Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Smėlynai augalijos tipas jungiantis drėgmės stygiaus sąlygomis egzistuojančias fitocenozes Lietuvos teritorija yra mišri
Smėlynų augalija
Smėlynai – augalijos tipas, jungiantis drėgmės stygiaus sąlygomis egzistuojančias fitocenozes. Lietuvos teritorija yra mišriųjų miškų augalijos juostoje, todėl smėlynų augalija čia azoninė. Smėlynų augalų bendrijos neilgaamžės. Natūrali sukcesija sukelia sparčius augalų rūšių skaičiaus pokyčius, dominuojančių rūšių pasikeitimą ir netipinių augalų pasirodymą. Ilgainiui smėlynų augalų bendrijos pereina į zoninį augalijos tipą – mišrų mišką.
Struktūra
Lietuvos smėlynų augaliją sudaro du dideli kompleksai: Baltijos pajūrio smėlynų augalija ir Pietryčių smėlėtosios lygumos kontinentinių smėlynų augalija. Taip pat prie smėlynų augalijos priskiriamos didžiųjų upių slėnių ir dėl lokalių savito mikroklimato, specifinių edafinių bei biotinių faktorių poveikyje susiformavusios augalų bendrijos.
Pagrindinis šiuos du kompleksus skiriantis bruožas yra smėlio kilmė. Baltijos pajūrio smėlynai sudaryti išskirtinai tik iš įvairių frakcijų eolinio smėlio. Pietryčių smėlėtosios lygumos, didžiųjų upių slėnių, dėl specifinių edafalinių ir biotinių veiksnių susiformavusius smėlynus, be eolinio, dar sudaro fluvialinis, fluvioglacialinis, limnoglacialinis ir aliuvinis smėlis, kuriame visada būna rišliųjų medžiagų (molinių, dumblinių ar organinių medžiagų dalelių).
Baltijos pajūrio smėlynų augalija
Lietuvos pajūryje smėlynų augalija stabiliausia, kadangi jūrinis klimatas ir savitos orografinės sąlygos labai įtakoja bendrijų įvairovę.
Baltijos pajūrio smėlynų buveines formuoja su jūra susijusių veiksnių visuma ir savitai prisitaikiusi augalija. Kopų reljefas, ryškūs drėgmės ir temperatūros svyravimai, nuolatiniai smarkūs vėjai, birus nuolatos perpustomas negausus maisto medžiagų smėlis – tai pagrindiniai vyraujantys veiksniai, dėl kurių susiformavo savitos pajūrio smėlynų buveinės. Be natūralių ekologinių sąlygų, buveines lemia intensyvi rekreacija, ypač pasireiškianti aplink gyvenvietes. Lietuvos pajūryje gamtines buveines sudaro įvairių sukcesinių stadijų augalų bendrijos, esančios lygiagrečiose su kranto linija ekologinėse juostose.
Pietryčių smėlėtosios lygumos kontinentinių smėlynų augalija
Pietryčių smėlėtosios lygumos kontinentinių smėlynų augalijos kompleksą galima išskirti į dvi dalis: atvirus ir užželiančius smėlynus. Nemažai atvirų ir užaugančių, užželiančių smėlynų aptinkama kontinentinėse kopose, didesniųjų upių slėnių šlaituose ir salpose. Nors dažniausiai atvira augalija formuojasi smėlynų antropogeninių pažeidimų vietose – kirtavietėse, gaisravietėse, kariniuose poligonuose ir panašiai.
Atviruose smėlynuose yra labai mažai biogeninių medžiagų, todėl krituliai labai greitai susigeria į gilesnius dirvožemio sluoksnius, šiltuoju metų laikotarpiu saulė įkaitina paviršiaus plotą, o naktimis jis greitai atvėsta. Todėl tokiose vietovėse auga tik atsparūs ir prisitaikę augalai būdingi šioms buveinėms, daugiausiai kerpės. Tačiau prasidėjusi sukcesija ilgainiui keičia atviro smėlyno paviršiaus ploto padengimą, augalija sutvirtina smėlį, pradeda kauptis nedideli humuso kiekiai, palaipsniui gerėja vandens ir temperatūros režimai dirvožemyje. Sekančiame etape įsivyrauja viržynai, galiausiai susidarius palankioms sąlygoms pradeda augti paprastosios pušies savaiminiai medžiai.
Augalų bendrijos
Smėlynų bendrijų įvairovė gana nedidelė. Didžioji dalis smėlynų augalų bendrijų priklauso dviems pagrindinėms klasėms: baltųjų kopų (Kl. Ammophiletea arenariae) ir pilkųjų kopų bei žemyninių smėlynų (Kl. Koelerio-Corynephoretea).
Baltųjų kopų bendrijos Lietuvoje įsikūrusios Baltijos pajūryje, o kontinente pasitaiko tik mažais ploteliais. Visos šios klasės bendrijos priskiriamos vienai – rugiaveidinių smiltlendrynų (Ass. Leymo-Ammophiletum arenariae) – asociacijai.
Pilkųjų kopų ir žemyninių smėlynų klasės bendrijos nemažus plotus užima pajūryje – pilkosiose kopose ir palvėje. Žemyninėje dalyje jos mažais lopinėliais išsimėčiusios kariniuose poligonuose, kirtavietėse, pamiškėse, miško aikštelėse, šlaituose. Pajūrio kopose didžiausius plotus užima našlaitinių šepetukynų (Ass. Violo-Corynephoretum canescentis) ir šlamutinių austėjynų (Ass. Helichryso-Jasionetum mantanae), nuo jūros nutolusiose vietose, ypač Lietuvos pietinėje ir pietrytinėje – kežinių šepetukynų (Ass. Sclerantho-Corynephoretum canescentis) asociacijų bendrijos.
Nedidelė dalis smėlynų augalų bendrijų priskiriama druskingų pievų (Asteretea tripolii) klasei. Tai labai retos Lietuvoje bendrijos, kurių nedidelių fragmentų aptinkama tik Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse. Prie šios klasės priskiriamos tik vienos asociacijos bendrijos. Druskingose pievose iš viso auga 30 rūšių augalų.
Smėlynų augalai
Psamofitai (gr. psammos – smėlis + phyton – augalas) – smėlynų augalai, prisitaikę augti sausame, maisto medžiagų neturinčiame dirvožemyje. Dauguma smėlynų augalų yra kserofitai ir kseromezofitai, gebantys išgarinti nedaug vandens arba kaupiantys jo atsargas storuose sultinguose lapuose ir stiebuose.
Labai daug smėlynų augalų yra žemaūgiai, todėl, padidėjus maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje, juos nustelbia kitų ekologinių grupių augalai. Tarp smėlynų augalų yra ilgus, neretai giliais įsiskverbiančius šakniastiebius turinčių augalų (pavyzdžiui Smiltyninė rugiaveidė (Leymus arenarius), Pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria), Smiltyninė viksva (Carex arenaria)). Jie auga pajūrio pustomuose smėlynuose. Sultingus stiebus ir lapus turintys augalai (pavyzdžiui Aitrusis šilokas (Sedum acre), Siaurialapis šilokas (Sedum sexangulare), Šilinė perkūnropė (Sempervivum soboliferum)) dažniausiai įsikuria žemyniniuose smėlynuose. Smėlynuose didesnę dalį sudaro vienmečiai ir dvimečiai augalai. Nedidelę dalį smėlynų augalų sudaro puskrūmiai ir krūmokšniai (pavyzdžiui Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum), Smiltyninis laibenis (Alyssum montanum), Šilinis viržis (Calluna vulgaris)). Smėlynuose, ypač vėlyvųjų apaugimo stadijų, auga gana daug samanų (pavyzdžiui Paprastoji rausvutė (Ceratodon purpureus), Smiltyninis gegužlinis (Polytrichum juniperinum), Dirvoninė širmūnė (Racomitrium canescens)).
Lietuvoje nemažai smėlynų augalų reti, kai kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą (pavyzdžiui Lietuvinė naktižiedė (Silene lithuanica), Smiltyninis laibenis (Alyssum montanum), Smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius)). Labiausiai smėlynų augalai nyksta dėl smėlynų savaiminio apaugimo arba apželdinimo medžiais ir krūmais.
Šaltiniai
- Navickienė D., 2009. Smėlynų augalijos monitoringas. Veiklos planavimo ir visuomenės informavimo skyrius. Prieiga per internetą https://gamta.lt/cms/index?rubricId=54124bd1-2dca-42e7-aad4-1b42ab29ae6d
- Stankevičiūtė, J. 2006. The succession of sand vegetation at the Lithuanian seacoast, Botanica Lithuanica 12(3): 139–156.
- Rašomavičius V., 2012. EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadovas: buveinių aprašai, būdingos ir tipinės rūšys, jų atpažinimas: I pajūrio smėlynų buveinės: 2110, 2120, 2130, 2140, 2170, 2180, 2190, 2320. Vilnius: Gamtos tyrimų centras
- Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir būdingosios jų rūšys. Vadovėlis. - Vilnius
- Navakas D., 2015. Kontinentinių smėlynų būklė ir jų užaugimo mišku ypatumai. Magistro darbas. Aleksandro Stulginskio universitetas, Kaunas.
- Gudžinskas Z., 2018. Lietuvos augalų bendrijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-augalu-bendrijos/
- Tupčiauskaitė J., 2012. Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai. - Vilnius.
- Gudžinskas Z., 2018. Smėlynų augalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą https://www.vle.lt/straipsnis/smelynu-augalai/
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Smėlynų augalija, Kas yra Smėlynų augalija? Ką reiškia Smėlynų augalija?
Smelynai augalijos tipas jungiantis dregmes stygiaus salygomis egzistuojancias fitocenozes Lietuvos teritorija yra misriuju misku augalijos juostoje todel smelynu augalija cia azonine Smelynu augalu bendrijos neilgaamzes Naturali sukcesija sukelia sparcius augalu rusiu skaiciaus pokycius dominuojanciu rusiu pasikeitima ir netipiniu augalu pasirodyma Ilgainiui smelynu augalu bendrijos pereina į zoninį augalijos tipa misru miska StrukturaLietuvos smelynu augalija sudaro du dideli kompleksai Baltijos pajurio smelynu augalija ir Pietryciu smeletosios lygumos kontinentiniu smelynu augalija Taip pat prie smelynu augalijos priskiriamos didziuju upiu sleniu ir del lokaliu savito mikroklimato specifiniu edafiniu bei biotiniu faktoriu poveikyje susiformavusios augalu bendrijos Pagrindinis siuos du kompleksus skiriantis bruozas yra smelio kilme Baltijos pajurio smelynai sudaryti isskirtinai tik is įvairiu frakciju eolinio smelio Pietryciu smeletosios lygumos didziuju upiu sleniu del specifiniu edafaliniu ir biotiniu veiksniu susiformavusius smelynus be eolinio dar sudaro fluvialinis fluvioglacialinis limnoglacialinis ir aliuvinis smelis kuriame visada buna risliuju medziagu moliniu dumbliniu ar organiniu medziagu daleliu Baltijos pajurio smelynaiBaltijos pajurio smelynu augalija Lietuvos pajuryje smelynu augalija stabiliausia kadangi jurinis klimatas ir savitos orografines salygos labai įtakoja bendriju įvairove Baltijos pajurio smelynu buveines formuoja su jura susijusiu veiksniu visuma ir savitai prisitaikiusi augalija Kopu reljefas ryskus dregmes ir temperaturos svyravimai nuolatiniai smarkus vejai birus nuolatos perpustomas negausus maisto medziagu smelis tai pagrindiniai vyraujantys veiksniai del kuriu susiformavo savitos pajurio smelynu buveines Be naturaliu ekologiniu salygu buveines lemia intensyvi rekreacija ypac pasireiskianti aplink gyvenvietes Lietuvos pajuryje gamtines buveines sudaro įvairiu sukcesiniu stadiju augalu bendrijos esancios lygiagreciose su kranto linija ekologinese juostose Kontinentiniai smelynaiPietryciu smeletosios lygumos kontinentiniu smelynu augalija Pietryciu smeletosios lygumos kontinentiniu smelynu augalijos kompleksa galima isskirti į dvi dalis atvirus ir uzzeliancius smelynus Nemazai atviru ir uzauganciu uzzelianciu smelynu aptinkama kontinentinese kopose didesniuju upiu sleniu slaituose ir salpose Nors dazniausiai atvira augalija formuojasi smelynu antropogeniniu pazeidimu vietose kirtavietese gaisravietese kariniuose poligonuose ir panasiai Atviruose smelynuose yra labai mazai biogeniniu medziagu todel krituliai labai greitai susigeria į gilesnius dirvozemio sluoksnius siltuoju metu laikotarpiu saule įkaitina pavirsiaus plota o naktimis jis greitai atvesta Todel tokiose vietovese auga tik atsparus ir prisitaike augalai budingi sioms buveinems daugiausiai kerpes Taciau prasidejusi sukcesija ilgainiui keicia atviro smelyno pavirsiaus ploto padengima augalija sutvirtina smelį pradeda kauptis nedideli humuso kiekiai palaipsniui gereja vandens ir temperaturos rezimai dirvozemyje Sekanciame etape įsivyrauja virzynai galiausiai susidarius palankioms salygoms pradeda augti paprastosios pusies savaiminiai medziai Augalu bendrijosSmelynu bendriju įvairove gana nedidele Didzioji dalis smelynu augalu bendriju priklauso dviems pagrindinems klasems baltuju kopu Kl Ammophiletea arenariae ir pilkuju kopu bei zemyniniu smelynu Kl Koelerio Corynephoretea Baltuju kopu bendrijos Lietuvoje įsikurusios Baltijos pajuryje o kontinente pasitaiko tik mazais ploteliais Visos sios klases bendrijos priskiriamos vienai rugiaveidiniu smiltlendrynu Ass Leymo Ammophiletum arenariae asociacijai Pilkuju kopu ir zemyniniu smelynu klases bendrijos nemazus plotus uzima pajuryje pilkosiose kopose ir palveje Zemynineje dalyje jos mazais lopineliais issimeciusios kariniuose poligonuose kirtavietese pamiskese misko aikstelese slaituose Pajurio kopose didziausius plotus uzima naslaitiniu sepetukynu Ass Violo Corynephoretum canescentis ir slamutiniu austejynu Ass Helichryso Jasionetum mantanae nuo juros nutolusiose vietose ypac Lietuvos pietineje ir pietrytineje keziniu sepetukynu Ass Sclerantho Corynephoretum canescentis asociaciju bendrijos Nedidele dalis smelynu augalu bendriju priskiriama druskingu pievu Asteretea tripolii klasei Tai labai retos Lietuvoje bendrijos kuriu nedideliu fragmentu aptinkama tik Kursiu mariu ir Baltijos juros pakrantese Prie sios klases priskiriamos tik vienos asociacijos bendrijos Druskingose pievose is viso auga 30 rusiu augalu Smelynu augalaiLietuvine naktiziede Silene lituanica Psamofitai gr psammos smelis phyton augalas smelynu augalai prisitaike augti sausame maisto medziagu neturinciame dirvozemyje Dauguma smelynu augalu yra kserofitai ir kseromezofitai gebantys isgarinti nedaug vandens arba kaupiantys jo atsargas storuose sultinguose lapuose ir stiebuose Labai daug smelynu augalu yra zemaugiai todel padidejus maisto medziagu kiekiui dirvozemyje juos nustelbia kitu ekologiniu grupiu augalai Tarp smelynu augalu yra ilgus neretai giliais įsiskverbiancius sakniastiebius turinciu augalu pavyzdziui Smiltynine rugiaveide Leymus arenarius Pajurine smiltlendre Ammophila arenaria Smiltynine viksva Carex arenaria Jie auga pajurio pustomuose smelynuose Sultingus stiebus ir lapus turintys augalai pavyzdziui Aitrusis silokas Sedum acre Siaurialapis silokas Sedum sexangulare Siline perkunrope Sempervivum soboliferum dazniausiai įsikuria zemyniniuose smelynuose Smelynuose didesne dalį sudaro vienmeciai ir dvimeciai augalai Nedidele dalį smelynu augalu sudaro puskrumiai ir krumoksniai pavyzdziui Paprastasis ciobrelis Thymus serpyllum Smiltyninis laibenis Alyssum montanum Silinis virzis Calluna vulgaris Smelynuose ypac velyvuju apaugimo stadiju auga gana daug samanu pavyzdziui Paprastoji rausvute Ceratodon purpureus Smiltyninis geguzlinis Polytrichum juniperinum Dirvonine sirmune Racomitrium canescens Lietuvoje nemazai smelynu augalu reti kai kurie įrasyti į Lietuvos raudonaja knyga pavyzdziui Lietuvine naktiziede Silene lithuanica Smiltyninis laibenis Alyssum montanum Smiltyninis gvazdikas Dianthus arenarius Labiausiai smelynu augalai nyksta del smelynu savaiminio apaugimo arba apzeldinimo medziais ir krumais SaltiniaiNavickiene D 2009 Smelynu augalijos monitoringas Veiklos planavimo ir visuomenes informavimo skyrius Prieiga per interneta https gamta lt cms index rubricId 54124bd1 2dca 42e7 aad4 1b42ab29ae6d Stankeviciute J 2006 The succession of sand vegetation at the Lithuanian seacoast Botanica Lithuanica 12 3 139 156 Rasomavicius V 2012 EB svarbos naturaliu buveiniu inventorizavimo vadovas buveiniu aprasai budingos ir tipines rusys ju atpazinimas I pajurio smelynu buveines 2110 2120 2130 2140 2170 2180 2190 2320 Vilnius Gamtos tyrimu centras Ulevicius A Tupciauskaite J 2013 Ekosistemu praktikumas buveines ir budingosios ju rusys Vadovelis Vilnius Navakas D 2015 Kontinentiniu smelynu bukle ir ju uzaugimo misku ypatumai Magistro darbas Aleksandro Stulginskio universitetas Kaunas Gudzinskas Z 2018 Lietuvos augalu bendrijos Visuotine lietuviu enciklopedija Prieiga per interneta https www vle lt straipsnis lietuvos augalu bendrijos Tupciauskaite J 2012 Botanikos mokomoji lauko praktika Stuomeniniu augalu mokomuju ekskursiju konspektai uzduotys ir kontroliniai klausimai Vilnius Gudzinskas Z 2018 Smelynu augalai Visuotine lietuviu enciklopedija Prieiga per interneta https www vle lt straipsnis smelynu augalai