Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia Kitos reikšmės Šv Juozapo bažnyčia 55 47 21 š pl 21 16 44 r ilg 55 7891 š p
Plikių Šv. Šeimos Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia
- Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
- Kitos reikšmės – Šv. Juozapo bažnyčia.
55°47′21″š. pl. 21°16′44″r. ilg. / 55.7891°š. pl. 21.2788°r. ilg.
| Plikių Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Gargždų |
| Savivaldybė | Klaipėdos rajonas |
| Gyvenvietė | Plikiai |
| Adresas | Gluosnio g. 10 |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1932 m. |
Plikių šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia – katalikų bažnyčia Klaipėdos rajone, Plikių miestelyje, 12 km į pietus nuo Kretingos. Savo forma primena gyvenamąjį namą. Vietinės reikšmės architektūros paminklas.
Istorija
Tarpukaris
1923 m. Lietuvai susigrąžinus Klaipėdos kraštą, Plikiuose nebuvo katalikų bažnyčios, nes vietinių katalikų, gyvenančių miestelyje, buvo mažai: Frose, Kantautų ir Narvilų šeimos. Tai buvo smulkūs mažažemiai ūkininkai. Tuo metu gyvenvietėje veikė tik mūrinė Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia. Vėliau įsigalėjus stambiems ūkiams, dvarininkai ėmė samdytis darbininkų iš aplinkinių vietovių. Vis daugiau atvykstant katalikų į Plikius ir ten vis labiau įsikuriant, atsirado poreikis katalikams turėti savo maldos namus. Sekmadieniais buvo kviečiamas iš Klaipėdos klebonas arba jo įgalioti kunigai laikyti šv. Mišias. Pradžioje pamaldos buvo laikomos Jenkio salėje.
Klaipėdos klebonas kan. Adalbertas Danelaudzki, pasinaudodamas valstybės teikiama parama, 1932 metais pastatė šv. Šeimos bažnyčią, kurią pats pašventino rugpjūčio mėnesio paskutinį sekmadienį. Pradžioje buvo tik vienas pagrindinis altorius, virš kurio buvo šv. Šeimą vaizduojantis vitražas, pargabentas iš Kelno (Vokietija). Dar kiek vėliau buvo įsigytos švč. Jėzaus Širdies ir švč. M. Marijos statulos. Iki II pasaulinio karo Plikiuose reziduojančio kunigo nebuvo, tad kunigai atvykdavo iš Klaipėdos. Kiekvienais metais iškilmingai vykdavo pirmos šv. Komunijos šventės. Susirinkdavo nuo 20 iki 30 vaikų. Gavėnioje vykdavo rekolekcijos, kurias dažniausiai vesdavo broliai pranciškonai iš Kretingos.
1939 metais vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, lietuviškai pamaldos buvo leidžiamos aukoti tik iki 1940 metų liepos mėnesio. Vėliau lietuvių kalba pamaldos buvo uždraustos. Tuo metu parapijoje labai ženkliai sumažėjo katalikų skaičius, kurie pasitraukė daugiau į Didžiosios Lietuvos pusę. Parapija sunyko, nes nebuvo laikomos šv. Mišios.
Sovietiniai metai
Pasibaigus II pasauliniam karui, į Plikius vėl plūstelėjo banga naujakurių. Tokiu būdu, atsirado nemaža dalis katalikų, kuriems vėl retkarčiais, didesnių religinių švenčių dienomis, buvo pradėtos aukoti šv. Mišios. Jas tuo metu aukodavo iš Klaipėdos atvykę kunigai: klebonas Vaclovas Rašim–Gerasimovič ir vikaras Tadas Poška.
1948 metais sausio 3 dieną Telšių vyskupijos valdytojas kan. J. Juodaitis paskyrė kun. Petrą Bernotą pirmuoju Plikių parapijos administratoriumi ir Klaipėdos vikaru. Kunigui gyventi buvo paskirtas nedidelis namelis netoli bažnyčios, važiuojant link Kretingalės. Suteiktas žemės plotas daržui, kurio plotas buvo apie 1 ha. Naujojo administratoriaus rūpesčiu buvo sutelktas bažnyčios choras, padaryti du šoniniai altoriai, panaudojant jau esančias švč. Jėzaus Širdies ir švč. M. Marijos statulas, pašventintos katalikams priklausančios kapinės. Padidėjo tikinčiųjų skaičius bažnyčioje per pamaldas. Labai daug tikinčiųjų susirinko 1948 metais per šv. Velykų šventės. Buvo išdalyta virš 800 šv. Komunijų. Kunigas turėjo laikyti antras šv. Mišias, kadangi pritrūko konsekruotų komunikantų, norintiems priimti. Tai buvo dvasinio pakilimo metai. Sekmadieniais bažnytėlė buvo pilna tikinčiųjų, kurie nesutilpę būriuodavosi šventoriuje.
Sovietinei valdžiai reikalaujant, klebonas turėjo sudaryti bažnyčios komitetą. Klebonui talkino bažnyčios komiteto pirmininkas Juozapas Salys, kuris rūpinosi bažnyčios reikalais: cinkuota skarda buvo apdengtas bažnyčios stogas, išlaikomi bažnyčios tarnai ir pati bažnyčia. 1949 metais Telšių vyskupijos kurija Plikių klebonu paskyrė kun. Romualdą Mizerį. Jam klebonaujant vietos valdžia atėmė klebonijos namelį, o klebonas turėjo ieškoti gyvenamosios vietos pas parapijiečius. Kun. Romualdas Mizeris Plikiuose klebonavo beveik 10 metų ir apie 1959 metais išsikėlė į Gargždus. Tais pačiais metais gegužės 30 dieną vyskupas Petras Maželis paskyrė į Plikius kun. Vladislovą Radveikį, kuris Plikiuose klebonavo apie 5 metus. Jo mama numezgė ir padovanojo bažnyčiai 2 baltas procesijų vėliavas. Klebonas iš Klaipėdos pargabeno Velykų kapo dekoracijas. 1964 metais kun. V. Radveikis išvyko klebonauti į Lomius.
1964 metais į Plikius klebonu paskirtas kun. Juozapas Pranciškus Gedgaudas, kuris sutvarkė šventoriaus tvorą, žvyru išgrindė takus į bažnyčią, sutvarkė bažnyčios elektros instaliaciją, išdažė abi zakristijas ir sudėjo grindis. Plikiuose jis buvo tik 3 metus. 1967 metais išsikėlė klebonauti į Pajūrį. Naujuoju Plikių klebonu paskirtas kun. Antanas Bunkus, kuris klebonavo daugiau nei 4 metus. Jo rūpesčiu buvo sudėtos medinės grindys visoje bažnyčioje, vienoje iš zakristijų buvo pastatytas šildomas pečius. 1971 metais jis išvyko klebonauti į Judrėnus.
1971 metais iš Endriejavo parapijos į Plikius paskirtas kun. Jonas Vičiulis. Jis klebonavo Plikiuose ilgiausiai iš visų čia buvusių klebonų.
1972 metais, padedant Pikelių parapijos klebonui kun. Adomui Mileriui, buvo išdažyta bažnyčios išorė ir vidus. Kun. J. Vičiulio klebonavimo laiku bažnyčioje sekmadieniais lankydavosi apie 100 tikinčiųjų. Per metus buvo išdalinama apie 4000 šv. Komunijų. Pagrindiniai atlaidai buvo šv. Šeimos, švč. M. Marijos Magdalenos ir bažnyčios pašventinimo metinės, švenčiamos paskutinį rugpjūčio mėn. sekmadienį. Tačiau neturint nuolatinio gyvenamo namo – klebonijos, buvo sunku vykdyti klebono tarnystę. Todėl 1974 metais rudenį Telšių vyskupijos kurijos generalvikaro prel. Dr. Bronislovo Barausko rūpesčiu, Plikiuose iš Onos Petreikytės buvo nupirktas nedidelis medinis namelis su ūkiniu pastatu 12 arų žemės plote. Taip tas namelis tapo klebonija. Klebonui Jonui Vičiuliui mirus, Plikių parapija kurį laiką buvo aptarnaujama Klaipėdos kunigų.
Po 1990 metų
1990 metų rugpjūčio 8 dieną į Plikius buvo paskirtas naujai pašventintas kun. Jonas Petras Baltrušaitis, tačiau jis po kiek laiko sunkiai susirgo ir 1996 metais paskirtas altarista Palangos parapijoje, o Plikių šv. Šeimos parapiją aptarnavo Klaipėdos švč. M. Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigai.
Kun. Jonas Petras Baltrušaitis 1997 metais mirė. 1999 metais į Plikius atvyko naujas klebonas kun. Gediminas Jazbutis, kuris prieš tai buvo vikaru Skuodo švč. Trejybės bažnyčioje. Jam tuo pačiu metu buvo pavesta aptarnauti Jokūbavo parapiją. Jis klebonavo Plikiuose iki 2001 metų vasaros. Po to Plikius vėl aptarnavo Klaipėdos šv. Juozapo parapijos kunigai.
2003 metais į Plikius paskirtas klebonu kun. Saulius Noretas, kuris tuo pačiu metu dirbo kaip kariuomenės kapelionas Klaipėdos mieste. Jo rūpesčiu buvo perdažoma bažnyčios išorė, pakeičiami lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Jis Plikiuose klebonavo iki 2008 metų liepos 1 dienos, kur vėliau jį pakeitė kun. dr. Darius Trijonis, prieš tai rezidavęs Gargždų parapijoje. Naujai paskirtas klebonas, šalia parapijinės veiklos, dar darbavosi akademinėje srityje, dėstydamas paskaitas Telšių vysk. Vincento Borisevičiaus seminarijoje ir Klaipėdos universitete. Čia jis klebonavo ketverius metus, kol išvyko dirbti į Vilnių, į Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriatą. Per tą laiką vyskupo Jono Borutos sprendimu buvo praplėstos parapijos ribos, įsigytas prie Slengių kapinaičių žemės sklypas ir šalia Klaipėdos pradėta planuoti naujos Slengių bažnyčios statybą. Ketverių metų laikotarpyje buvo pakeistas bažnyčios stogas, atnaujinta bažnyčios išorė ir vidus, sutvarkytas šventorius, įsigyti nauji elektroniniai vargonai, keletas naujų liturginių reikmenų.
2012 metais Plikių parapijos klebonu tapo kun. Antanas Mačius, jį 2016 m. pakeitė kun. Vytautas Liesis. 2022 m. rugpjūčio 28 d. iškilmingai paminėtas Plikių bažnyčios pašventinimo 90 metų jubiliejus.2022 m. rugpjūčio 28 d. iškilmingai paminėtas Plikių bažnyčios pašventinimo 90 metų jubiliejus.
Architektūra
Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, vienanavė, priekinėje dalyje įrengtas priebažnytis, virš kurio pastatytas kvadratinio plano bokštas. Prienavyje laiptais patenkama į chorus ir bokšte įrengtą varpinę. Bažnyčios gale įrengta presbiterija ir zakristijos. Įrengti 3 altoriai. Presbiterijoje yra didysis Šv. Šeimos altorius, virš kurio galinėje sienoje įrengtas trijų dalių vitražas, vaizduojantis Šv. Šeimą. Kairiajame šoniniame altoriuje stovi Nekalto Prasidėjimo Švč. M. Marijos statula, dešiniajame – Gailestingojo Jėzaus statula.
Bokšte kabo varpas, nulietas 1870 m. Šventoriuje stovi Maloningosios Švč. M.Marijos koplytėle. Tvora metalinio tinklo ir medinių statinių (nuo gatvės).
Šaltiniai
- „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Plikių Šv. Šeimos bažnyčia per 90 metų įtvirtino parapijiečių maldos bendrystę gargzdai.lt
- Plikių šv. Šeimos bažnyčia per 90 metų įtvirtino parapijiečių maldos bendrystę gargzdai.lt
Nuorodos
- Gargždų dekanatas. Plikių Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo parapija telsiuvyskupija.lt
- Plikių Šv. Šeimos – Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia panoramos.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Plikių Šv. Šeimos Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia, Kas yra Plikių Šv. Šeimos Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia? Ką reiškia Plikių Šv. Šeimos Jėzaus, Marijos ir Juozapo bažnyčia?
Kitos reiksmes Nukryziuotojo Jezaus baznycia Kitos reiksmes Sv Juozapo baznycia 55 47 21 s pl 21 16 44 r ilg 55 7891 s pl 21 2788 r ilg 55 7891 21 2788 Plikiu Sv Seimos Jezaus Marijos ir Juozapo baznyciaVyskupija TelsiuDekanatas GargzduSavivaldybe Klaipedos rajonasGyvenviete PlikiaiAdresas Gluosnio g 10Statybine medziaga medisPastatyta įrengta 1932 m Plikiu sv Seimos Jezaus Marijos ir Juozapo baznycia kataliku baznycia Klaipedos rajone Plikiu miestelyje 12 km į pietus nuo Kretingos Savo forma primena gyvenamajį nama Vietines reiksmes architekturos paminklas IstorijaTarpukaris 1923 m Lietuvai susigrazinus Klaipedos krasta Plikiuose nebuvo kataliku baznycios nes vietiniu kataliku gyvenanciu miestelyje buvo mazai Frose Kantautu ir Narvilu seimos Tai buvo smulkus mazazemiai ukininkai Tuo metu gyvenvieteje veike tik murine Plikiu evangeliku liuteronu baznycia Veliau įsigalejus stambiems ukiams dvarininkai eme samdytis darbininku is aplinkiniu vietoviu Vis daugiau atvykstant kataliku į Plikius ir ten vis labiau įsikuriant atsirado poreikis katalikams tureti savo maldos namus Sekmadieniais buvo kvieciamas is Klaipedos klebonas arba jo įgalioti kunigai laikyti sv Misias Pradzioje pamaldos buvo laikomos Jenkio saleje Klaipedos klebonas kan Adalbertas Danelaudzki pasinaudodamas valstybes teikiama parama 1932 metais pastate sv Seimos baznycia kuria pats pasventino rugpjucio menesio paskutinį sekmadienį Pradzioje buvo tik vienas pagrindinis altorius virs kurio buvo sv Seima vaizduojantis vitrazas pargabentas is Kelno Vokietija Dar kiek veliau buvo įsigytos svc Jezaus Sirdies ir svc M Marijos statulos Iki II pasaulinio karo Plikiuose reziduojancio kunigo nebuvo tad kunigai atvykdavo is Klaipedos Kiekvienais metais iskilmingai vykdavo pirmos sv Komunijos sventes Susirinkdavo nuo 20 iki 30 vaiku Gavenioje vykdavo rekolekcijos kurias dazniausiai vesdavo broliai pranciskonai is Kretingos 1939 metais vokieciams uzemus Klaipedos krasta lietuviskai pamaldos buvo leidziamos aukoti tik iki 1940 metu liepos menesio Veliau lietuviu kalba pamaldos buvo uzdraustos Tuo metu parapijoje labai zenkliai sumazejo kataliku skaicius kurie pasitrauke daugiau į Didziosios Lietuvos puse Parapija sunyko nes nebuvo laikomos sv Misios Sovietiniai metai Pasibaigus II pasauliniam karui į Plikius vel plustelejo banga naujakuriu Tokiu budu atsirado nemaza dalis kataliku kuriems vel retkarciais didesniu religiniu svenciu dienomis buvo pradetos aukoti sv Misios Jas tuo metu aukodavo is Klaipedos atvyke kunigai klebonas Vaclovas Rasim Gerasimovic ir vikaras Tadas Poska 1948 metais sausio 3 diena Telsiu vyskupijos valdytojas kan J Juodaitis paskyre kun Petra Bernota pirmuoju Plikiu parapijos administratoriumi ir Klaipedos vikaru Kunigui gyventi buvo paskirtas nedidelis namelis netoli baznycios vaziuojant link Kretingales Suteiktas zemes plotas darzui kurio plotas buvo apie 1 ha Naujojo administratoriaus rupesciu buvo sutelktas baznycios choras padaryti du soniniai altoriai panaudojant jau esancias svc Jezaus Sirdies ir svc M Marijos statulas pasventintos katalikams priklausancios kapines Padidejo tikinciuju skaicius baznycioje per pamaldas Labai daug tikinciuju susirinko 1948 metais per sv Velyku sventes Buvo isdalyta virs 800 sv Komuniju Kunigas turejo laikyti antras sv Misias kadangi pritruko konsekruotu komunikantu norintiems priimti Tai buvo dvasinio pakilimo metai Sekmadieniais baznytele buvo pilna tikinciuju kurie nesutilpe buriuodavosi sventoriuje Soninis fasadasBaznycios priekis Sovietinei valdziai reikalaujant klebonas turejo sudaryti baznycios komiteta Klebonui talkino baznycios komiteto pirmininkas Juozapas Salys kuris rupinosi baznycios reikalais cinkuota skarda buvo apdengtas baznycios stogas islaikomi baznycios tarnai ir pati baznycia 1949 metais Telsiu vyskupijos kurija Plikiu klebonu paskyre kun Romualda Mizerį Jam klebonaujant vietos valdzia ateme klebonijos namelį o klebonas turejo ieskoti gyvenamosios vietos pas parapijiecius Kun Romualdas Mizeris Plikiuose klebonavo beveik 10 metu ir apie 1959 metais issikele į Gargzdus Tais paciais metais geguzes 30 diena vyskupas Petras Mazelis paskyre į Plikius kun Vladislova Radveikį kuris Plikiuose klebonavo apie 5 metus Jo mama numezge ir padovanojo baznyciai 2 baltas procesiju veliavas Klebonas is Klaipedos pargabeno Velyku kapo dekoracijas 1964 metais kun V Radveikis isvyko klebonauti į Lomius 1964 metais į Plikius klebonu paskirtas kun Juozapas Pranciskus Gedgaudas kuris sutvarke sventoriaus tvora zvyru isgrinde takus į baznycia sutvarke baznycios elektros instaliacija isdaze abi zakristijas ir sudejo grindis Plikiuose jis buvo tik 3 metus 1967 metais issikele klebonauti į Pajurį Naujuoju Plikiu klebonu paskirtas kun Antanas Bunkus kuris klebonavo daugiau nei 4 metus Jo rupesciu buvo sudetos medines grindys visoje baznycioje vienoje is zakristiju buvo pastatytas sildomas pecius 1971 metais jis isvyko klebonauti į Judrenus 1971 metais is Endriejavo parapijos į Plikius paskirtas kun Jonas Viciulis Jis klebonavo Plikiuose ilgiausiai is visu cia buvusiu klebonu 1972 metais padedant Pikeliu parapijos klebonui kun Adomui Mileriui buvo isdazyta baznycios isore ir vidus Kun J Viciulio klebonavimo laiku baznycioje sekmadieniais lankydavosi apie 100 tikinciuju Per metus buvo isdalinama apie 4000 sv Komuniju Pagrindiniai atlaidai buvo sv Seimos svc M Marijos Magdalenos ir baznycios pasventinimo metines svenciamos paskutinį rugpjucio men sekmadienį Taciau neturint nuolatinio gyvenamo namo klebonijos buvo sunku vykdyti klebono tarnyste Todel 1974 metais rudenį Telsiu vyskupijos kurijos generalvikaro prel Dr Bronislovo Barausko rupesciu Plikiuose is Onos Petreikytes buvo nupirktas nedidelis medinis namelis su ukiniu pastatu 12 aru zemes plote Taip tas namelis tapo klebonija Klebonui Jonui Viciuliui mirus Plikiu parapija kurį laika buvo aptarnaujama Klaipedos kunigu Po 1990 metu 1990 metu rugpjucio 8 diena į Plikius buvo paskirtas naujai pasventintas kun Jonas Petras Baltrusaitis taciau jis po kiek laiko sunkiai susirgo ir 1996 metais paskirtas altarista Palangos parapijoje o Plikiu sv Seimos parapija aptarnavo Klaipedos svc M Marijos Taikos Karalienes parapijos kunigai Kun Jonas Petras Baltrusaitis 1997 metais mire 1999 metais į Plikius atvyko naujas klebonas kun Gediminas Jazbutis kuris pries tai buvo vikaru Skuodo svc Trejybes baznycioje Jam tuo paciu metu buvo pavesta aptarnauti Jokubavo parapija Jis klebonavo Plikiuose iki 2001 metu vasaros Po to Plikius vel aptarnavo Klaipedos sv Juozapo parapijos kunigai 2003 metais į Plikius paskirtas klebonu kun Saulius Noretas kuris tuo paciu metu dirbo kaip kariuomenes kapelionas Klaipedos mieste Jo rupesciu buvo perdazoma baznycios isore pakeiciami lietaus nutekejimo vamzdziai Jis Plikiuose klebonavo iki 2008 metu liepos 1 dienos kur veliau jį pakeite kun dr Darius Trijonis pries tai rezidaves Gargzdu parapijoje Naujai paskirtas klebonas salia parapijines veiklos dar darbavosi akademineje srityje destydamas paskaitas Telsiu vysk Vincento Boriseviciaus seminarijoje ir Klaipedos universitete Cia jis klebonavo ketverius metus kol isvyko dirbti į Vilniu į Lietuvos vyskupu konferencijos sekretoriata Per ta laika vyskupo Jono Borutos sprendimu buvo praplestos parapijos ribos įsigytas prie Slengiu kapinaiciu zemes sklypas ir salia Klaipedos pradeta planuoti naujos Slengiu baznycios statyba Ketveriu metu laikotarpyje buvo pakeistas baznycios stogas atnaujinta baznycios isore ir vidus sutvarkytas sventorius įsigyti nauji elektroniniai vargonai keletas nauju liturginiu reikmenu 2012 metais Plikiu parapijos klebonu tapo kun Antanas Macius jį 2016 m pakeite kun Vytautas Liesis 2022 m rugpjucio 28 d iskilmingai paminetas Plikiu baznycios pasventinimo 90 metu jubiliejus 2022 m rugpjucio 28 d iskilmingai paminetas Plikiu baznycios pasventinimo 90 metu jubiliejus ArchitekturaBaznycia staciakampio plano vienabokste vienanave priekineje dalyje įrengtas priebaznytis virs kurio pastatytas kvadratinio plano bokstas Prienavyje laiptais patenkama į chorus ir bokste įrengta varpine Baznycios gale įrengta presbiterija ir zakristijos Įrengti 3 altoriai Presbiterijoje yra didysis Sv Seimos altorius virs kurio galineje sienoje įrengtas triju daliu vitrazas vaizduojantis Sv Seima Kairiajame soniniame altoriuje stovi Nekalto Prasidejimo Svc M Marijos statula desiniajame Gailestingojo Jezaus statula Bokste kabo varpas nulietas 1870 m Sventoriuje stovi Maloningosios Svc M Marijos koplytele Tvora metalinio tinklo ir mediniu statiniu nuo gatves Saltiniai Baznycia Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Plikiu Sv Seimos baznycia per 90 metu įtvirtino parapijieciu maldos bendryste gargzdai lt Plikiu sv Seimos baznycia per 90 metu įtvirtino parapijieciu maldos bendryste gargzdai ltNuorodosVikiteka Plikiu Sv Seimos Jezaus Marijos ir Juozapo baznycia vaizdine ir garsine medziagaGargzdu dekanatas Plikiu Sv Seimos Jezaus Marijos ir Juozapo parapija telsiuvyskupija lt Plikiu Sv Seimos Jezaus Marijos ir Juozapo baznycia panoramos lt