijos žodyną“ (1988–1997 m.) – išleido žymus prūsistikos specialistas, lietuvių kalbininkas Vytautas Mažiulis. Žodyne apibendrinami ankstesni prūsų kalbos leksikos tyrinėjimai, pateikiama daug naujų etimologijų, rekonstruojamos kai kurios prūsų kalbos leksemos. Be to, V. Mažiulis parengė veikalus „Prūsų kalbos paminklai“ (1966–1981 m.) ir „Prūsų kalbos istorinė gramatika“ (2004 m.). Kalbininkas, baltistas Mykolas Letas Palmaitis parašė „Naujosios prūsų kalbos gramatiką“ (1989 m.), sudarė kalendorių „Prūsa“ rekonstruota prūsų kalba, parengė leidinį „Prūsiška chrestomatija“ (2007 m.). Prūsistikos problemas tyrinėjo ir kalbininkė Audronė Kaukienė (veikalai „Prūsų kalba“, 2000 m.; „Prūsų kalbos tyrinėjimai“, 2004–2011 m.).

Prūsų kilmės ir istorijos tyrimai

Prūsų kilmės ir istorijos problemos svarstytos nuo XIV a.: Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“ (Chronicon terrae Prussiae, 1326 m.), veikale Cronica und beschreibung allerlustichen, nützlichsten und waren historien des namkundingen landes zu Prewssen („Kronika ir aprašymas linksmiausių, reikalingiausių ir tikrų Prūsos žemės istorijų, 1510 m.), Mato Pretorijaus rankraštyje „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ (Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne; 1698); XIX a. vokiečių istorikų darbuose: Geschichte Marienburgs, der Stadt und des Haupthauses des deutschen Ritter-Ordens in Preussen ('“Marienburgo, svarbiausio riterių ordino miesto Prūsijoje, istorija“, 1824 m.), Preussische Geschichte („Prūsų istorija“, 1878 m.); XX a. mokslininkų ir autorių darbuose: Rudolfo Hercogo (Rudolf Herzog) Preußens Geschichte („Prūsų istorija“, 1913 m.), Alberto Strukaičio (Albert Strukat) Aus Ostpreußens Geschichte („Iš Rytprūsių istorijos“, 1920 m.), Volfgango La Bomo Vorgeschichte von Westpreussen („Vakarų Prūsijos priešistorė“, 1920 m.), Rimanto Jaso „Didysis prūsų sukilimas (1260–1274)“ (1959 m.), Vytauto Jono Bagdanavičiaus „Aukojimas prūsuose šešiolikto šimtmečio pradžioje: etnologijos ir religijų istorija“ (1984 m.), Hansjoachimo Volfgango Kocho (Hannsjoachim Wolfgang Koch) A history of Prussia („Iš Prūsijos istorijos“, 1987 m.), „Prūsai“ (1989 m.).

Institucijos ir periodiniai leidiniai

Prūsistiką tyrinėjo Karaliaučiaus karališkoji vokiečių draugija (1741–1945 m.), po Pirmojo pasaulinio karo prūsų kalba imta tyrinėti universitetuose Latvijoje ir Lietuvoje. Istorinė medžiaga sukaupta Berlyne veikiančiame Prūsijos kultūros palikimo slaptajame valstybiniame archyve (Geheimes Staatsarchiv Preussischer Kulturbesitz).

Svarbiausi prūsistikos klausimus nagrinėjantys periodiniai leidiniai: „Studi Baltici“ (Roma, 1931–1969 m.), „Linguistica Baltica“ (Varšuva, 1992–2002 m.), „Baltistica“ (Vilnius, nuo 1965 m.), „Lietuvių kalbotyros klausimai“ (nuo 1957 m.), „Kalbotyra“ (Vilnius, nuo 1958 m.).

Šaltiniai

1. Vytautas Kaltenis, Prūsistika, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2006 m. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
2. Aušra Lisinskaitė, Prūsų kalbos paminklai, Mažoji Lietuvos enciklopedija, 2006 m. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
3. Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2006 m. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
4. Erich Berneker, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000 m. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
5. Reinhold Trautmann, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2009 m. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
6. Vladimir Toporov, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2009 m. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
7. William Riegel Schmalstieg, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2025-01-29. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
8. Wojciech Smoczyński, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-12-06. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
9. Algirdas Sabaliauskas, Vytautas Mažiulis, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2003 m. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
10. Algirdas Sabaliauskas, Vytautas Mažiulis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2023-01-30. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
11. Algirdas Sabaliauskas, Mykolas Letas Palmaitis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2022-09-19. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
12. Algirdas Sabaliauskas, Audronė Kaukienė, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-11-22. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
13. Domas Kaunas, Karaliaučiaus karališkoji vokiečių draugija, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-02-11. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
14. Algirdas Sabaliauskas, Baltistika, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2025-03-17. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.
15. Algirdas Sabaliauskas, Baltistika, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2025-03-17. Nuoroda tikrinta 2025-03-26.

Nuorodos

• Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.