Pilies kalno vakarinė atraminė sienaPilies kalno vakarinė atraminė siena 54 41 12 9 š pl 25 17 23 6 r ilg 54 686917 š pl

Pilies kalno vakarinė atraminė siena
Pilies kalno vakarinė atraminė siena 54°41′12.9″ š. pl. 25°17′23.6″ r. ilg. / 54.686917°š. pl. 25.289889°r. ilg. / 54.686917; 25.289889

Vieta	Vilnius
Statybų pradžia	XVI a.
Paskirtis	Laikyti ir saugoti nuo nušliaužimo Pilies kalno gruntą

Pilies kalno vakarinė atraminė siena – istorinis statinys Vilniuje, teritorijoje, laikantis ir saugantis nuo nušliaužimo dalį Pilies kalno grunto. Stovi Pilies kalno vakarinėje papėdėje, tęsiasi nuo Pilininko namo iki Valdovų rūmų. Įrašytas į Kultūros vertybių registrą, priklauso Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui. Sienos mūrai restauruojami, tvirtinami, etapais atstatinėjami.

Atraminė siena apie 98 m ilgio, 12 m. aukščio, paremta , šiaurėje sujungta su Pilininko namo rytine siena. Išgaubta į Pilies kalno išorę, šiaurinis galas truputi išlinkęs į kalno pusę. Apatinė dalis apie 3,4 m, viršutinė – 2,4 m storio. Sumūryta daugiausia iš lauko akmenų, dedant juos 40–65 cm aukščio horizontaliomis juostomis, tarp kurių buvo įterpiama išlyginamoji plytų eilė. Buvo padengta apdailos plytų sluoksniu. Manoma, kad sienos viršuje buvęs gynybinis prieigoms prie Aukštutinės pilies saugoti, o už jo – šaulių takas ir kelias į Aukštutinę pilį.

Įrengta apie 1544–1548 m. XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje, manoma, greičiausiai po 1610 m. gaisro, prie sienos šiaurinės dalies pristatytas Pilininko namas. Vėliau siena sunyko, apgriuvo. 1964, 1977 ir 1979 m. atlikti sienos archeologiniai ir architektūriniai tyrimai, 1997–1999 m. – daliniai sienos tvirtinimo darbai.

XX a. aštuntajame dešimtmetyje kasinėjant šalia atraminės sienos esančią Žemutinės pilies teritoriją aptikta dar trijų palei vakarinį kalno šlaitą einančių sienų fragmentų. Spėjama, kad dvi iš atrastų sienų – buvusių pastatų liekanos, o vadinamoji trečioji (trečia į vakarus nuo Pilies kalno) – senesnė, 1,86–1,9 m storio akmens ir plytų mūro atraminė siena, buvusi apie 6,7–6,8 m į vakarus nuo dabartinės atraminės sienos. Pagal mūro ypatybes ir archeologinius duomenis sprendžiama, kad ji pastatyta XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje.

Šaltiniai

„Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-11-01.
Napoleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 163–165. Nuoroda tikrinta 2024-11-01.
Birutė Rūta Vitkauskienė, Pilininko namo (Unik. KVR k. 24707) su gretima Vakarų atraminės sienos dalimi (TRP), Arsenalo g. 1, Vilniuje, taikomieji tyrimai. Dalis: istoriniai tyrimai. Vilnius, 2020 m.
Dėl Gedimino kalno šlaitų tvirtinimo ir jo statinių atkūrimo, „Lietuvos Aidas”. Nuoroda tikrinta 2024-11-01.

[KVR-1] „Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2024-11-01.

[Kitkauskas-2] Napoleonas Kitkauskas, Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius: „Mokslas”, 1989 m., p. 163–165. Nuoroda tikrinta 2024-11-01.

[3] Birutė Rūta Vitkauskienė, Pilininko namo (Unik. KVR k. 24707) su gretima Vakarų atraminės sienos dalimi (TRP), Arsenalo g. 1, Vilniuje, taikomieji tyrimai. Dalis: istoriniai tyrimai. Vilnius, 2020 m.

[4] Dėl Gedimino kalno šlaitų tvirtinimo ir jo statinių atkūrimo, „Lietuvos Aidas”. Nuoroda tikrinta 2024-11-01.