Architravas pranc architrave iš archi lot trabs sija arba epistilas gr ἐπίστυλον architektūrinio orderio elementas apati

Architravas (pranc. architrave, iš archi... + lot. trabs – sija) arba epistilas (gr. ἐπίστυλον) – architektūrinio orderio elementas: apatinė antablemento dalis virš kolonos kapitelio. Perduoda viršutinių pastato konstrukcijų apkrovą kolonoms.

Atsirado Senovės Rytų architektūroje. Naudotas antikinėje ir naujųjų laikų architektūroje kaip konstrukcinis ir dekoratyvinis orderio elementas. būdingas lygus, viršuje su tenija – juostele, skiriančia nuo frizo. Tenijos apačioje, po frizo išdėstytos regulos su . architravas lygus, su tenija, be regulų ir lašų. ir architravai suskaldyti į horizontalias, pakopomis išdėstytas juostas – fascijas.

Pagal Renesanso architekto ir architektūros teoretiko Džakomo da Vinjolos sudarytą orderių kanoną, Toskaninio ir dorėninio orderio architravai vieno modulio (pusė kolonos skersmens) aukščio, Jonėninio – 1,25, korintinio ir – 1,5 modulio aukščio.

Išnašos

Tarptautinių žodžių žodynas, p. 43, Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.
Giacomo Vignola, La regola delli cinque ordini d’architettura, p. 3, 13, 25, 39, 53. In Bologna, per Giofeffo Longhi, 1672.

Nuorodos

Algė Jankevičienė. Architravas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001

Vikiteka: Architravas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Tarptautinių žodžių žodynas, p. 43, Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.

[2] Giacomo Vignola, La regola delli cinque ordini d’architettura, p. 3, 13, 25, 39, 53. In Bologna, per Giofeffo Longhi, 1672.