Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Nepilotuojami kosminiai skrydžiai

  • Pagrindinis puslapis
  • Nepilotuojami kosminiai skrydžiai
Nepilotuojami kosminiai skrydžiai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Bepiločiais kosminiai skrydžiais vadinamos kosminės ekspedicijos ir misijos, kurioms naudojami užprogramuoti ar erdvėlaiviai. Pirmuoju bepiločiu kosminiu skrydžiu laikoma erdvėlaivio „Sputnik 1“ misija, paleista 1957 m. spalio 4 d., kai erdvėlaivis skriejo orbita aplink Žemę. Kosminiai skrydžiai, kurių metu erdvėlaiviuose būdavo tik gyvūnai, priskiriamos prie bepiločių, o tos, kurių metu ir žmonės, ir gyvūnai, – pilotuojamaisiais.

Dauguma įvykdytų kosminių skrydžių buvo bepiločiai, dėl mažesnių misijos išlaidų ir mažesnės rizikos. Pavyzdžiui, misijos su žmonėmis į Veneros ar Jupiterio „nedraugišką“ aplinką yra per daug pavojingos žmonėms, turint dabartines apsaugos technologijas, o misijos į išorines Saulės sistemos planetas – Saturną, Uraną, Neptūną – yra per ilgos ir per daug tolimos, kad jas būtų galima pasiekti šiuolaikiniais pilotuojamais erdvėlaiviais.

Bepiločiams erdvėlaiviams valdyti, duomenų perdavimui ir Žemę ir iš jos į erdvėlaivį naudojama telemetrija. Dauguma aparatų įdiegta komandų sistema, leidžianti jį valdyti nuotoliniu būdu. Tuo pačiu dauguma erdvėlaivių turi autonomišką valdymo sistemą, kuri ypač svarbi tuomet, kai erdvėlaivis yra pakankamai toli nuo Žemės, kad būtų efektyvu radijo bangomis perduoti signalus, arba kai erdvėlaivis yra nepasiekiamas radijo bangomis iš Žemės. Naujausi kosminiai zondai Cassini-Huygens ir Mars Exploration Rover yra visiškai autonominiai ir gali būti valdomi vien tik juose esančių kompiuterių pagalba.

Bepiločius kosminius skrydžius vykdė nemažai pasaulio valstybių. Daugumą JAV kosminių skrydžių koordinavo (koordinuoja) NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija, Europos – Europos erdvės operacijų centras (Europos kosminės agentūros padalinys). Kosminius skrydžius taip pat vykdo Rusija, Japonija, Kinija, Indija.

Bepiločiai erdvėlaiviai skirstomi į dvi klases:

  • dirbtinius palydovus – erdvėlaivius, skriejančius orbita aplink Žemę;
  • – erdvėlaivius, paliekančius Žemės orbitą ir tyrinėjančius kitas planetas.

Kai kurie, patys seniausi, bepiločiai erdvėlaiviai negalėjo būti valdomi iš Žemės nuotoliniu būdu: „Sputnik 1“ ir „Explorer 1“ turėjo tik vienos krypties duomenų perdavimo šaltini – į Žemę, bet neturėjo imtuvo, todėl nebuvo galimybės priimti signalų ir juos valdyti.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 21 Lie, 2025 / 00:19

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nepilotuojami kosminiai skrydžiai, Kas yra Nepilotuojami kosminiai skrydžiai? Ką reiškia Nepilotuojami kosminiai skrydžiai?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Bepilociais kosminiai skrydziais vadinamos kosmines ekspedicijos ir misijos kurioms naudojami uzprogramuoti ar erdvelaiviai Pirmuoju bepilociu kosminiu skrydziu laikoma erdvelaivio Sputnik 1 misija paleista 1957 m spalio 4 d kai erdvelaivis skriejo orbita aplink Zeme Kosminiai skrydziai kuriu metu erdvelaiviuose budavo tik gyvunai priskiriamos prie bepilociu o tos kuriu metu ir zmones ir gyvunai pilotuojamaisiais Bepilotis erdvelaivis Mars Global Surveyor NASA JAV Dauguma įvykdytu kosminiu skrydziu buvo bepilociai del mazesniu misijos islaidu ir mazesnes rizikos Pavyzdziui misijos su zmonemis į Veneros ar Jupiterio nedraugiska aplinka yra per daug pavojingos zmonems turint dabartines apsaugos technologijas o misijos į isorines Saules sistemos planetas Saturna Urana Neptuna yra per ilgos ir per daug tolimos kad jas butu galima pasiekti siuolaikiniais pilotuojamais erdvelaiviais Bepilociams erdvelaiviams valdyti duomenu perdavimui ir Zeme ir is jos į erdvelaivį naudojama telemetrija Dauguma aparatu įdiegta komandu sistema leidzianti jį valdyti nuotoliniu budu Tuo paciu dauguma erdvelaiviu turi autonomiska valdymo sistema kuri ypac svarbi tuomet kai erdvelaivis yra pakankamai toli nuo Zemes kad butu efektyvu radijo bangomis perduoti signalus arba kai erdvelaivis yra nepasiekiamas radijo bangomis is Zemes Naujausi kosminiai zondai Cassini Huygens ir Mars Exploration Rover yra visiskai autonominiai ir gali buti valdomi vien tik juose esanciu kompiuteriu pagalba Bepilocius kosminius skrydzius vykde nemazai pasaulio valstybiu Dauguma JAV kosminiu skrydziu koordinavo koordinuoja NASA Reaktyvinio judejimo laboratorija Europos Europos erdves operaciju centras Europos kosmines agenturos padalinys Kosminius skrydzius taip pat vykdo Rusija Japonija Kinija Indija Bepilociai erdvelaiviai skirstomi į dvi klases dirbtinius palydovus erdvelaivius skriejancius orbita aplink Zeme erdvelaivius paliekancius Zemes orbita ir tyrinejancius kitas planetas Kai kurie patys seniausi bepilociai erdvelaiviai negalejo buti valdomi is Zemes nuotoliniu budu Sputnik 1 ir Explorer 1 turejo tik vienos krypties duomenu perdavimo saltini į Zeme bet neturejo imtuvo todel nebuvo galimybes priimti signalu ir juos valdyti

Naujausi straipsniai
  • Liepa 21, 2025

    Nerjungris

  • Liepa 21, 2025

    Nerija Neringa

  • Liepa 21, 2025

    Nerealieji

  • Liepa 21, 2025

    Nendrijos dvaras

  • Liepa 21, 2025

    Nemojkų geležinkelio stotis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje