Oro traukinys (formacija)

Šis straipsnis apie skrydžio formaciją. Apie 1935 m. surengtą Lietuvos aviatorių skrydį tokiu pavadinimu skaitykite straipsnyje Oro traukinys (skrydis).

Oro traukinys (angl. Aero tow, Aerotowing) – orlaivių formacija, kai vienas orlaivis skrydyje velka (buksyruoja) vieną, ar, retais atvejais, daugiau orlaivių, paprastai – sklandytuvų. Tokia formacija paprastai naudojama sklandytuvams iškelti į didesnį nei 300 m aukštį, kur jų pilotai gali rasti termikus, arba sklandytuvų buksyravimui tolimesniais atstumais. Oro traukiniu taip pat laikoma skrydžio formacija, kai lėktuvu velkama reklamjuostė.

Velkant velkantysis ir velkamasis orlaiviai būna sujungti vilkimo trosu. Velkamajame orlaivyje paprastai yra iš piloto kabinos valdomas šio troso atkabinimo įrenginys. Retesniais atvejais ir velkančiajame orlaivyje būna įrengtas troso atkabinimo įrenginys. Buksyravimui paprastai, dėl ekonominių sumetimų, naudojami vienmotoriai lengvieji lėktuvai, neretai – ir priskiriami ultralengvųjų orlaivių klasei. Šiuo atveju juose montuojami bent 100 AG galios varikliai (Rotax 912 UL ar pan.). Gali būti naudojami ir pakankamos galios variklį turintys motorizuotieji sklandytuvai (motosklandytuvai).

Buksyruojama 110–120 km/h greičiu. Velkantysis lėktuvas pakelia sklandytuvą į tolimesniam sklandytuvo skrydžiui reikalingą aukštį (paprastai – bent 600 m virš žemės paviršiaus (AGL)) ir vietą, kur sklandytuvo pilotas atkabina vilkimo trosą. Prie troso dažnai itvirtinama silpnoji grandis, kad staigūs apkrovimai nepažeistų velkančiojo lėktuvo ar sklandytuvo konstrukcijos. Esant ekstremalioms apkrovoms, silpnoji grandis nutrūks pirmiau nei bet kuri sklandytuvo ar lėktuvo dalis. Yra menka tikimybė, kad silpnoji vilkties grandis gali nutrūkti esant orlaiviams nedideliame aukštyje, todėl pilotai iš anksto prieš pakilimą planuoja veiksmus tokios avarijos atveju, veiksmai nurodomi ir aerodromų skrydžių instrukcijose.

Buksyravimo metu velkamo orlaivio pilotas laiko sklandytuvą už vilkimo lėktuvo „žemo vilkimo“ padėtyje, kiek žemiau velkančio lėktuvo sukeliamos vilkties turbulencijos srovės (sklandytuvo pilotas aukštį pasirenka taip, kad velkančiojo lėktuvo važiuoklė būtų viename aukštyje su horizontu), arba „aukšto vilkimo“ padėtyje – kiek aukščiau srovės.Australijoje įprasta skristi „žemo vilkimo" režimu, tuo tarpu JAV ir Europoje vyrauja „aukštas vilkimas". Lietuvoje paprastai buksyruojama „aukšto vilkimo" režimu. „Aukštas vilkimas" kelia pavojų, kad sklandytuvas gali pakilti virš velkančiojo lėktuvo į tokią padėtį, kurioje nebeveiks atkabinimo įrenginiai, o sklandytuvas pradės kelti jį velkančio lėktuvo uodegą. „Žemas vilkimas" kelia didesnę riziką, kad velkamas sklandytuvas bus velkančio lėktuvo sukuriamos vilkties turbulencijos sraute arba, mėgindamas jo išvengti, skris žemai, sukurs didelę, žemyn nukreiptą jėgą velkančio orlaivio uodegai.

Retesnė „oro traukinio" variacija – kai vienas orlaivis buksyruoja du sklandytuvus: tokiu atveju priekyje esantis sklandytuvas tvirtinamas trumpu trosu „aukštam vilkimui", o už jo esantis – ilgu trosu „žemam vilkimui".

Laikoma, kad sklandytuvų buksyravimas lėktuvais pradėtas 1927 m. Vokietijoje. Lietuvoje lėktuvai sklandytuvų išvilkimui pradėti naudoti Lietuvos aeroklubui vystant sklandymą, po 1932 m., įsigijus tam pritaikytus lėktuvus (pvz. De Havilland DH.60 Moth). 1935 m. rugsėjo 14–22 d. surengtas parodomasis Lietuvos aeroklubo aviatorių skrydis malūnsparniu, lėktuvu ir jo velkamu sklandytuvu per Baltijos šalis.Antrojo pasaulinio karo metais desantinius sklandytuvus oro desanto operacijoms plačiai naudojo tiek Trečiasis Reichas (pvz. mūšis dėl Eben-Emael forto, invazijos į Kretą operacija 1941 m.), tiek Sąjungininkai – Jungtinė Karalystė ir JAV (pvz. išsilaipinimo Normandijoje metu ar operacijoje „Market Garden"). Atitinkamas operacijas 1941 m. liepai planuotam įsiveržimui į Vokietiją planavo ir SSRS, 1942–1944 m. velkamais sklandytuvais Antonov A-7,Gribovsky G-11,KC-20 ji vykdė partizanų ir diversinių dalinių aprūpinimo Vokietijos užimtoje teritorijoje operacijas. Sunkiųjų transportinių sklandytuvų buksyravimui buvo naudojami dvimotoriai (pvz. Douglas DC-3) ar trimotoriai (Junkers Ju 52/3m) transportiniai lėktuvai arba sunkieji bombonešiai (pvz. Handley Page Halifax arba Boeing B-17), kai kuriais atvejais vilkę po du ir daugiau transportinių sklandytuvų. Šiuo atveju velkantis orlaivis sklandytuvą vilkdavo iki operacijos rajono, sklandytuvo pilotas nesinaudodavo termikais, jie paprastai ir nebuvo mokomi skrieti termikuose, tik saugiai nusileisti į iš oro pasirinktą aikštelę. Naudota ir atvirkštinė konfigūracija – kai sunkųjį sklandytuvą (pvz. 200 karių talpinęs sklandytuvas Messerschmitt Me 321 Gigant) iškeldavo ir vilkdavo du ar net daugiau lėktuvų, pvz. naikintuvai Bf 109.

Po karo, pradėjus naudoti galingesnius turbosraigtinius ir reaktyvinius variklius bei plėtojantis transportinei bei sraigtasparnių aviacijai buvo atsisakyta transportinių sklandytuvų. JAV kariuomenėje kariniai sklandytuvai naudoti iki 1952 m. pabaigos, D. Britanijos – naudoti iki 1957 m. SSRS kariuomenėje paskutiniai sklandytuvų desanto daliniai (trys pulkai) išformuoti 1965 m.

Atsisakius naudojimo kariniams tikslams buksyravimas ore liko tik sklandymo sporto elementu. Dabartinis keleto sklandytuvų buksyravimo ore ar oro traukinio dydžio rekordas – vieno orlaivio buksyruoti devyni sklandytuvai.

Literatūra

• „9-vlek avi“. YouTube. 2009 m. vasario 6 d. Archyvuota iš originalo, 2021-01-29.
• „Aerotowing Manual 2006“ (PDF). Gliding Federation of Australia. Archyvuota iš originalo (PDF), 2008 m. liepos 30 d.
• Federal Aviation Administration (2003). „Launch and Recovery Procedures and Flight Maneuvers“. Glider Flying Handbook. Archyvuota, 2005-12-18. Tikrinta 2006-11-25.
• „Fliegen in Slepptau“. Illustrierte Technik für Jedermann. 1927-06-08.
• Harclerode, Peter (2005). Wings of War: Airborne Warfare 1918–1945. Weidenfeld & Nicolson. ISBN 0-304-36730-3.
• Henry, Mark R; Chappele, Michael ‘Mike’ (2000), The US Army in World War II, vol. 2. The Mediterranean, Osprey.
• Nowarra, Heinz J. German Gliders in World War II. Schiffer Publishing Ltd. ISBN 0-88740-358-1. Archyvuotas originalas 2018-04-26. Nuoroda tikrinta 2024-05-07.
• Oro traukinys, Plieno Sparnai Nr.1 1970 m. Čikaga // Plieno sparnai, iliustracijas parinko ir J. Krygerio pasakojimo el. variantą parengė N. Korbutas 2009.
• Piggott, Derek (1977). Understanding Gliding. Morrison & Gibb Ltd, London & Edinburgh. ISBN 0-7136-1640-7.
• Pramoginiai skrydžiai sklandytuvais ir lėktuvais, Šiaulių Aeroklubas.
• REKOMENDACIJOS IR VEIKSMAI YPATINGOMIS SITUACIJOMIS KAI BUKSYRUOJAMAS SKLANDYTUVAS (PDF), Aleksoto aerodromas.
• Tugwell, Maurice (1971). Airborne To Battle – A History Of Airborne Warfare 1918–1971. William Kimber. ISBN 0-7183-0262-1.
• ULTRALENGVŲJŲ ORLAIVIŲ PILOTŲ PRAKTINIO MOKYMO PROGRAMA (RAL KLASĖS ULO-LĖKTUVAI) (ULO  PMPA v2.5), Ultralengvųjų orlaivių pilotų federacija.