Prūsgiriai vok Prusgirren PreußenwaldePrūsgiriai54 56 33 š pl 22 13 17 r ilg 54 94250 š pl 22 22139 r ilg 54 94250 22 22

Prūsgiriai vok. Prusgirren, Preußenwalde
Prūsgiriai 54°56′33″ š. pl. 22°13′17″ r. ilg. / 54.94250°š. pl. 22.22139°r. ilg. / 54.94250; 22.22139 (Prūsgiriai)

Laiko juosta: (UTC+2)

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Prūsgiriai (vok. Prusgirren, nuo 1932 m. Preußenwalde), Širvai (Szirwey) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 17 km į vakarus nuo Lazdynų ir 16 km į pietryčius nuo Ragainės.

Istorija

Po Didžiojo maro ir bado, 1736 m., Prūsgiriuose gyveno 5 vokiečių kolonistų šeimos. 1785 m. Prūsgiriai buvo Leskaminio domenų valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 5 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais), 1823 m. – 6 sodybų kaimas su 64 gyventojais, 1847 m. – 10 sodybų kaimas su 130 gyventojų. Tikintieji priklausė Būdviečių evangelikų liuteronų parapijai. 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Būdviečių valsčių. 1905 m. Prūsgiriuose buvo 12 sodybų, gyveno 76 žmonės, visi vokiečiai; kaimas valdė 173 ha žemės, veikė vėjo malūnas. Po Antrojo pasaulinio karo ar vėliau sovietmečiu kaimas išnyko.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.

1905 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

76

79

62

67

Šaltiniai

Prūsgiriai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2024-10-06.
Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 297. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879.
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 126. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-06.
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 86. Kümmel, Halle, 1823. Nuoroda tikrinta 2024-10-06.
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 189. Baensch, Magdeburgas, 1847.
Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-06.
Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 256, 257. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Suarchyvuota 2023-07-07. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-07.

[MLE-1] Prūsgiriai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2024-10-06.

[2] Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 297. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879.

[3] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 126. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-06.

[4] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 86. Kümmel, Halle, 1823. Nuoroda tikrinta 2024-10-06.

[5] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 189. Baensch, Magdeburgas, 1847.

[6] Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-06.

[7] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 256, 257. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.

[8] Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Suarchyvuota 2023-07-07. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.

[9] Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-07.