Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Orūro departamentas isp Departamento de Oruro keč Uru Uru suyu aim Ururu jach a suyu vienas iš devynių Bolivijos adminis
Oruro departamentas
Orūro departamentas (isp. Departamento de Oruro, keč. Uru-Uru suyu, aim. Ururu jach'a suyu) – vienas iš devynių Bolivijos administracinių vienetų, esantis šalies vakaruose. Departamentas įsikūręs Altiplano plokščiakalnyje ir kalnuose, tačiau vyraujantis paviršius – lyguma. Tai vienas iš skurdžiausių Bolivijos departamentų. Departamento sostinė – Oruras.
| Orūro departamentas Departamento de Oruro | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Bolivija | ||||||
| Administracinis centras | Oruras | ||||||
| Provincijų | 16 | ||||||
| Savivaldybių | 35 | ||||||
| Oficialios kalbos | ispanų, kečujų, aimarų | ||||||
| Gyventojų | 391 870 | ||||||
| Plotas | 53 588 km² | ||||||
| Tankumas | 7 žm./km² | ||||||
Pavadinimo kilmė
Oruro yra čiabuvių žodis, reiškiantis „juoda ir balta“, susijęs su .
Istorija
Orūro departamentas buvo įkurtas 1826 m. rugsėjo 5 d. Antonio José de Sucre įsakymu.
Geografija
Šiaurėje Orūro departamentas ribojasi su La Paso departamentu, pietuose su Potosi departamentu, šiaurės rytuose su Kočabambos ir Potosi departamentais, vakaruose su Čile.
Orūro departamentas išsidėstęs centrinėje Altiplano plokščiakalnio dalyse ir kalnuose. Departamento vakaruose – Vakarų Kordiljera (isp. Cordillera Occidental), rytuose – Vienuolių kalnynas (isp. Cordillera de los Frailes).
Hidrografija
Departamento upės priklauso trims šalies baseinams: Amazonės, La Platos upių ir uždaram Altiplano baseinui. Pastarajam baseinui priklauso dauguma departamento upių. Svarbiausios upės: Desaguadero, jungianti Titikakos ir Poopo (isp. Poopó) ežerus, Lauka (isp. Lauca), Markes (isp. Marquez).
Departamento pietuose yra antras pagal dydį Bolivijoje druskų ežeras Koipasa (isp. Coipasa).
Klimatas
Orūro departamentui būdingas šaltas, sausas klimatas ištisus metus. Vidutinė metinė temperatūra 9 °C (rytinėje departamento dalyje apie 12 °C, vakarinėje 6 °C). Žiemos ir vasaros temperatūrų skirtumas ne mažesnis nei 10 °C. Metinis kritulių kiekis atitinkamai vakarinėje ir rytinėje dalyse svyruoja nuo 200 mm iki 400 mm.
Provincijos
Departamentas padalintas į 16 provincijų, 35 savivaldybes ir 175 kantonus. Departamento provincijos:
Demografija
Orūro departamento gyventojų skaičius sudaro 4,91 % visų Bolivijos gyventojų. Didžioji gyventojų dalis (60,25 %) gyvena miestuose ir apie 39,75 % gyvena kaimuose.
Šiame departamente vidutinė gyvenimo trukmė – viena iš mažiausių Bolivijoje (61 metai).
Etninės grupės
Iš pradžių departamentas buvo apgyvendintas bendruomenėmis, kurios kalbėjo kečujų ir aimarų kalbomis. Taip pat galima išskirti palei Desaguadero upę gyvenančią etninę grupę, kalbančią (isp. Chipaya).
Gyventojų skaičiaus kaita
| Metai | Gyventojų sk. |
|---|---|
| 1900 | 86 081 |
| 1950 | 192 356 |
| 1976 | 310 409 |
| 1992 | 340 114 |
| 2001 | 391 870 |
Ekonomika
Pagrindinės departamento ekonominės veiklos yra kalnakasyba ir žemės ūkis. Auginamos bulvės, bolivinės balandos, miežiai ir keletas daržovių rūšių. Verčiamasi ir gyvulininkyste. Daugiausia auginamos avys ir kupranugarinių šeimos atstovai: lamos ir alpakos. Esant palankioms sąlygoms auginami galvijai, arkliai, kiaulės.
Departamente yra daug skirtingų mineralų išteklių. Iš kasamų mineralų svarbiausi – alavas, volframas, stibis, varis, cinkas. Pagrindinės kasyklos: Huanuni, Colquiri ir Avicaya. Taip pat privačia iniciatyva kasamas auksas.
Be kalnų pramonės Orūro departamente gaminami batai, muilas, keramika, plytos.
Orūro departamentas sukuria 6,5% Bolivijos BVP.
Turizmas
Orūro departamentas neturi daug aukščiausios kokybės turistinių išteklių. Didžiausio turistų dėmesio sulaukia – vienas didžiausių metinių kultūros renginių Bolivijoje. Tai per kelis šimtmečius susiformavusi šventė, kurioje susipina pagoniškos ir krikščioniškos tradicijos. Vienas svarbiausių šios šventės akcentų – šokiai (Diablada, Morenada, Caporales, Llamerada, Incas ir kiti). 2001 m. UNESCO įtraukė Oruro karnavalą į žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrus.
Kitos departamento įžymios vietos:
- Sostinė Oruro
Mieste yra Santuario del Socavón šventykla, archeologinis, minerologijos, etnografijos muziejai. - Paria
Pirmasis ispanų įkurtas miestas Bolivijoje. - Čipajas (isp. Chipayas)
188 km nuo Oruro miesto nutolusi vieta, kurioje išlikę seniausios iš tebegyvų pėdsakų: agrarinė sistema, namų statybos būdas, visuomeninio gyvenimo organizavimo formos. - Įvairūs gamtos ištekliai: nacionalinis Sachama parkas, kuriame yra aukščiausia Bolivijos viršūnė Sachama (isp. Sajama), Poopo, Uru uru ežerai.
Šaltiniai
- Turizmas – Orūro departamentas
- Bolivijos departamentai
- Bolivija (2007) Archyvuota kopija 2007-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- Oruro departamento statistika Archyvuota kopija 2004-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrai Archyvuota kopija 2007-12-09 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Orūro departamento miestai Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Orūro departamento statistikos Archyvuota kopija 2004-12-30 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Oruro departamentas, Kas yra Oruro departamentas? Ką reiškia Oruro departamentas?
Oruro departamentas isp Departamento de Oruro kec Uru Uru suyu aim Ururu jach a suyu vienas is devyniu Bolivijos administraciniu vienetu esantis salies vakaruose Departamentas įsikures Altiplano ploksciakalnyje ir kalnuose taciau vyraujantis pavirsius lyguma Tai vienas is skurdziausiu Bolivijos departamentu Departamento sostine Oruras Oruro departamentas Departamento de OruroValstybe BolivijaAdministracinis centras OrurasProvinciju 16Savivaldybiu 35Oficialios kalbos ispanu kecuju aimaruGyventoju 2001 391 870Plotas 53 588 km Tankumas 2001 7 zm km Pavadinimo kilmeOruro yra ciabuviu zodis reiskiantis juoda ir balta susijes su IstorijaOruro departamentas buvo įkurtas 1826 m rugsejo 5 d Antonio Jose de Sucre įsakymu GeografijaSiaureje Oruro departamentas ribojasi su La Paso departamentu pietuose su Potosi departamentu siaures rytuose su Kocabambos ir Potosi departamentais vakaruose su Cile Oruro departamentas issidestes centrineje Altiplano ploksciakalnio dalyse ir kalnuose Departamento vakaruose Vakaru Kordiljera isp Cordillera Occidental rytuose Vienuoliu kalnynas isp Cordillera de los Frailes HidrografijaDepartamento upes priklauso trims salies baseinams Amazones La Platos upiu ir uzdaram Altiplano baseinui Pastarajam baseinui priklauso dauguma departamento upiu Svarbiausios upes Desaguadero jungianti Titikakos ir Poopo isp Poopo ezerus Lauka isp Lauca Markes isp Marquez Departamento pietuose yra antras pagal dydį Bolivijoje drusku ezeras Koipasa isp Coipasa KlimatasOruro departamentui budingas saltas sausas klimatas istisus metus Vidutine metine temperatura 9 C rytineje departamento dalyje apie 12 C vakarineje 6 C Ziemos ir vasaros temperaturu skirtumas ne mazesnis nei 10 C Metinis krituliu kiekis atitinkamai vakarineje ir rytineje dalyse svyruoja nuo 200 mm iki 400 mm ProvincijosOruro departamento suskirstymas į provincijas Departamentas padalintas į 16 provinciju 35 savivaldybes ir 175 kantonus Departamento provincijos DemografijaOruro departamento gyventoju skaicius sudaro 4 91 visu Bolivijos gyventoju Didzioji gyventoju dalis 60 25 gyvena miestuose ir apie 39 75 gyvena kaimuose Siame departamente vidutine gyvenimo trukme viena is maziausiu Bolivijoje 61 metai Etnines grupes Is pradziu departamentas buvo apgyvendintas bendruomenemis kurios kalbejo kecuju ir aimaru kalbomis Taip pat galima isskirti palei Desaguadero upe gyvenancia etnine grupe kalbancia isp Chipaya Gyventoju skaiciaus kaita Metai Gyventoju sk 1900 86 0811950 192 3561976 310 4091992 340 1142001 391 870EkonomikaPagrindines departamento ekonomines veiklos yra kalnakasyba ir zemes ukis Auginamos bulves bolivines balandos mieziai ir keletas darzoviu rusiu Verciamasi ir gyvulininkyste Daugiausia auginamos avys ir kupranugariniu seimos atstovai lamos ir alpakos Esant palankioms salygoms auginami galvijai arkliai kiaules Departamente yra daug skirtingu mineralu istekliu Is kasamu mineralu svarbiausi alavas volframas stibis varis cinkas Pagrindines kasyklos Huanuni Colquiri ir Avicaya Taip pat privacia iniciatyva kasamas auksas Be kalnu pramones Oruro departamente gaminami batai muilas keramika plytos Oruro departamentas sukuria 6 5 Bolivijos BVP TurizmasOruro karnavalas vienas didziausiu kulturos renginiu Bolivijoje Oruro departamentas neturi daug auksciausios kokybes turistiniu istekliu Didziausio turistu demesio sulaukia vienas didziausiu metiniu kulturos renginiu Bolivijoje Tai per kelis simtmecius susiformavusi svente kurioje susipina pagoniskos ir krikscioniskos tradicijos Vienas svarbiausiu sios sventes akcentu sokiai Diablada Morenada Caporales Llamerada Incas ir kiti 2001 m UNESCO įtrauke Oruro karnavala į zmonijos zodinio ir nematerialaus kulturos paveldo sedevrus Kitos departamento įzymios vietos Sostine Oruro Mieste yra Santuario del Socavon sventykla archeologinis minerologijos etnografijos muziejai Paria Pirmasis ispanu įkurtas miestas Bolivijoje Cipajas isp Chipayas 188 km nuo Oruro miesto nutolusi vieta kurioje islike seniausios is tebegyvu pedsaku agrarine sistema namu statybos budas visuomeninio gyvenimo organizavimo formos Įvairus gamtos istekliai nacionalinis Sachama parkas kuriame yra auksciausia Bolivijos virsune Sachama isp Sajama Poopo Uru uru ezerai SaltiniaiTurizmas Oruro departamentasBolivijos departamentai Bolivija 2007 Archyvuota kopija 2007 07 11 is Wayback Machine projekto Oruro departamento statistika Archyvuota kopija 2004 12 30 is Wayback Machine projekto Zmonijos zodinio ir nematerialaus kulturos paveldo sedevrai Archyvuota kopija 2007 12 09 is Wayback Machine projekto NuorodosOruro departamento miestai Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Oruro departamento statistikos Archyvuota kopija 2004 12 30 is Wayback Machine projekto