Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Kiškis reikšmės Lepus europaeusPilkasis kiškis Lepus europaeus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai An
Pilkasis kiškis
- Kitos reikšmės – Kiškis (reikšmės).
| Lepus europaeus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pilkasis kiškis (Lepus europaeus) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Lepus europaeus Pallas, 1778 |
Pilkasis kiškis, kiškis (Lepus europaeus), dažn. zuikis – kiškinių (Leporidae) šeimos žinduolis.
Paplitimas
Rytuose arealas prasideda nuo Baikalo ir tęsiasi į vakarus iki Pirėnų kalnų, šiaurėje siekia pietinę Švediją, Suomiją, Airiją, Škotiją, Kareliją, Archangelsko sritį apie Ladogą ir Onegą, rajonus (Uralo kalnų taigoje negyvena), pietuose eina iki šiaurės vakarų Kazachstano, Mažosios Azijos. Nuo 1936 m. Kiškis aklimatizuojamas Pietų Sibire, Tolimųjų Rytų rajonuose.
Lietuvoje XV–XVIII a. pilkasis kiškis buvo retesnis už baltąjį kiškį. Vėliau tapo dominuojančia rūšimi. Dabar paplitęs visur. Pokario laikotarpiu daugiausia šių žvėrelių buvo septintojo dešimtmečio pabaigoje – iki 250–290 tūkstančių. Tuo metu net 28 respublikos rajonuose vidutinis tankumas buvo 50–70 kiškių 1000 ha jų gyvenamojo ploto, 12 rajonų – 20–40. Tik viename Vilniaus rajone – mažiau kaip 10 kiškių. Vidutinis tankumas – 40–50 kiškių 1000 ha. Paskutinį dešimtmetį jų respublikoje sumažėjo 3 kartus. 1985 m. vidutinis tankumas buvo tik 12,8 o atskiruose rajonuose – nuo 3 iki 38 kiškių 1000 ha.
Kiškių pastebimai mažėja ir kitose Europos šalyse, kur intensyviai keičiasi kraštovaizdis.
Anksčiau kiškių gausumą daugiausia lėmė biotiniai ir abiotiniai veiksniai – užsitęsusios žiemos, daug kritulių ir šalti orai veisimosi periodu, plėšrūnai ir kt. Dabar svarbiausias kiškių populiacijos reguliatorius – ekologinės sąlygos, trikdymas, be to, daug jų žūva per laukų darbus, dėl transporto ir kitų antropogeninių faktorių.
Biologija
4-6,5 kg svorio žvėrelis, ilgomis ausimis, pilkai rusva ar juosva viršutine kūno puse, ruda krūtine ir kojomis, baltu pilvu. Uodega trumpa, viršutinė pusė juoda, apatinė – balta. Ausų viršūnėlės juodos. Priekinės kojos trumpos, penkiapirštės, užpakalinės – ilgos, keturpirštės, ilgomis pėdomis. Kiškių pėdose, tarpupirščiuose yra prakaito liaukų, dėl to prie jų nelimpa sniegas. Pirštai laisvi, plaukuoti, su aštriais nagais. Plaukai tankūs, švelnūs, žiemą labai gausu vilnaplaukių. Akuotplaukiai truputį ilgesni. Patinai panašūs į pateles.
Amžius
Gyvena apie 7-8 metus.
Buveinė
Gana sėslus, bet būdamas judrus, greitai suranda tam tikram periodui tinkamas sąlygas. Gyvena labai įvairiuose biotopuose: miškuose, laukuose, soduose, net daržuose. Gyvena ir kalnuose, bet ne aukščiau kaip 1500–2000 m virš jūros lygio. Dėl intensyvios žmogaus veiklos kiškiai dažniau laikosi miškuose ir nedirbamuose žemės plotuose, kur yra mažiau trikdomi. Veiklūs ištisus metus. Aktyviausi rytą iki vidurdienio ir pavakary bei vakare. Per parą įsiruošia 2-3 gulyklas. Gulykla – nedidelė duobutė, kurią prasikasa priekinėmis kojomis. Arimuose duobutė būna tokio gylio, kad joje telpa prigludęs prie žemės kiškis. Gale duobutės – gulyklos paprastai būna kupstas, arime- stambesnis grumstas, velėna, žolių, krūmų kupstas, kelmas ir kita.
Veisimasis
Poruotis pradeda sausio-vasario mėnesiais (priklauso nuo žiemos). Per metus užaugina 1-3(4) vadas po 1-5(7) jauniklius. Mažiausios būna pirmosios vados (1-2 kiškučiai). Nėštumas trunka 44-46 paras.
Gimsta regintys, apaugę tankiais plaukais ir jau po 20 minučių gali judėti. Jie gauna 27–50 g riebaus ir kaloringo pieno. Pirmomis dienomis niekur neina, guli visi kartu. Išskyrus paduose esančias prakaito liaukas, kitos liaukos nefunkcionuoja, todėl kiškučius sunkiau aptikti plėšrūnams. 9–10 dienų kiškučiai nutolsta nuo gimimo vietos, bet kas vakarą grįžta atgal.
Patelė jaunikliais rūpinasi iki 1 mėnesio (rudeniniais – iki 2 mėnesių). Mažų kiškučių termoreguliacija netobula, kailiukas greitai peršlampa, todėl jiems ypač pavojinga darganos ir šaltas oras.
Kai kiškučiai paauga ir tampa savarankiškesni, patelė nustoja lankytis maitinimo vietoje ir net slepiasi nuo jauniklių, kurie ją suradę bando žįsti. Dabar kurį laiką jaunikliai laikosi kartu, bet geriau pažinę teritoriją, pasiskirsto joje, užimdami individualius plotus.
Tik gimę kiškučiai sveria 107 (50–170) g. Kūno ilgis – 18–20,5 cm. Per parą priklausomai nuo amžiaus ir gimimo laiko priauga 237 g (rudeniniai – tik 2–15 g). Po 240–300 dienų sveria ketvirtadalį suaugusio kiškio masės.
Hibridai
Pilkojo ir baltojo kiškio jau XVIII a. mini P. Palasas, XIX a. jie buvo žinomi Rusijoje. K.Grėvė mini nušautus hibridus Latvijoje ir nurodo, kad jie turi abiejų kiškių rūšių požymių. Manoma, kad hibridai labiau panašūs į baltuosius kiškius ir yra vislūs.
Lietuvoje taip pat pasitaiko baltojo ir pilkojo kiškių hibridų, bet gana retai. Tai mažesni už pilkuosius, bet sunkesni už baltuosius kiškius žvėreliai.
Mityba
Minta įvairiais žoliniais ir sumedėjusiais augalais bei jų dalimis. Žiemą, trūkstant maisto, dažniausiai laupo medžių žievę. Nemėgsta alksnių.
Priešai, nykimo priežastys
Kiškius naikina visi laukiniai plėšrūnai, valkataujantys šunys, katės, plėšrieji, varniniai, pelėdiniai paukščiai. Mažus kiškučius laukuose lesa ir gandrai, dažnai žūva pjaunant žolę. Dažnas kiškių priešas- įvairios infekcinės ligos (ypač bruceliozė), parazitai. Nemažai kiškių žūva po automobilių ratais.
Veiklos žymės
- Nugraužta jaunų medelių žievė – ryškūs kandžių rėžiai;
- „Nukirpti“ medelių ūgliai, šakutės nukandimas primena peilio pjūvį;
- Gulyklos;
- Žiemą sniege suminti takai, paliktos savitos pėdelės, atkapstymai ieškant maisto;
- Išmatos;
- Pėdsakai sniege, grunte.
Vertė
Gerai pažįstamas ir mėgstamas žvėrelis, nors sodininkai, miškininkai kartais skundžiasi aplaupytais vaismedžiais, ąžuoliukais ir uosiukais. Mėsa valgoma. Riebalai naudojami gydymui. Kailis silpnokas, plaukai vertingi, naudojami fetrui gaminti (). Žūklėje plaukai naudojami rišti.
Gausa Lietuvoje
Plačiai paplitęs visoje Lietuvoje, įprastas ir gausus. Gausesnis rajonuose, kur geresni dirvožemiai, plonesnė ir trumpiau išsilaikanti sniego danga. 2000 m. gyveno daugiau kaip 76 tūkst. kiškių. Per 2009–2010 m. sezoną sumedžioti 4273 pilkieji kiškiai.
Apsauga
Medžioklės reguliavimas (apribojimas). Nemažai kiškučių žūva deginant žolę.
Medžioklė
Lietuvoje – medžioklės objektas. Medžiojami nuo lapkričio 3 d. iki sausio 31 d. Medžiojama varant, sėlinant, prieinant „grandine“ ar „katilu“, tykojant, su medžiokliniais šunimis (skalikais, kurtais), plėšriaisiais paukščiais. Trofėjus (smulkusis) – kiškio ūsai.
Išnašos
- Žvėrių ir paukščių, sumedžiotų iki 2010 m. balandžio 1 d. apskaita (2009–2010 m. medžioklės sezonas) Archyvuota kopija 2015-11-03 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pilkasis kiškis, Kas yra Pilkasis kiškis? Ką reiškia Pilkasis kiškis?
Kitos reiksmes Kiskis reiksmes Lepus europaeusPilkasis kiskis Lepus europaeus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Amniotai Amniota Klase Zinduoliai Mammalia Burys Kiskiazveriai Lagomorpha Seima Kiskiniai Leporidae Gentis Kiskiai Lepus Rusis Pilkasis kiskis Lepus europaeus BinomasLepus europaeus Pallas 1778 Pilkasis kiskis kiskis Lepus europaeus dazn zuikis kiskiniu Leporidae seimos zinduolis PaplitimasPilkojo kiskio paplitimas raudona spalva Introdukuotos teritorijos pazymetos violetine spalva Rytuose arealas prasideda nuo Baikalo ir tesiasi į vakarus iki Pirenu kalnu siaureje siekia pietine Svedija Suomija Airija Skotija Karelija Archangelsko sritį apie Ladoga ir Onega rajonus Uralo kalnu taigoje negyvena pietuose eina iki siaures vakaru Kazachstano Mazosios Azijos Nuo 1936 m Kiskis aklimatizuojamas Pietu Sibire Tolimuju Rytu rajonuose Lietuvoje XV XVIII a pilkasis kiskis buvo retesnis uz baltajį kiskį Veliau tapo dominuojancia rusimi Dabar paplites visur Pokario laikotarpiu daugiausia siu zvereliu buvo septintojo desimtmecio pabaigoje iki 250 290 tukstanciu Tuo metu net 28 respublikos rajonuose vidutinis tankumas buvo 50 70 kiskiu 1000 ha ju gyvenamojo ploto 12 rajonu 20 40 Tik viename Vilniaus rajone maziau kaip 10 kiskiu Vidutinis tankumas 40 50 kiskiu 1000 ha Paskutinį desimtmetį ju respublikoje sumazejo 3 kartus 1985 m vidutinis tankumas buvo tik 12 8 o atskiruose rajonuose nuo 3 iki 38 kiskiu 1000 ha Kiskiu pastebimai mazeja ir kitose Europos salyse kur intensyviai keiciasi krastovaizdis Anksciau kiskiu gausuma daugiausia leme biotiniai ir abiotiniai veiksniai uzsitesusios ziemos daug krituliu ir salti orai veisimosi periodu plesrunai ir kt Dabar svarbiausias kiskiu populiacijos reguliatorius ekologines salygos trikdymas be to daug ju zuva per lauku darbus del transporto ir kitu antropogeniniu faktoriu Biologija4 6 5 kg svorio zverelis ilgomis ausimis pilkai rusva ar juosva virsutine kuno puse ruda krutine ir kojomis baltu pilvu Uodega trumpa virsutine puse juoda apatine balta Ausu virsuneles juodos Priekines kojos trumpos penkiapirstes uzpakalines ilgos keturpirstes ilgomis pedomis Kiskiu pedose tarpupirsciuose yra prakaito liauku del to prie ju nelimpa sniegas Pirstai laisvi plaukuoti su astriais nagais Plaukai tankus svelnus ziema labai gausu vilnaplaukiu Akuotplaukiai truputį ilgesni Patinai panasus į pateles AmziusGyvena apie 7 8 metus BuveineKiskis guolyje Gana seslus bet budamas judrus greitai suranda tam tikram periodui tinkamas salygas Gyvena labai įvairiuose biotopuose miskuose laukuose soduose net darzuose Gyvena ir kalnuose bet ne auksciau kaip 1500 2000 m virs juros lygio Del intensyvios zmogaus veiklos kiskiai dazniau laikosi miskuose ir nedirbamuose zemes plotuose kur yra maziau trikdomi Veiklus istisus metus Aktyviausi ryta iki vidurdienio ir pavakary bei vakare Per para įsiruosia 2 3 gulyklas Gulykla nedidele duobute kuria prasikasa priekinemis kojomis Arimuose duobute buna tokio gylio kad joje telpa prigludes prie zemes kiskis Gale duobutes gulyklos paprastai buna kupstas arime stambesnis grumstas velena zoliu krumu kupstas kelmas ir kita VeisimasisPoruotis pradeda sausio vasario menesiais priklauso nuo ziemos Per metus uzaugina 1 3 4 vadas po 1 5 7 jauniklius Maziausios buna pirmosios vados 1 2 kiskuciai Nestumas trunka 44 46 paras Mazas kiskelis Gimsta regintys apauge tankiais plaukais ir jau po 20 minuciu gali judeti Jie gauna 27 50 g riebaus ir kaloringo pieno Pirmomis dienomis niekur neina guli visi kartu Isskyrus paduose esancias prakaito liaukas kitos liaukos nefunkcionuoja todel kiskucius sunkiau aptikti plesrunams 9 10 dienu kiskuciai nutolsta nuo gimimo vietos bet kas vakara grįzta atgal Patele jaunikliais rupinasi iki 1 menesio rudeniniais iki 2 menesiu Mazu kiskuciu termoreguliacija netobula kailiukas greitai perslampa todel jiems ypac pavojinga darganos ir saltas oras Kai kiskuciai paauga ir tampa savarankiskesni patele nustoja lankytis maitinimo vietoje ir net slepiasi nuo jaunikliu kurie ja surade bando zįsti Dabar kurį laika jaunikliai laikosi kartu bet geriau pazine teritorija pasiskirsto joje uzimdami individualius plotus Tik gime kiskuciai sveria 107 50 170 g Kuno ilgis 18 20 5 cm Per para priklausomai nuo amziaus ir gimimo laiko priauga 237 g rudeniniai tik 2 15 g Po 240 300 dienu sveria ketvirtadalį suaugusio kiskio mases HibridaiPilkojo ir baltojo kiskio jau XVIII a mini P Palasas XIX a jie buvo zinomi Rusijoje K Greve mini nusautus hibridus Latvijoje ir nurodo kad jie turi abieju kiskiu rusiu pozymiu Manoma kad hibridai labiau panasus į baltuosius kiskius ir yra vislus Lietuvoje taip pat pasitaiko baltojo ir pilkojo kiskiu hibridu bet gana retai Tai mazesni uz pilkuosius bet sunkesni uz baltuosius kiskius zvereliai MitybaMinta įvairiais zoliniais ir sumedejusiais augalais bei ju dalimis Ziema trukstant maisto dazniausiai laupo medziu zieve Nemegsta alksniu Priesai nykimo priezastysKiskius naikina visi laukiniai plesrunai valkataujantys sunys kates plesrieji varniniai pelediniai pauksciai Mazus kiskucius laukuose lesa ir gandrai daznai zuva pjaunant zole Daznas kiskiu priesas įvairios infekcines ligos ypac brucelioze parazitai Nemazai kiskiu zuva po automobiliu ratais Veiklos zymesKiskio pedsakai sniegeNugrauzta jaunu medeliu zieve ryskus kandziu reziai Nukirpti medeliu ugliai sakutes nukandimas primena peilio pjuvį Gulyklos Ziema sniege suminti takai paliktos savitos pedeles atkapstymai ieskant maisto Ismatos Pedsakai sniege grunte VerteGerai pazįstamas ir megstamas zverelis nors sodininkai miskininkai kartais skundziasi aplaupytais vaismedziais azuoliukais ir uosiukais Mesa valgoma Riebalai naudojami gydymui Kailis silpnokas plaukai vertingi naudojami fetrui gaminti Zukleje plaukai naudojami risti Gausa LietuvojePlaciai paplites visoje Lietuvoje įprastas ir gausus Gausesnis rajonuose kur geresni dirvozemiai plonesne ir trumpiau issilaikanti sniego danga 2000 m gyveno daugiau kaip 76 tukst kiskiu Per 2009 2010 m sezona sumedzioti 4273 pilkieji kiskiai ApsaugaMedziokles reguliavimas apribojimas Nemazai kiskuciu zuva deginant zole MedziokleLietuvoje medziokles objektas Medziojami nuo lapkricio 3 d iki sausio 31 d Medziojama varant selinant prieinant grandine ar katilu tykojant su medziokliniais sunimis skalikais kurtais plesriaisiais pauksciais Trofejus smulkusis kiskio usai IsnasosZveriu ir pauksciu sumedziotu iki 2010 m balandzio 1 d apskaita 2009 2010 m medziokles sezonas Archyvuota kopija 2015 11 03 is Wayback Machine projekto Vikiteka Pilkasis kiskis vaizdine ir garsine medziaga