Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
50 23 š pl 155 41 r ilg 50 383 š pl 155 683 r ilg 50 383 155 683 Paramuširas Kurilų žemėlapyje Paramuširas rus Парамушир
Paramuširas
50°23′ š. pl. 155°41′ r. ilg. / 50.383°š. pl. 155.683°r. ilg.
Paramuširas (rus. Парамушир, jap. 幌筵島 = Paramushiru-tō, ain. パラムシㇼ = Para-mu-sir) – Rusijai priklausanti sala Kurilų salyno šiaurėje, Didžiajame Kurilų gūbryje. Yra tarp Ochotsko jūros ir atviro Ramiojo vandenyno, į pietvakarius nuo Kamčiatkos pusiasalio pietinio galo, apsupta Šumšu, , Anciferovo, Makanrušio ir salų. Plotas – 2053 km².
Salos ilgis 120 km, plotis iki 30 km. Aukščiausia vieta – Čikuračkio ugnikalnis (1816 m). Paramuširas – vulkaninės kilmės, jame gausu veikiančių ugnikalnių: be Čikuračkio tokie yra dar ir Fuso, Karpinskio, Ebeko, Tatarinovo. Vyrauja žemųjų pušų sąžalynai, alksnių, bruknių, katuogių, vaivorų tyrai. Telkšo vulkaninis ežeras Zerkalnojė.
2018 m. Paramušire gyveno 2507 gyventojai. Visi jie gyvena gyvenvietėje. Sala administraciškai priklauso Sachalino sričiai, Šiaurės Kurilų rajonui. Verčiamasi daugiausia žvejyba ir žuvies perdirbimu. Veikia cunamių stebėjimo centras. Susisiekiama sraigtasparniais (skrydžiai tik į Kamčiatką).
Saloje nuo seno gyveno ainai. 1711–1713 m. Kamčiatkos kazokai privertė ainus mokėti duoklę, o 1736 m. atvertė į krikščionybę. 1875 m. Paramuširas su kitomis Kurilų salomis atiduotas Japonijai mainais už Sachaliną. XIX a. pab. japonai pradėjo salą kolonizuoti, steigti žvejybos uostus ir karines bazes. 1945 m. Paramuširą užėmė TSRS armija. 1952 m. salą nuniokojo cunamis, buvo sunaikintas Severo Kurilskas.
- Paramuširo palydovinė nuotrauka
- Fuso ugnikalnis
- Severo Kurilskas
Šaltiniai
- [1] Archyvuota kopija 2016-07-29 iš Wayback Machine projekto.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 329
- Paramuširas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paramuširas, Kas yra Paramuširas? Ką reiškia Paramuširas?
50 23 s pl 155 41 r ilg 50 383 s pl 155 683 r ilg 50 383 155 683 Paramusiras Kurilu zemelapyje Paramusiras rus Paramushir jap 幌筵島 Paramushiru tō ain パラムシㇼ Para mu sir Rusijai priklausanti sala Kurilu salyno siaureje Didziajame Kurilu gubryje Yra tarp Ochotsko juros ir atviro Ramiojo vandenyno į pietvakarius nuo Kamciatkos pusiasalio pietinio galo apsupta Sumsu Anciferovo Makanrusio ir salu Plotas 2053 km Salos ilgis 120 km plotis iki 30 km Auksciausia vieta Cikurackio ugnikalnis 1816 m Paramusiras vulkanines kilmes jame gausu veikianciu ugnikalniu be Cikurackio tokie yra dar ir Fuso Karpinskio Ebeko Tatarinovo Vyrauja zemuju pusu sazalynai alksniu brukniu katuogiu vaivoru tyrai Telkso vulkaninis ezeras Zerkalnoje 2018 m Paramusire gyveno 2507 gyventojai Visi jie gyvena gyvenvieteje Sala administraciskai priklauso Sachalino sriciai Siaures Kurilu rajonui Verciamasi daugiausia zvejyba ir zuvies perdirbimu Veikia cunamiu stebejimo centras Susisiekiama sraigtasparniais skrydziai tik į Kamciatka Saloje nuo seno gyveno ainai 1711 1713 m Kamciatkos kazokai priverte ainus moketi duokle o 1736 m atverte į krikscionybe 1875 m Paramusiras su kitomis Kurilu salomis atiduotas Japonijai mainais uz Sachalina XIX a pab japonai pradejo sala kolonizuoti steigti zvejybos uostus ir karines bazes 1945 m Paramusira uzeme TSRS armija 1952 m sala nuniokojo cunamis buvo sunaikintas Severo Kurilskas Paramusiro palydovine nuotrauka Fuso ugnikalnis Severo KurilskasSaltiniai 1 Archyvuota kopija 2016 07 29 is Wayback Machine projekto Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 329 Paramusiras Visuotine lietuviu enciklopedija T XVII On Peri Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2010 Vikiteka Paramusiras vaizdine ir garsine medziaga