Pilininko namas – istorinis pastatas Vilniuje, Žemutinės pilies teritorijoje, nacionalinės reikšmės architektūros, dailės ir istorijos paminklas. Stovi Pilies kalno šiaurės vakarinėje papėdėje, į rytus nuo Naujojo arsenalo. Įrašytas į Kultūros vertybių registrą, priklauso Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui. Pastate įsikūręs Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, veikia muziejaus ekspozicija „Suprasti Lietuvą” (2025 m.).
| Pilininko namas | |
|---|---|
| Pilininko namas po rekonstrukcijos, 2024 m. | |
| Vieta | Vilnius, Arsenalo g. 1 |
| Statybų pradžia | XVI a. pab. |
| Paskirtis | administracinė, karinė (istorinė) muziejus (dabartinė) |
| Stilius | gotika (rūsiai), renesansas |
| Statusas | Paminklas |
| Reikšmingumo lygmuo | Nacionalinis |
| Įregistravimo metai | 1999 m. |
| Kodas | 24707 |
Istorija
Pastatytas XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje, po 1610 m. gaisro perstatytas. Archeologinių kasinėjimų metu ankstesnių nei XV–XVI a. sluoksnių prie namo nerasta, tad, archeologų nuomone, namas pastatytas iš karto (anksčiau jo vietoje kito pastato nebūta arba jo nebelikę), primūrijant jį prie Pilies kalno vakarinės atraminės sienos (pradėta statyti prieš 1544 m.). Buvo skirtas pilininkui – valdovo iki gyvos galvos skiriamam pareigūnui, atsakingam už pilies priežiūrą ir statybas bei teismo procesų vadovavimą. Name veikė raštinė, buvo kaupiami administraciniai ir teismo dokumentai, nagrinėjamos finansinės, žemės ginčų ir kriminalinės bylos, saugoti konfiskuoti daiktai ir testamentu paliktas turtas. Pastatas savo pirminę paskirtį išlaikė ir XVII a. pabaigoje, Žemutinei piliai palaipsniui prarandant savo reikšmę – jo svarba išliko, teismo institucija tebeveikė. XVIII a. pastatas kiek pertvarkytas, jo antras aukštas pritaikytas gyvenamajai funkcijai.
XVIII a. pabaigoje prijungtas prie Vilniaus arsenalo. Pradėjus ardyti pilį, 1799 m. nugriautos pilininko namą supusios galerijos ir arklidės. XIX a. Rusijos imperijos valdžiai įkūrus Vilniuje tvirtovę, name įrengti parako sandėliai, dirbtuvės, kareivinės, arsenalo įgulos valgykla ir kepykla. Iki 1915 m. priklausė Rusijos karinėms žinyboms, vėliau – lenkų, vokiečių, sovietų kariškiams. XX a. viduryje pastatas pritaikytas Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus reikmėms, čia įsikūrė muziejaus administracija, lituanistinių rinkinių skyriai ir restauravimo dirbtuvės. 2021–2023 m. pastatas rekonstruotas, pritaikytas viešam naudojimui. 2024 m. atidarytas visuomenei. Prieš rekonstrukciją atlikti pastato archeologiniai (2018–2020 m.), istoriniai, architektūriniai ir polichrominiai tyrimai.
Architektūra
Namas dviejų aukštų su pastoge ir 4 rūsiais, netaisyklingo stačiakampio plano, tinkuotų plytų mūro. Stogas vienšlaitis, su stoglangiais, dengtas keraminėmis čerpėmis. Šiaurės vakarų fasadas viršuje užsibaigia tinkuotų plytų mūro profiliuotu karnizu, fasado šone pristatytas prieangis su trikampiu frontonu. Priešais namą pirmo aukšto lygyje įrengta terasa, iš jos laiptai veda žemyn į kiemą, kuriame yra 4 atskiri įėjimai į rūsius. Namo šiaurės vakarinis kampas sustiprintas plytų mūro kontraforsu. Pastatas pritaikytas kalno šlaitams prilaikyti: rytinė siena masyvi, platėjanti laiptais į apačią, skersinės sienos, statmenos kalnui, atlieka kontraforsų funkciją. Rytinė siena jungiasi su Pilies kalno šiaurine ir vakarine atramine siena.
Namo rūsiai buvo dengti keraminių plytų mūro netinkuotais gotikiniais cilindriniais skliautais su liunetėmis, pirmojo aukšto patalpos – tinkuoto plytų mūro cilindriniais skliautais su liunetėmis ir nerviūromis, antrojo aukšto – medinėmis sijinėmis perdangomis.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais priešais namą buvo uždaras kiemas su galerijomis iš abiejų pusių. Šiaurinė galerija buvo dviejų aukštų, su pagrindiniais vartais, arka jungėsi su Naujojo arsenalo pastatu, mūriniu perėjimu – su Šv. Barboros bažnyčia. Pietinė galerija skyrė Pilininko namą nuo Radvilų rūmų, buvo su vartais ir taip pat jungėsi su Naujojo arsenalo pastatu. Nuo Naujojo arsenalo Pilininko kiemą skyrė medinės arklidės.
XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje pertvarkant pastatą, didžioji šiaurės rytinės sienos dalis ir šiaurės vakarinės sienos dalis permūryta, visos langų angos perdarytos, perstumdytos. XIX a. antroje pusėje – XX a. ne kartą pertvarkytas išplanavimas, pakeisti visi langai ir durys. XXI a. pastatą restauruojant ir konservuojant atkurtos autentiškos langų angos, atidengti gotikos ir renesanso laikotarpio mūrai ir puošybos detalės, medinės sijinės perdangos, atkastas šiaurinis rūsys, požeminiai koridoriai, skliautuotos erdvės su renesansinėmis angomis, sustiprintos Pilies kalno šlaitą remiančios sienos. Sutvarkyta pastato aplinka – įrengta terasa, suformuotos naujos žaliosios zonos.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pilininko namas, Kas yra Pilininko namas? Ką reiškia Pilininko namas?