- Kitos reikšmės – Pagiriai (reikšmės).
| Pagiriai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pagiriai | ||||||||||||||||
| 55°21′40″š. pl. 24°23′53″r. ilg. / 55.361°š. pl. 24.398°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kėdainių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Šėtos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 326 | |||||||||||||||
| Plotas | 1,04 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | rus. Погары, Погиры,lenk. Pogiry, Pagiris | |||||||||||||||
| Vikiteka | Pagiriai | |||||||||||||||
Pagiriai – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės šiaurės rytuose, į rytus nuo Kėdainių, 18 km į pietryčius nuo Ramygalos. Pagirių miestelio seniūnaitija. Stovi medinė Pagirių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (nuo 1944 m.), kapinėse – Pagirių koplyčia. Veikia medicinos punktas, Šėtos gimnazijos Pagirių Adomo Jakšto daugiafunkcis centras, biblioteka, bendruomenės namai, paštas (LT-58072). Medžio apdirbimo pramonė („Sagmeda“, „Dagmedis“), duonos kepykla. Buvęs sodininkystės centras (dabar visi sodai apleisti). Stovi paminklas tremtiniams ir partizanams (1990 m.).
Miestelį supa Pagirių kaimas. Per gyvenvietę teka Rudekšna. Praeina keliai į Šėtą, Velžį, Ukmergę, Vaiškonius.
Etimologija
Vietovardis reiškia „vieta prie girios, pagirỹs“.
Istorija
2 km į pietryčius nuo Pagirių rastas (1908 m.) Aneliavos lobis. Jį sudarė XIII a. sidabriniai lydiniai ir žalvariniai papuošalai.
Pagirių dvaras ir kaimas minimi XVI a. pabaigoje. Pirmąją bažnyčią 1626 m. pastatė trys broliai – Gabrielius, Kristupas ir Karolis Bialozarai. Per Šiaurės karą ji sudegė. 1742 m. kun. Penkaševskio rūpesčiu bažnyčia atstatyta. 1876 m. kun. Šimkevičiaus pastangomis naujai perstatyta. Per II pasaulinį karą, 1944 m. vasarą, bažnyčia sudegė. Parapijos salėje įrengta laikina bažnyčia. Šiaurės karo metu, kaimas praktiškai sunaikintas. 1750 m. gavo savaitinio turgaus privilegiją. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. XIX a. Pagiriai buvo Vilkmergės apskrities miestelis, valsčiaus centras.
1909 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje kooperatyvinė pieninė. Pasižymėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių gausa. 1919 m. balandžio 23 d. partizaniškai veikęs 30 vyrų būrys įsiliejo į Lietuvos kariuomenę. XX a. tarpukariu minimi kaip Pagirys. 1908 m. atidaryta Saulės draugijos mokykla, 1908–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. Tarpukaryje veikė kooperatyvas, smulkaus kredito bankelis, motorinis malūnas. 1944 m. miestelis sudegė. 1944 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos partizanai kelyje iš Pagirių į Ukmergę sunaikino grupę sovietinių pareigūnų.
Sovietmečiu suklestėjo kaip sodininkystės tarybinio ūkio gyvenvietė. 2021 m. patvirtintas Pagirių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1950 m. | Pagirių valsčiaus centras | Ukmergės apskritis |
| 1950–1962 m. | Pagirių apylinkės centras | Ramygalos rajonas |
| 1962–1988 m. | Kėdainių rajonas | |
| 1988–1995 m. | Šėtos apylinkė | |
| 1995– | Šėtos seniūnija | Kėdainių rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m. | ||||||||||
| 1868 m.* | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1980 m. | 1986 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 174 | 522 | 310 | 424 | 317 | 442 | 511 | 530 | 619 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | - | - | - | ||
| 546 | 523 | 358 | 326 | - | - | - | - | - | ||
| ||||||||||
| ||||||||||
Pagirių bokštas
Pagirių varpinės bokštas stovi pačiame miestelio centre, yra šio krašto reprezentacinė vieta. Varpinėje saugomas krašto istorinis palikimas, surinktas iš mokyklos muziejaus bei remiantis senųjų gyventojų pasakojimais ir prisiminimais. Nuo 2019 m. varpinės bokštas įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.
Pagiriuose gyvenusio kunigo Albino Alseikos rūpesčiu 1911 m. pastatyta mūrinė varpinė. Keturių tarpsnių, 28 m aukščio, neogotikinių formų pastatas tuomet pranoko šalia stovėjusią medinę bažnyčią. Per karus varpinė buvo naudota kaip žvalgybos bokštas. Labiausiai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. 1944 m. varpinė buvo apgriauta, siekiant neutralizuoti joje įsikūrusį vokiečių kulkosvaidininką. Besitraukiantys vokiečiai sudegino bažnyčią. Dar pačioje karo pradžioje parapijiečiai ryžosi gelbėti varpą, aidėjusį apylinkėje. Jį nukabino naktį ir paslėpė žemėje tarp tvenkinio ir prie bažnyčios stovėjusios daržinės. Jis buvo atkastas tik apie 1960 m.
2012 m. Pagirių bendruomenė ėmėsi žygių išsaugoti nykstantį bokštą. Buvo atliktas jo patalpų remontas, įsigyta reikiamos įrangos ir baldų, suprojektuota bei įrengta ekspozicija „Pagirių atspindžiai“. 2014 m. liepos 6 d. įvyko iškilmingas varpinės atidarymas. Muziejinė ekspozicija išdėstyta visuose bokšto aukštuose, sujungtuose mediniais laiptais. Pirmajame statinio aukšte pateikiama daug informacijos apie Pagirių istoriją, antrajame aukšte pristatoma šio krašto etnografija, aukščiau – pateikiamos žinios apie žymius kraštiečius, mokyklą, be to, pačiame viršuje įrengta apžvalgos aikštelė. Bokšte rengiami muzikos vakarai, susirenkama paminėti švenčių.
2020 m. buvo tvarkoma bokšto aplinka. Šalia stovi koplytstulpis (autorius A. Narkevičius), minintis Pagirių parapijos įkūrimą 1626 m., ir 1989 m. pasodintas ąžuolas. Atokiau, prie gatvės, nuo 1928 m. auga Nepriklausomybės 10-mečio ąžuolas. Medžiai pažymėti paminkliniais akmenimis su įrašais.
Galerija
- Varpinė, koplytstulpis ir atminimo ąžuolas
- Vaizdas iš varpinės – daugiafunkcis centras
- Apžvalgos aikštelė
- Vienas iš tarpinių aukštų
- Kraštiečių ekspozicija
- Tautiniai drabužiai
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Pagiriai, Kas yra Pagiriai? Ką reiškia Pagiriai?