Būdviečių valsčius vok Amtsbezirk Budwethen nuo 1939 m Amtsbezirk Altenkirch Rytų Prūsijos administracinis teritorinis v

Būdviečių valsčius (vok. Amtsbezirk Budwethen, nuo 1939 m. Amtsbezirk Altenkirch) – Rytų Prūsijos administracinis teritorinis vienetas, gyvavęs 1874–1945 m. dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje. Iki 1922 m. priklausė Ragainės apskričiai, vėliau buvo Tilžės-Ragainės apskrities sudėtyje. Valsčiaus centras buvo Būdviečiuose.

Būdviečių valsčius
Amtsbezirk Budwethen

1874 – 1945

Būdviečių valsčius Tilžės-Ragainės apskrityje

Valstybė

Vokietija

Provincija

Rytų Prūsija

Administracinis centras

Būdviečiai

1874–1922

Ragainės apskritis

1922–1945

Tilžės-Ragainės apskritis

Gyventojų

1 686 (1905)

Plotas

4 374 km² (1905)

Istorija

Suformuotas 1874 m. pagal 1872 m. priimtus „Apskričių nuostatus Prūsijos, Brandenburgo, Pomeranijos, Poznanės, Silezijos ir Saksonijos provincijoms“ iš 10 kaimo bendruomenių ir 1 dvaro apygardos. 1909 m. valsčius gerokai praplėstas – prie jo prijungtos 8 kaimo bendruomenės iš Kakšių valsčiaus, 1 dvaro apygarda iš Jukšteino valsčiaus ir 2 kaimo bendruomenės iš Lenkviečių valsčiaus. 1928 m. panaikintos dvaro apygardos: Kalvelių pelkė prijungta prie Kalvelių kaimo, Kakšių bala atiduota Važininkų valsčiui, Dundulių dvaras prijungtas prie Dundulių kaimo. 1929 m. Senujų ir Naujųjų Eglininkų kaimai sujungti į Eglininkų kaimo bendruomenę, Aukštkalnių ir Bėginių kaimai prijungti prie Pabūdupių, Kulmiškieji Kakšiai prijungti prie Didžiųjų Puskepalių. 1930 m. Brandviečiai prijungti prie Naujininkų. 1930–1945 m. Būdviečių valsčių sudarė 15 kaimo bendruomenių: Būdviečių, Didžiųjų Puskepalių, Dundulių, Eglininkų, Gaištautų, Gestviečių, Gindvilų, Kalvelių, Naujininkų, Nestonviečių, Pabūdupių, Pietkalnių, Prūsgirių, Vinkšnynų ir Žurelių.

Valsčius buvo rytinėje Tilžės-Ragainės apskrities dalyje, Šešupės ir Įsruties vandenskyroje. Valsčiumi tekėjo Stirtupė, pakraščiais – Įsrutis, Būdupė ir Dirvonupė. Vakaruose valsčių vietomis kirto senovinis užpelkėjęs Nemuno–Įsruties slėnis. Valsčiumi ėjo Tilžės–Stalupėnų geležinkelis (veikė Naujininkų stotis), Ragainės–Lazdynų, Ragainės–Pilkalnio, Būdviečių–Lazdynų ir Būdviečių–Kraupiško plentai.

1905 m. valsčiuje buvo 1686 gyventojai, iš jų 94 lietuviai (5,6 %). Daugiausia lietuvių gyveno Kalveliuose (23,7 %) ir Gestviečiuose (16,9 %). 1939 m. valsčiuje buvo 2627 gyventojai. Didžiausios gyvenvietės buvo valsčiaus ir parapijos centras Būdviečiai (787 gyv.) ir Naujininkai (371 gyv.).

Šaltiniai

Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 248–263. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
Vasilijus Safronovas, Valsčius, 2, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-09-01.
Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2024-10-17.
Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-17.

[KSL-1] Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 248–263. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.

[2] Vasilijus Safronovas, Valsčius, 2, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-09-01.

[3] Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.). Nuoroda tikrinta 2024-10-17.

[4] Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-17.