Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pašešupio parkasTvenkinys Pašešupio parkeTipaskraštovaizdžio parkasGeografinė padėtis54 34 16 š pl 23 21 01 r ilg 54 571
Pašešupio parkas
| Pašešupio parkas | |
| Tvenkinys Pašešupio parke | |
| Tipas | kraštovaizdžio parkas |
|---|---|
| Geografinė padėtis | 54°34′16″š. pl. 23°21′01″r. ilg. / 54.571102°š. pl. 23.350416°r. ilg. |
| Statusas | miesto parkas |
| Plotas | 27,39 ha |
| Įkurtas | XX a. |
| Projektuotojas | arch. Teklė Šešelgienė, inž. T. Jūras |
| Valdytojas | Marijampolės miesto savivaldybė |
| Darbo laikas | neribojamas |
| Adresas | Degučių mikrorajonas |
Pašešupio dendrologinę vertę turintis parkas – Marijampolės mieste, dešiniajame Šešupės upės krante, Degučių mikrorajone esantis parkas, valstybės saugoma gamtinė teritorija, turinti dendrologinę vertę. Prie vertingiausiųjų teritorijos vertybių priskiriami Šešupės paslėnio kraštovaizdis ir želdiniai. Užima 27,39 ha plotą.
Pašešupio parkas įkurtas XX a. pagal arch. Teklės Šešelgienės (1925–1982) ir inž. T. Jūro projektus. Parkas sodintas dviem etapais tarpukariu ir 1977-1987 m. 2007 m. parkas paskelbtas gamtos paveldo objektu.
Geografija
Pašešupio parkas yra pietvakarių Lietuvos žemumos srityje, Nemuno žemupio mažai miškingos agrarinės lygumos rajone, molingosios lygumos upėtajame kraštovaizdyje. Parkas su Šešupe, jos slėniu ir prie upės prisišliejusiais želdynais patenka į vadinamąjį regioninį migracijos koridorių. Kraštovaizdis sukultūrintas, jo teritorija yra urbanistinė, joje derinami tausojantis ir intensyvus kraštovaizdžio naudojimas. Parke Šešupės slėnis ir paslėnio želdiniai driekiasi lyguminiame miesto reljefe.
Parkas plyti Marijampolės miesto Degučių seniūnijoje. Teritorija vakaruose ir šiaurėje ribojasi su Šešupės pakrante ir sutampa su Marijampolės miesto riba. Priešingoje Šešupės pusėje įsikūrę Mokolai. Rytinėje pusėje parką riboja Parko gatvė, pietuose - R. Juknevičiaus gatvė ir prie jos esantys miesto pastatai. Parkas priskirtas mokslinės, kultūrinės ir memorialinės paskirties želdynams. Sukomponuota gausi rūšimis medžių ir krūmų augalija, atviros erdvės – vejos, takų su asfaltbetonio dangomis tinklas, tvenkinys su sala, paplūdimys, sporto aikštynas. Palei upę driekiasi mažalapių liepų alėja – pakrantės promenada, pasodinta dar prieš įrengiant parką. Parkas yra kraštovaizdžio stiliaus, atkartojantis natūralią gamtą. Atviros erdvės sudaro apie pusę parko ploto.
Parkas siaura paslėnio želdinių juosta jungiasi kitais miesto parkais, sukurdamas miesto žaliąją erdvę, prie kurios tiesiogiai šliejasi gyvenamieji namai, visuomeniniai ir kitos paskirties objektai. Artimoje parkui aplinkoje įsikūrę daugiabučiai gyvenamieji namai, įstaigos: „Žiburėlio“ mokykla daugiafunkcis centras, vaikų darželis-lopšelis „Šypsenėlė“, „Saulės“ pradinė mokykla, „Sūduvos“ gimnazija, Suaugusiųjų mokymo centras, Jaunimo mokykla, Profesinio rengimo centras. Už 200 m į šiaurės rytus nuo parko įsikūręs ARVI futbolo kompleksas.
Parko želdiniai
Dendrologiniame parke yra vertingų senų medžių, tvenkinių, kurie teikia estetinį pasigėrėjimą, sudaro palankią aplinką biologinei įvairovei. Čia auga apie 10 tūkst. įvairių rūšių medžių ir dekoratyvinių krūmų. Jame vyrauja vietinių veislių želdiniai: liepos, klevai, ąžuolai, beržai, alksniai, uosiai, pušys ir įvairių rūšių krūmai. Vakarinėje parko dalyje įsiterpęs vaismedžių sodas.
Parko vietinė ir introdukuotoji : gaubtasėkliai – uosialapis klevas, platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus „Purpurascens”), paprastasis kaštonas, juodalksnis, varpinė medlieva, juodavaisė aronija, paprastasis raugerškis, karpotasis beržas, baltoji sedula, paprastasis bukas (Fagus sylvatica), Fagus sylvatica „Purpurea”, (Fraxinus pennsylvanica), dygliuotasis šaltalankis, (Lonicera tatarica), obelis (Malus sieboldii), (Physocarpus opulifolius), juodoji tuopa (Populus niqra „Italica”), drebulė, (Prunus cerasifera), vėlyvoji ieva, pelkinis ąžuolas, paprastasis ąžuolas, raudonasis ąžuolas, baltažiedė robinija, (Rosa rugosa), baltasis gluosnis (Salix alba „Tristis”), blindė, trapusis gluosnis, kininis gluosnis (Salix matsudana „Tortuosa”), žilvitinis karklas (Salix viminalis), juoduogis šeivamedis, raudonuogis šeivamedis, paprastasis šermukšnis, (Sorbus intermedia), mažalapė liepa, (Tilia × europaea); pušūnai – paprastoji eglė, dygioji eglė (Picea pungens „Koster”).
Parko atnaujinimas
Pagal Marijampolės miesto teritorijos bendrąjį planą, tai yra vienintelė Marijampolės mieste valstybės saugoma gamtinė teritorija, turinti dendrologinę vertę. Pastaruoju metu rekreacinė infrastruktūra buvo nuskurdinta, takai prastos būklės. Teritorija buvo šienaujama, drauge išnaikinant savaiminius sąžalynus ir išsaugant santykį tarp atvirų ir uždarų erdvių, laikas nuo laiko šalinant grėsmę keliančius ir ligų pažeistus medžius. 2014 m. minint M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio 25-metį parko rytinėje dalyje prie tvenkinio Marijampolės jaunųjų valančiukų iniciatyva iš 25 pušelių suformuota Blaivystės alėja.
2017–2019 m. laikotarpyje numatytas parko atnaujinimas pagal kraštovaizdžio tvarkymo projektą. Investuojama į naujas erdves, pritaikytas visoms amžiaus grupėms. Kuriamos naujos žaidimų aikštelės, treniruoklių zona, atnaujinamos vejos, kuriamas dendrologinis-pažintinis takas. Parke iš įrengtų stebėjimo vietų-regyklų galima stebėti natūralią gamtą. Tvarkomi ir valomi paviršiniai vandens telkiniai ir dirbtiniai nepratekantys vandens telkiniai, Šešupės pakrantėje – atnaujintos maudynių vietos. Keičiami pasenę parko infrastruktūriniai statiniai, mažoji kraštovaizdžio architektūra, įrengiamos informacinės lentos, rodyklės. Jau 2017 m. rudenį pristatyta sertifikuota laipiojimo sienelė – „Zet‘ų uolos“.
Pašešupio parke prasidėję pirmieji darbai – krūmų ir medžių kirtimas, šakų genėjimas – sukėlė marijampoliečių nepasitenkinimą, arboristikos specialistų kritiką. Gyventojai pyko dėl kertamų brandžių ir gražių parko medžių, sunkiosios technikos darkomų pievelių ar grįžtančių perėti paukščių likimo. Teigiama, kad buvo aplaidžiai atliekami tvarkymo darbai, projekto pristatymai buvo organizuoti formaliai, nepasirūpinta apie alėjų medžių šaknyno apsaugą kasant tranšėjas būsimiems takams.
Galerija
- Blaivystės alėja
- Aptverta teniso aikštelė parke
- Paplūdimio tinklinio aikštelė
- Laipiojimo sienelė
- Uždara šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė parke
- Į parko pusę atsukta daugiabučio siena su „Gyvybės medžiu“
Šaltiniai
- Pašešupio parko ribų planas žemėlapyje
- Projektas „Kraštovaizdžio formavimas ir ekologinės būklės gerinimas gamtinio karkaso teritorijose Marijampolės savivaldybėje“
- Pašešupio parke atidaryta laipiojimo sienelių erdvė
- Pašešupio parkas: būti ar nebūti?
- Niūrų daugiabutį Marijampolėje papuošė neįprastas vaizdas
Nuorodos
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras
- Siekiama atgaivinti Pašešupio parką
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pašešupio parkas, Kas yra Pašešupio parkas? Ką reiškia Pašešupio parkas?
Pasesupio parkasTvenkinys Pasesupio parkeTipaskrastovaizdzio parkasGeografine padetis54 34 16 s pl 23 21 01 r ilg 54 571102 s pl 23 350416 r ilg 54 571102 23 350416Statusasmiesto parkasPlotas27 39 haĮkurtasXX a Projektuotojasarch Tekle Seselgiene inz T JurasValdytojasMarijampoles miesto savivaldybeDarbo laikasneribojamasAdresasDeguciu mikrorajonas Pasesupio dendrologine verte turintis parkas Marijampoles mieste desiniajame Sesupes upes krante Deguciu mikrorajone esantis parkas valstybes saugoma gamtine teritorija turinti dendrologine verte Prie vertingiausiuju teritorijos vertybiu priskiriami Sesupes paslenio krastovaizdis ir zeldiniai Uzima 27 39 ha plota Parko aleja Sesupes pakranteje Pasesupio parkas įkurtas XX a pagal arch Tekles Seselgienes 1925 1982 ir inz T Juro projektus Parkas sodintas dviem etapais tarpukariu ir 1977 1987 m 2007 m parkas paskelbtas gamtos paveldo objektu GeografijaParko planas Pasesupio parkas yra pietvakariu Lietuvos zemumos srityje Nemuno zemupio mazai miskingos agrarines lygumos rajone molingosios lygumos upetajame krastovaizdyje Parkas su Sesupe jos sleniu ir prie upes prisisliejusiais zeldynais patenka į vadinamajį regioninį migracijos koridoriu Krastovaizdis sukulturintas jo teritorija yra urbanistine joje derinami tausojantis ir intensyvus krastovaizdzio naudojimas Parke Sesupes slenis ir paslenio zeldiniai driekiasi lyguminiame miesto reljefe Parkas plyti Marijampoles miesto Deguciu seniunijoje Teritorija vakaruose ir siaureje ribojasi su Sesupes pakrante ir sutampa su Marijampoles miesto riba Priesingoje Sesupes puseje įsikure Mokolai Rytineje puseje parka riboja Parko gatve pietuose R Jukneviciaus gatve ir prie jos esantys miesto pastatai Parkas priskirtas mokslines kulturines ir memorialines paskirties zeldynams Sukomponuota gausi rusimis medziu ir krumu augalija atviros erdves vejos taku su asfaltbetonio dangomis tinklas tvenkinys su sala papludimys sporto aikstynas Palei upe driekiasi mazalapiu liepu aleja pakrantes promenada pasodinta dar pries įrengiant parka Parkas yra krastovaizdzio stiliaus atkartojantis naturalia gamta Atviros erdves sudaro apie puse parko ploto Parkas siaura paslenio zeldiniu juosta jungiasi kitais miesto parkais sukurdamas miesto zaliaja erdve prie kurios tiesiogiai sliejasi gyvenamieji namai visuomeniniai ir kitos paskirties objektai Artimoje parkui aplinkoje įsikure daugiabuciai gyvenamieji namai įstaigos Ziburelio mokykla daugiafunkcis centras vaiku darzelis lopselis Sypsenele Saules pradine mokykla Suduvos gimnazija Suaugusiuju mokymo centras Jaunimo mokykla Profesinio rengimo centras Uz 200 m į siaures rytus nuo parko įsikures ARVI futbolo kompleksas Parko zeldiniaiDendrologiniame parke yra vertingu senu medziu tvenkiniu kurie teikia estetinį pasigerejima sudaro palankia aplinka biologinei įvairovei Cia auga apie 10 tukst įvairiu rusiu medziu ir dekoratyviniu krumu Jame vyrauja vietiniu veisliu zeldiniai liepos klevai azuolai berzai alksniai uosiai pusys ir įvairiu rusiu krumai Vakarineje parko dalyje įsiterpes vaismedziu sodas Parko vietine ir introdukuotoji gaubtasekliai uosialapis klevas platanalapis klevas Acer pseudoplatanus Purpurascens paprastasis kastonas juodalksnis varpine medlieva juodavaise aronija paprastasis raugerskis karpotasis berzas baltoji sedula paprastasis bukas Fagus sylvatica Fagus sylvatica Purpurea Fraxinus pennsylvanica dygliuotasis saltalankis Lonicera tatarica obelis Malus sieboldii Physocarpus opulifolius juodoji tuopa Populus niqra Italica drebule Prunus cerasifera velyvoji ieva pelkinis azuolas paprastasis azuolas raudonasis azuolas baltaziede robinija Rosa rugosa baltasis gluosnis Salix alba Tristis blinde trapusis gluosnis kininis gluosnis Salix matsudana Tortuosa zilvitinis karklas Salix viminalis juoduogis seivamedis raudonuogis seivamedis paprastasis sermuksnis Sorbus intermedia mazalape liepa Tilia europaea pusunai paprastoji egle dygioji egle Picea pungens Koster Lizdine egle auganti parkeParko atnaujinimasPagal Marijampoles miesto teritorijos bendrajį plana tai yra vienintele Marijampoles mieste valstybes saugoma gamtine teritorija turinti dendrologine verte Pastaruoju metu rekreacine infrastruktura buvo nuskurdinta takai prastos bukles Teritorija buvo sienaujama drauge isnaikinant savaiminius sazalynus ir issaugant santykį tarp atviru ir uzdaru erdviu laikas nuo laiko salinant gresme keliancius ir ligu pazeistus medzius 2014 m minint M Valanciaus blaivystes sajudzio 25 metį parko rytineje dalyje prie tvenkinio Marijampoles jaunuju valanciuku iniciatyva is 25 puseliu suformuota Blaivystes aleja 2017 2019 m laikotarpyje numatytas parko atnaujinimas pagal krastovaizdzio tvarkymo projekta Investuojama į naujas erdves pritaikytas visoms amziaus grupems Kuriamos naujos zaidimu aiksteles treniruokliu zona atnaujinamos vejos kuriamas dendrologinis pazintinis takas Parke is įrengtu stebejimo vietu regyklu galima stebeti naturalia gamta Tvarkomi ir valomi pavirsiniai vandens telkiniai ir dirbtiniai nepratekantys vandens telkiniai Sesupes pakranteje atnaujintos maudyniu vietos Keiciami pasene parko infrastrukturiniai statiniai mazoji krastovaizdzio architektura įrengiamos informacines lentos rodykles Jau 2017 m rudenį pristatyta sertifikuota laipiojimo sienele Zet u uolos Protestas pries medziu kirtima parke raudonai pazymeti medziu kelmai Pasesupio parke prasideje pirmieji darbai krumu ir medziu kirtimas saku genejimas sukele marijampolieciu nepasitenkinima arboristikos specialistu kritika Gyventojai pyko del kertamu brandziu ir graziu parko medziu sunkiosios technikos darkomu pieveliu ar grįztanciu pereti pauksciu likimo Teigiama kad buvo aplaidziai atliekami tvarkymo darbai projekto pristatymai buvo organizuoti formaliai nepasirupinta apie aleju medziu saknyno apsauga kasant transejas busimiems takams GalerijaBlaivystes aleja Aptverta teniso aikstele parke Papludimio tinklinio aikstele Laipiojimo sienele Uzdara sunu vedziojimo ir dresavimo aikstele parke Į parko puse atsukta daugiabucio siena su Gyvybes medziu SaltiniaiPasesupio parko ribu planas zemelapyje Projektas Krastovaizdzio formavimas ir ekologines bukles gerinimas gamtinio karkaso teritorijose Marijampoles savivaldybeje Pasesupio parke atidaryta laipiojimo sieneliu erdve Pasesupio parkas buti ar nebuti Niuru daugiabutį Marijampoleje papuose neįprastas vaizdasNuorodosVikiteka Pasesupio parkas vaizdine ir garsine medziagaSaugomu teritoriju valstybes kadastras Siekiama atgaivinti Pasesupio parka