Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Nuošliauža
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Nuošliauža – uolienų masės atitrūkimas ir nuslinkimas šlaitu žemyn dėl sunkio jėgos. Būna sausumos ir povandeninės. Nuošliaužos įvyksta dėl įvairių priežasčių, išsibalansavus natūraliai pusiausvyrai. Šios priežastys gali būti:
- padidėjęs šlaito statumas, dėl vykstančios erozijos,
- sumažėjusio uolienų patvarumo (vibracija, kritulių pagausėjimas, požeminio vandens prietaka),
- dėl seisminių smūgių,
- dėl žmonių veiklos.
Nuošliaužos gali vystytis pamažu, bet gali būti labai staigios. Staigių nuošliaužų pasekmės gali būti katastrofinės – sugriauti įvairūs pastatai, žmonių aukos ir kt. Nuošliaužos formavimosi procesas gali būti suskaidytas keliais etapais:
- Dalies šlaito atitrūkimas per pagrindinę plyšio plokštumą,
- Atitrūkusio šlaito slinkimas žemyn, išlaikant pirminę struktūrą,
- Pirminės struktūros suirimas.
Nuošliaužos formavimasis gali sustoti bet kuriame etape. Kartais neįmanoma nustatyti šių etapų. Tai atsitinka, pavyzdžiui, tada, kai nuošliaužos uolienos prisotintos vandeniu. Tokia nuošliauža vadinama purvo srautu. Purvo srautas gali judėti iki 100 km/h greičiu. Susidariusi laikina tėkmė griauna viską savo kelyje. Purvo srautai ugnikalnių aktyvumo zonose vadinami laharais. Laharai susiformuoja tada, kai po vulkano išsiveržimo nusėdę pelenai įmirksta nuo kritulių vandens. Smulkūs pelenai patys pavojingiausi, nes lengvai sudaro takią masę. Laharui nuslinkus ši masė sukietėja kaip cementas. Nuošliaužos taip pat gali susiformuoti ir po vandeniu. Jos vadinamos turbididais. Jei pakankamai didelės – gali sukelti cunamius.
Didžiausios nuošliaužos
- Kinija 1920 m. žuvo per 200 000 žmonių
- Italija 1963 m. – 2 600 žmonių
- Peru 1970 m. – 18 000 žmonių
- Kolumbija 1985 m. – 23 000 žmonių
Nuošliaužos Lietuvoje
Lietuvoje taip pat pasitaiko nuošliaužų. Jos susidaro upių šlaituose, tvenkinių šlaituose ar kitose vietose. Dažniausiai susidaro dėl žmogaus ūkinės veiklos. Kelios nuošliaužos pridarė materialinių nuostolių, pažeidė statinius, keli pastatai sugriuvo. 1981 m. gruodį nuošliauža Vilniuje, Vilkpėdėje, pareikalavo žmonių aukų.
Taip pat skaitykite
- Lavina
Išnašos
- Meilės alėjos nuošliauža užblokavo pasivaikščiojimų taką kurjeris.lt 2020-03-06
- Nuošliauža. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
- Nustatyta, kokie didmiesčių šlaitai pavojingiausi. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nuošliauža, Kas yra Nuošliauža? Ką reiškia Nuošliauža?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Nuosliauza uolienu mases atitrukimas ir nuslinkimas slaitu zemyn del sunkio jegos Buna sausumos ir povandenines Nuosliauzos įvyksta del įvairiu priezasciu issibalansavus naturaliai pusiausvyrai Sios priezastys gali buti padidejes slaito statumas del vykstancios erozijos sumazejusio uolienu patvarumo vibracija krituliu pagausejimas pozeminio vandens prietaka del seisminiu smugiu del zmoniu veiklos Nuslinkes kalvos slaitas į upelio slenįRekonstruoto slaito nuosliauza prie Taurages pesciuju tilto 2020 m Nuosliauzos gali vystytis pamazu bet gali buti labai staigios Staigiu nuosliauzu pasekmes gali buti katastrofines sugriauti įvairus pastatai zmoniu aukos ir kt Nuosliauzos formavimosi procesas gali buti suskaidytas keliais etapais Dalies slaito atitrukimas per pagrindine plysio plokstuma Atitrukusio slaito slinkimas zemyn islaikant pirmine struktura Pirmines strukturos suirimas Nuosliauzos formavimasis gali sustoti bet kuriame etape Kartais neįmanoma nustatyti siu etapu Tai atsitinka pavyzdziui tada kai nuosliauzos uolienos prisotintos vandeniu Tokia nuosliauza vadinama purvo srautu Purvo srautas gali judeti iki 100 km h greiciu Susidariusi laikina tekme griauna viska savo kelyje Purvo srautai ugnikalniu aktyvumo zonose vadinami laharais Laharai susiformuoja tada kai po vulkano issiverzimo nusede pelenai įmirksta nuo krituliu vandens Smulkus pelenai patys pavojingiausi nes lengvai sudaro takia mase Laharui nuslinkus si mase sukieteja kaip cementas Nuosliauzos taip pat gali susiformuoti ir po vandeniu Jos vadinamos turbididais Jei pakankamai dideles gali sukelti cunamius Didziausios nuosliauzosKinija 1920 m zuvo per 200 000 zmoniu Italija 1963 m 2 600 zmoniu Peru 1970 m 18 000 zmoniu Kolumbija 1985 m 23 000 zmoniuNuosliauzos LietuvojeLietuvoje taip pat pasitaiko nuosliauzu Jos susidaro upiu slaituose tvenkiniu slaituose ar kitose vietose Dazniausiai susidaro del zmogaus ukines veiklos Kelios nuosliauzos pridare materialiniu nuostoliu pazeide statinius keli pastatai sugriuvo 1981 m gruodį nuosliauza Vilniuje Vilkpedeje pareikalavo zmoniu auku Taip pat skaitykiteLavinaIsnasosMeiles alejos nuosliauza uzblokavo pasivaiksciojimu taka kurjeris lt 2020 03 06 Nuosliauza Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 11 27 Nustatyta kokie didmiesciu slaitai pavojingiausi Delfi lt Nuoroda tikrinta 2022 11 27 Vikizodynas