Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Piotras Kapica
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Piotras Leonidovičius Kapica rus. Пётр Леонидович Капица | |
|---|---|
| Piotras Kapica | |
| Gimė | 1894 m. liepos 9 d. Kronštatas, Rusija |
| Mirė | 1984 m. balandžio 8 d. (89 metai) Maskva, Sovietų Sąjunga |
| Palaidotas (-a) | Novodevičės kapinėse |
| Tautybė | rusas |
| Veikla | rusų fizikas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Nobelio fizikos premijos laureatas | |
| Vikiteka | Piotras Kapica |
Piotras Kapica (rus. Пётр Леонидович Капица, 1894 m. liepos 9 d. Kronštatas – 1984 m. balandžio 8 d. Maskva) – rusų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas.
Biografija
Gimė dvarininkų šeimoje. Dalyvavo Pirmame pasauliniame kare. 1918 m. baigęs Sankt Peterburgo politechnikos universitetą pradėjo jame dirbti. 1921-1934 m. komandiruotas į Didžiąją Britaniją. 1924-1934 m. Kavendišo laboratorijos direktoriaus pavaduotojas, 1930-1934 m. Londono karališkosios draugijos Mondo laboratorijos direktorius ir profesorius. 1934 m. grįžęs į Maskvą įkūrė Fizikos problemų institutą. 1935-1946 m. ir nuo 1955 m. šio instituto direktorius. Nuo 1947 m. Maskvos fizikos ir technikos universiteto profesorius. Nuo 1955 m. žurnalo „Žurnal eksperimentalnoj i teoretičeskoj fiziki“ vyr. redaktorius.
1929 m. Londono karališkosios draugijos, 1939 m. TSRS mokslų akademijos, 1968 m. Amerikos menų ir mokslų akademijos ir kitų šalių mokslų akademijos narys.
Mokslinė veikla
Tyrimų sritys – branduolio fizika, stipraus magnetinio lauko kūrimo technika, žemųjų temperatūrų fizika, magnetroninių prietaisų, aukštos temperatūros . 1920 m. su sukūrė atomų magnetinių momentų nustatymo metodą. tirdamas alfa daleles pastebėjo jų pėdsakų iškreivinimą stipriame magnetiniame lauke. 1924 m. sukūrė impulsinį stipraus magnetinio lauko gavimo metodą. Atrado daugelio polikristalinių metalų elektros varžos tiesinę priklausomybę nuo magnetinio lauko (). Sukūrė naują vandenilio skystinimo metodą ir įrenginį bei įrenginį (turbodetanderis) deguoniui iš oro gauti pram. būdu. 1938 m. atrado skystojo helio supertakumą. 1950-1955 m. išplėtojo magnetroninio tipo prietaisų teoriją, sukūrė superaukštojo dažnio generatorius ( ir ). 1959 m. aptiko aukštadažnio išlydžio metu susidarančią aukštos temperatūros plazmą.
1978 m. jo veikla įvertinta Nobelio fizikos premija už kosminės mikrobanginės foninės spinduliuotės atradimą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Piotras Kapica, Kas yra Piotras Kapica? Ką reiškia Piotras Kapica?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Piotras Leonidovicius Kapica rus Pyotr Leonidovich KapicaPiotras KapicaGime 1894 m liepos 9 d Kronstatas RusijaMire 1984 m balandzio 8 d 89 metai Maskva Sovietu SajungaPalaidotas a Novodevices kapineseTautybe rusasVeikla rusu fizikasZymus apdovanojimaiNobelio fizikos premijos laureatasVikiteka Piotras Kapica Piotras Kapica rus Pyotr Leonidovich Kapica 1894 m liepos 9 d Kronstatas 1984 m balandzio 8 d Maskva rusu fizikas Nobelio fizikos premijos laureatas BiografijaGime dvarininku seimoje Dalyvavo Pirmame pasauliniame kare 1918 m baiges Sankt Peterburgo politechnikos universiteta pradejo jame dirbti 1921 1934 m komandiruotas į Didziaja Britanija 1924 1934 m Kavendiso laboratorijos direktoriaus pavaduotojas 1930 1934 m Londono karaliskosios draugijos Mondo laboratorijos direktorius ir profesorius 1934 m grįzes į Maskva įkure Fizikos problemu instituta 1935 1946 m ir nuo 1955 m sio instituto direktorius Nuo 1947 m Maskvos fizikos ir technikos universiteto profesorius Nuo 1955 m zurnalo Zurnal eksperimentalnoj i teoreticeskoj fiziki vyr redaktorius 1929 m Londono karaliskosios draugijos 1939 m TSRS mokslu akademijos 1968 m Amerikos menu ir mokslu akademijos ir kitu saliu mokslu akademijos narys Moksline veiklaTyrimu sritys branduolio fizika stipraus magnetinio lauko kurimo technika zemuju temperaturu fizika magnetroniniu prietaisu aukstos temperaturos 1920 m su sukure atomu magnetiniu momentu nustatymo metoda tirdamas alfa daleles pastebejo ju pedsaku iskreivinima stipriame magnetiniame lauke 1924 m sukure impulsinį stipraus magnetinio lauko gavimo metoda Atrado daugelio polikristaliniu metalu elektros varzos tiesine priklausomybe nuo magnetinio lauko Sukure nauja vandenilio skystinimo metoda ir įrenginį bei įrenginį turbodetanderis deguoniui is oro gauti pram budu 1938 m atrado skystojo helio supertakuma 1950 1955 m ispletojo magnetroninio tipo prietaisu teorija sukure superaukstojo daznio generatorius ir 1959 m aptiko aukstadaznio islydzio metu susidarancia aukstos temperaturos plazma 1978 m jo veikla įvertinta Nobelio fizikos premija uz kosmines mikrobangines fonines spinduliuotes atradima