- Šis straipsnis apie 1935 m. įvykusį Lietuvos aviatorių skrydį. Apie skrydžio formaciją tokiu pat pavadinimu skaitykite straipsnyje Oro traukinys (formacija).
„Oro traukinys" – 1935 m. rugsėjo 14–22 d. surengtas parodomasis Lietuvos aeroklubo aviatorių skrydis malūnsparniu, lėktuvu ir sklandytuvu per Baltijos šalis.
Skrydžio tikslas
1935 metais Lietuvos Aeroklube kilo idėja ryšių su kaimyninių šalių aviatoriais plėtrai surengti parodomąjį pažintinį skrydį ir orlaiviais aplankyti kaimyninių šalių sostines. Gavus teigiamą Latvijos, Estijos ir Suomijos nacionalinių aeroklubų atsakymą, vasaros pabaigoje pradėta rengtis skrydžiui.
LAK nusprendė parodyti visų turimų tipų orlaivius ir kelionę surengti malūnsparniu, lėktuvu bei sklandytuvu. Sklandytuve, kurį buvo numatyta buksyruoti, buvo papildomai sumontuoti skrydžio prietaisai. Dėl numatyto buksyravimo visas žygis gavo pavadinimą „Oro traukinys“. Orlaivių įgulas sudarė: malūnsparnis – J. Garolis, (žygio vadas), ir inžinierius P. Hiksa, lėktuvas de Havilland DH 60 – J. Krygeris ir T. Gaižauskas, sklandytuvas – J. Pyragius.
Komandos sudėtis
Skrydyje dalyvavo:
- LAK vicepirmininkas Pranas Hiksa
- LAK generalinis sekretorius J. Krygeris
- LAK eskadrilės vadas Jeronimas Garolis
- Sklandymo mokyklos viršininkas Jonas Pyragius
- Lakūnas T. Gaižauskas
Skrydis įvykdytas trimis orlaiviais:
- malūnsparniu AVRO Cierva C 30A
- mokymų lėktuvu De Havilland DH 60T „Gipsy Moth“
- sklandytuvu Grunau Baby IIa „Nida“
Skrydžio eiga
Visi trys orlaiviai skrydžiui iš Aleksoto aerodromo (Kaunas) pakilo 1935 m. rugsėjo 14 d. (J. Krygeris nurodo – „rugsėjo antroje pusėje“). Pirmas sustojimas – Zoknių aerodrome (Šiauliai), kur lakūnai pasiskolino Karo aviacijos pilotų naudotus kamštinius gelbėjimosi diržus. Šių priemonių reikėjo rengiantis skristi virš Rygos įlankos ir Suomijos įlankos. Tą pačią dieną skrydis buvo tęsiamas į Latviją, kur lėktuvai prie Jelgavos pateko į žemų debesų ir lietaus juostą, tačiau sugebėjo sėkmingai pasiekti Rygą ir nusileisti Spilvės aerodrome. Aerodrome juos sutiko tik latvių lakūnai, nes pagal programą, pirmas oficialus vizitas turėjo būti surengtas Taline, kur sekančią dieną turėjo įvykti aviacijos šventė. Po trumpų užkandžių latvių aviacijos karininkų ramovėje, skrydis buvo tęsiamas į Taliną. Prie Parnu viš pelkių lėktuvai dar kartą pateko į žemų debesų ir didelės turbulencijos zoną, dėl ko teko nusileisti vos ne iki 75 m aukščio.
Talino aerodrome buvo surengtas oficialus sutikimas, kuriame dalyvavo tik estų lakūnai. Lietuvos ambasados darbuotojai nepasirodė. J. Krygesio teigimu tai sukūrė labai nepatogią padėtį. Pilotai pasitarę nusprendė į ambasadą nevykti, o pasiųsti tik vieną P. Hiksą pranešti, kad laimingai atvyko. Ambasadoje jį pasitiko vienintelis darbuotojas, kuris tik išklausė Hiksą. Kitą dieną vykusioje aviacijos šventėje dalyvavo ir Lietuvos ambasadorius Bronius Edmundas Dailidė, kuris nepriėjo pasisveikinti su LAK lakūnais, taip pat nepasirodė ir vakare vykusioje oficialioje vakarienėje.
Talino aviacijos šventėje J. Garolis demonstravo LAK malūnsparnį Cierva C.30 – tuo metu vienintelį Baltijos šalyse tokio tipo orlaivį, o J. Pyragius – su sklandytuvu – aukštojo pilotažo figūras.
Sekančią dieną 12:00 buvo suplanuotas išvykimas į Helsinkį. Ryte Lietuvos ambasadoje apsilankęs P. Hiksa prašė perduoti informaciją suomių pasieniečiams apie numatomas skrydžio detales. Ambasados darbuotojas patvirtino, kad tai padarys, tačiau jokios informacijos suomiai negavo. Nusileidę sutartoje vietoje – apie 35 km nuo Helsinkio nutolusiame gruntiniame aerodrome, prie hidroplanų aviacijos bazės. Jame nusileidę Lietuvos pilotai nerado laukiančių suomių kolegų, kurie, atvykę kiek vėliau, teigę negavę jokios informacijos apie planuotą skrydį. Skrydžio maršrutas ėjo virš suomių pajūrio įtvirtinimų, nesuderintas skrydis virš kurių galėjo kelti grėsmę pilotų saugumui.
Rugsėjo 17 d. J. Garolis Helsinkio mieste esančiame stadione demonstravo malūnsparnio galimybes. Lakūnai taip pat lankėsi parašiutų fabrike.
Rengiantis grįžimui atgal daug sunkumų sukėlė trumpas aerodromo pakilimo takas, kurio galėjo nepakakti pakilti sklandytuvui. Dėl šios priežasties J. Krygeris į Taliną išvyko laivu, o HD 60T kilo su minimaliu kuro kiekiu. Dėl artėjančios audros nuspręsta nakvoti Taline, kuri teko likti dvi naktis. Rugsėjo 20 d., nepaisant stipraus vėjo ir lietaus, buvo nuspręsta skristi į Rygą. Estų aviatoriai nepritarė tokiam sprendimui, tačiau davė patarimų dėl galimybės kilus pavojui nusileisti slaptame aerodrome. Nepaisant blogo oro, pilotai pasiekė Rygą, kur vietos karo aviatoriai nesitikėjo kad jiems pavyks atskristi.
Rugsėjo 21 d. sužinoję, kad F. Vaitkus išskrido į Lietuvą, P. Hiksa pareikalavo tuojau skristi į Kauną, kad suspėjus dalyvauti Vaitkaus sutikime. Lakūnai sutarė, kad P. Hiksa, J. Pyragius ir T. Gaižauskas su DH 60 ir sklandytuvu, skrenda į Kauną, o J. Krygeris su J. Garoliu lieka Rygoje tęsti vizito ir į Kauną išskrido kitą dieną.
Išvados
Skrydyje dalyvavęs LAK generalinis sekretorius J. Krygeris įvertino jį kaip „suartinusį su kaimynais, tačiau nieko pamokinančio nedavusį“. Jo teigimu Lietuva aviacijos srityje buvo pralenkusi kaimynus.
Vizitas paskatino susidomėjimą aviacijos sportu. 1939 m. Kaune surengtose Baltijos šalių aviacijos varžybose dalyvavo ir estai,. latviai bei suomiai. Jose Lietuva laimėjo pirmą ir antrą vietą (kpt. Rimas ir civ. lak. Kinaitis. Skirtumas tarp abiejų vos keli punktai), Suomija – trečią vietą (kpt. Aikala) ir ketvirtą vietą Estija (vyr. ltn. Krysk).
Išnašos
- Oro traukinys, Plieno Sparnai Nr.1 1970 m. Čikaga // Plieno sparnai, N. Korbutas 2009.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Oro traukinys (skrydis), Kas yra Oro traukinys (skrydis)? Ką reiškia Oro traukinys (skrydis)?