Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Leptoptilos dubiusIndinis marabu Leptoptilos dubius Guvahatyje Asamo valstija Indija Apsaugos būklėNykstantys IUCN 3 1 M
Indinis marabu
| Leptoptilos dubius | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Indinis marabu (Leptoptilos dubius) Guvahatyje ( Asamo valstija, Indija) | ||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||
Nykstantys (IUCN 3.1), | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Leptoptilos dubius , 1789 |
Indinis marabu (Leptoptilos dubius) – gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis. Retas. Paplitęs Pietų ir Pietryčių Azijoje. Ilgakaklis ir ilgakojis. Turi gerklės maišą. Laikosi drėgnose vietose. Minta smulkiais gyvūnais, maita. Peri ir jaunikliais rūpinasi abu tėvai. Laisvėje gyvena 15 metų.
Paplitimas
Gausiausia kolonija yra Indijoje – Asamo valstijoje yra 650–800 suaugusių individų, o Bihare – 300. Kambodžoje Tonlesapo ežero apylinkėse yra 150 paukščių, draustinyje – 30-60. Pastebėti Nepale, Bangladeše, Tailande ir Mianmare.
Išvaizda
Stambesnis už baltąjį gandrą. Kūno aukštis 120–152 cm, ilgis apie 136 cm, atstumas tarp sparnugalių – 250 cm. Patinai ir patelės vienodos išvaizdos. Pilvas, pauodegys, „apykaklė“ ir plasnojamosios plunksnos baltos arba šviesiai pilkos. Nugara ir sparnai tamsiai pilkos spalvos. Ant sprando yra raudonos odos plotas. Galva plika, išskyrus labai retas į šerius panašias plunksnas, purvinai rožinės spalvos. Priekinėje kaklo pusėje kabo gerklės maišas. Šį maišą paukštis geba išpūsti, nes jis susijungęs su šnervėmis. Kojos pilkos, dažnai aplipusios šlapimo rūgštimi. Gelsvas snapas yra masyvus, pleišto formos.
Veisimosi metu gerklės maišas ir kaklas tampa ryškiai oranžinės, o šlaunys rausvos spalvos.
Jauniklių viršutinė kūno dalis, sparnai tamsūs, snapai siauresni. Taip pat aplink kaklą turi daugiau plunksnų.
Biologija
Pavieniai arba nedidelėmis grupėmis laikosi šalia žuvingų ežerų, pelkėse, upių vagose, ryžių laukuose, stovinčio vandens telkiniuose, sąvartynuose. Nuo karščio saugosi laikydami išskleistus sparnus. Norėdamas pakilti į aukštį naudojasi šilto oro srovėmis. Skrenda įtraukęs kaklą. Balso raumuo nėra išvystytas. Gali šnirpšti, šnypšti ir kalenti snapu.
Minta paukščiais, smulkiais žinduoliais, žuvimi, vabzdžiais, vėžiagyviais ir maita. Maisto ieško pavieniai arba nedidelėmis grupėmis. Jei maisto ieško vandenyje, pražiotą snapą merkia į vandenį ir tyko grobio. Kartu su kitų rūšių paukščiais maisto ieško sąvartynuose. Maitindamiesi maita suryja net stambius kaulus.
Monogamai. Veisiasi nedidelėse kolonijose, kartu su kitais vandens paukščiais. prasideda sausuoju metų laiku (nuo spalio iki birželio). Vietą lizdavietei parenka patinas. Lizdą krauna aukštuose medžiuose ar bambukų plantacijose. Lizdą krauna abu partneriai iš medžių šakų, bambukų stiebų, iškloja žole ir lapais. Dėtyje 2 – 3 balti kiaušiniai. Inkubacija 28 – 30 dienų, peri abu tėvai. Jauniklius maitina abu tėvai. Nuo karščio jauniklius saugu išskleisdami sparnus ir sudarydami jiems šešėlį ir vėsindami juos vandeniu. Po 5 mėnesių jaunikliai tampa savarankiški.
Apsauga
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis indinis marabu yra nykstanti rūšis. Populiacijoje yra 800–1200 suaugusių individų. Rūšies išlikimui kelia grėsmę:
- žemdirbystės plotų plėtra, dėl kurios paukščiai netenka perimviečių,
- sąvartynuose išmetamos maisto pakuotės, polietileniniai maišeliai, kurių prisiriję paukščiai žūva,
- žvejų tinklai, į kuriuos įsipainioję žūva jaunikliai,
- miškų gaisrai, kurie sunaikina lizdavietėms tinkančius medžius,
- vandens telkinių, kuriuose paukščiai maitinasi, tarša.
Rūšies apsaugos priemonės:
- paukščių perėjimo ir laikymosi vietose Asamo valstijoje įsteigti draustiniai ir nacionaliniai parkai, o Kambodžoje įsteigti rezervatai.
- parengti „Žalieji sargybiniai“ saugo lizdavietes, į lizdus įkelia iškritusius jauniklius,
- draudimas kirsti lizdavietėms tinkančius medžius.
Šaltiniai
- „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Leptoptilos dubius“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
- „Leptoptilos dubius“. Avian Web. anglų k.
- „- Leptoptilos dubius“. Wildscreen Arkive. anglų k. Suarchyvuotas originalas 2017-10-06. Nuoroda tikrinta 2017-10-05.
Nuorodos
- Nykstantis indinis marabu rado naujus namus anglų k.
- Laukinės gamtos apsauga Indijoje Archyvuota kopija 2017-10-06 iš Wayback Machine projekto. anglų k.
- Kaimo gyventojai išgelbėjo indinį marabu anglų k.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Indinis marabu, Kas yra Indinis marabu? Ką reiškia Indinis marabu?
Leptoptilos dubiusIndinis marabu Leptoptilos dubius Guvahatyje Asamo valstija Indija Apsaugos bukleNykstantys IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Gandriniai pauksciai Ciconiiformes Seima Gandriniai Ciconiidae Gentis Marabu Leptoptilos Rusis Indinis marabu Leptoptilos dubius BinomasLeptoptilos dubius 1789 Indinis marabu Leptoptilos dubius gandriniu Ciconiidae seimos paukstis Retas Paplites Pietu ir Pietryciu Azijoje Ilgakaklis ir ilgakojis Turi gerkles maisa Laikosi dregnose vietose Minta smulkiais gyvunais maita Peri ir jaunikliais rupinasi abu tevai Laisveje gyvena 15 metu PaplitimasGausiausia kolonija yra Indijoje Asamo valstijoje yra 650 800 suaugusiu individu o Bihare 300 Kambodzoje Tonlesapo ezero apylinkese yra 150 pauksciu draustinyje 30 60 Pastebeti Nepale Bangladese Tailande ir Mianmare IsvaizdaStambesnis uz baltajį gandra Kuno aukstis 120 152 cm ilgis apie 136 cm atstumas tarp sparnugaliu 250 cm Patinai ir pateles vienodos isvaizdos Pilvas pauodegys apykakle ir plasnojamosios plunksnos baltos arba sviesiai pilkos Nugara ir sparnai tamsiai pilkos spalvos Ant sprando yra raudonos odos plotas Galva plika isskyrus labai retas į serius panasias plunksnas purvinai rozines spalvos Priekineje kaklo puseje kabo gerkles maisas Sį maisa paukstis geba ispusti nes jis susijunges su snervemis Kojos pilkos daznai aplipusios slapimo rugstimi Gelsvas snapas yra masyvus pleisto formos Veisimosi metu gerkles maisas ir kaklas tampa ryskiai oranzines o slaunys rausvos spalvos Jaunikliu virsutine kuno dalis sparnai tamsus snapai siauresni Taip pat aplink kakla turi daugiau plunksnu BiologijaPavieniai arba nedidelemis grupemis laikosi salia zuvingu ezeru pelkese upiu vagose ryziu laukuose stovincio vandens telkiniuose savartynuose Nuo karscio saugosi laikydami isskleistus sparnus Noredamas pakilti į aukstį naudojasi silto oro srovemis Skrenda įtraukes kakla Balso raumuo nera isvystytas Gali snirpsti snypsti ir kalenti snapu Minta pauksciais smulkiais zinduoliais zuvimi vabzdziais veziagyviais ir maita Maisto iesko pavieniai arba nedidelemis grupemis Jei maisto iesko vandenyje praziota snapa merkia į vandenį ir tyko grobio Kartu su kitu rusiu pauksciais maisto iesko savartynuose Maitindamiesi maita suryja net stambius kaulus Monogamai Veisiasi nedidelese kolonijose kartu su kitais vandens pauksciais prasideda sausuoju metu laiku nuo spalio iki birzelio Vieta lizdavietei parenka patinas Lizda krauna aukstuose medziuose ar bambuku plantacijose Lizda krauna abu partneriai is medziu saku bambuku stiebu iskloja zole ir lapais Detyje 2 3 balti kiausiniai Inkubacija 28 30 dienu peri abu tevai Jauniklius maitina abu tevai Nuo karscio jauniklius saugu isskleisdami sparnus ir sudarydami jiems seselį ir vesindami juos vandeniu Po 5 menesiu jaunikliai tampa savarankiski ApsaugaPasaulines gamtos apsaugos organizacijos duomenimis indinis marabu yra nykstanti rusis Populiacijoje yra 800 1200 suaugusiu individu Rusies islikimui kelia gresme zemdirbystes plotu pletra del kurios pauksciai netenka perimvieciu savartynuose ismetamos maisto pakuotes polietileniniai maiseliai kuriu prisirije pauksciai zuva zveju tinklai į kuriuos įsipainioje zuva jaunikliai misku gaisrai kurie sunaikina lizdavietems tinkancius medzius vandens telkiniu kuriuose pauksciai maitinasi tarsa Rusies apsaugos priemones pauksciu perejimo ir laikymosi vietose Asamo valstijoje įsteigti draustiniai ir nacionaliniai parkai o Kambodzoje įsteigti rezervatai parengti Zalieji sargybiniai saugo lizdavietes į lizdus įkelia iskritusius jauniklius draudimas kirsti lizdavietems tinkancius medzius Saltiniai Pasaulines gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sarasas Leptoptilos dubius Pasauline gamtos apsaugos organizacija anglu k Leptoptilos dubius Avian Web anglu k Leptoptilos dubius Wildscreen Arkive anglu k Suarchyvuotas originalas 2017 10 06 Nuoroda tikrinta 2017 10 05 NuorodosNykstantis indinis marabu rado naujus namus anglu k Laukines gamtos apsauga Indijoje Archyvuota kopija 2017 10 06 is Wayback Machine projekto anglu k Kaimo gyventojai isgelbejo indinį marabu anglu k