Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Cassini HuygensOrganizacija NASA ESA Šalis JAV ESNSSDC ID 1997 061APrograma Misijos tikslas Saturno palydovas TitanasMis
Cassini Huygens
Cassini-Huygens | |
| |
| Organizacija: | NASA, ESA, |
| Šalis: | JAV, ES |
| NSSDC ID: | 1997-061A |
| Programa: | -- |
| Misijos tikslas: | Saturno palydovas Titanas |
| Misijos tipas: | praskriejimas, kosminio aparato nuleidimas, palydovas |
| Paleidimo data: | 1997 m. spalio 15 d. |
| Paleidimo vieta: | Kanaveralo kyšulys, JAV |
| Paleidimo įrenginys: | nešančioji raketa „Titan IV-B/Centaur“ |
| Masė: | 5600 kg |
| Misijos rezultatas: | sėkminga |
| Ankstesnė misija: | -- |
| Velesnė misija: | -- |
Cassini-Huygens – NASA, Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso agentūros (ASI) paleista kosminė stotis tirti Saturnui, ir jo palydovams Febei, Titanui ir Enceladui. Pavadintas prancūzų astronomo ir olandų matematiko, fiziko, astronomo Christiaan Huygenso vardu.
Techniniai parametrai
„Cassini-Huygens“ masė yra apie 5600 kg. Pagrindinė dalis – , sumontuotas cilindro formos korpuse su viename gale įrengta kryptine , kitame – raketiniais varikliais. Elektros energiją tiekia radioizotopiniai termoelektriniai generatoriai.
Prie orbitinio modulio šono pritvirtintas disko formos Huygens zondas Saturno palydovui Titanui tirti. Orbitiniame modulyje įrengti prietaisai tarpplanetinei terpei, Saturno žiedams, Saturno ir jo palydovų atmosferų cheminei sudėčiai ir fizikinėms savybėms, Saturno matgnetiniam laukui tyrinėti, bei nuotraukoms daryti.
Misijos tikslai ir eiga
Erdvėlaivio dalis – zondas „Huygens“ 2004 m. gruodžio 25 buvo paleistas į Saturno palydovą Titaną, ant kurio paviršiaus nusileido 2005 m. sausio 14 d. ir į Žemę atsiuntė šio palydovo paviršiaus nuotraukų ir atmosferos stebėjimo rezultatus.
Saturno palydove Encelade dar 2005 m. liepą „Cassini“ užfiksavo didžiulius ledo dalelių ir garų debesis, kylančius iš po palydovo paviršiaus. Tai leidžia daryti prielaidą, jog po Encelado paviršiumi slypi skystas vandenynas.
Pagal duomenis, gautus iš „Cassini“ automatinio erdvėlaivio, mokslininkai šiuo metu tikina, kad skysto vandens ištekliai yra vos kelių dešimčių metrų gylyje, mažo (vos 500 km skersmens), bet aktyvaus, Saturno palydovo Encelado paviršiuje.
Dabartinis (2008 m. 11 mėn.) mokslininkų sumanymas – pasiųsti zondą skrieti pro šiuos debesis bei aplink patį palydovą (Enceladą), siekiant surasti papildomų gyvybės egzistavimo požymių. Vienas patikimiausių tokių požymių būtų sudėtingesnių anglies pagrindu sudarytų organinių molekulių egzistavimas. Dabartinė mokslininkų nuomonė yra ta, kad tokiame vandenyne gyvenančios gyvybės formos turėtų išskirti metaną arba jam analogiškas dujas – būtent jas turėtų sugebėti aptikti „Cassini“.
2016 m. lapkričio 26 d. erdvėlaivis praskriejo Titaną ir taip prasidėjo paskutinė misijos fazė, pasibaigusi „Cassini" susidūrimu su planeta. 2017 m. rugsėjo 15 d. erdvėlaivis įskriejo į Saturno atmosferą. Manoma, jog „Cassini" visiškai sudegė per 45 sekundes.
Nuorodos
- Oficiali Cassini-Huygens svetainė Archyvuota kopija 2012-12-27 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- „Jet Propulsion Laboratory“ Cassini-Huygens svetainė Archyvuota kopija 2007-04-26 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Cassini Huygens, Kas yra Cassini Huygens? Ką reiškia Cassini Huygens?
Cassini HuygensOrganizacija NASA ESA Salis JAV ESNSSDC ID 1997 061APrograma Misijos tikslas Saturno palydovas TitanasMisijos tipas praskriejimas kosminio aparato nuleidimas palydovasPaleidimo data 1997 m spalio 15 d Paleidimo vieta Kanaveralo kysulys JAVPaleidimo įrenginys nesancioji raketa Titan IV B Centaur Mase 5600 kgMisijos rezultatas sekmingaAnkstesne misija Velesne misija Cassini Huygens NASA Europos kosmoso agenturos ESA ir Italijos kosmoso agenturos ASI paleista kosmine stotis tirti Saturnui ir jo palydovams Febei Titanui ir Enceladui Pavadintas prancuzu astronomo ir olandu matematiko fiziko astronomo Christiaan Huygenso vardu Techniniai parametraiNuo Cassini atsiskyres Huygens leidziasi ant Titano Cassini Hyugens paleidimas Cassini Huygens mase yra apie 5600 kg Pagrindine dalis sumontuotas cilindro formos korpuse su viename gale įrengta kryptine kitame raketiniais varikliais Elektros energija tiekia radioizotopiniai termoelektriniai generatoriai Prie orbitinio modulio sono pritvirtintas disko formos Huygens zondas Saturno palydovui Titanui tirti Orbitiniame modulyje įrengti prietaisai tarpplanetinei terpei Saturno ziedams Saturno ir jo palydovu atmosferu cheminei sudeciai ir fizikinems savybems Saturno matgnetiniam laukui tyrineti bei nuotraukoms daryti Misijos tikslai ir eigaErdvelaivio dalis zondas Huygens 2004 m gruodzio 25 buvo paleistas į Saturno palydova Titana ant kurio pavirsiaus nusileido 2005 m sausio 14 d ir į Zeme atsiunte sio palydovo pavirsiaus nuotrauku ir atmosferos stebejimo rezultatus Saturno palydove Encelade dar 2005 m liepa Cassini uzfiksavo didziulius ledo daleliu ir garu debesis kylancius is po palydovo pavirsiaus Tai leidzia daryti prielaida jog po Encelado pavirsiumi slypi skystas vandenynas Pagal duomenis gautus is Cassini automatinio erdvelaivio mokslininkai siuo metu tikina kad skysto vandens istekliai yra vos keliu desimciu metru gylyje mazo vos 500 km skersmens bet aktyvaus Saturno palydovo Encelado pavirsiuje Dabartinis 2008 m 11 men mokslininku sumanymas pasiusti zonda skrieti pro siuos debesis bei aplink patį palydova Encelada siekiant surasti papildomu gyvybes egzistavimo pozymiu Vienas patikimiausiu tokiu pozymiu butu sudetingesniu anglies pagrindu sudarytu organiniu molekuliu egzistavimas Dabartine mokslininku nuomone yra ta kad tokiame vandenyne gyvenancios gyvybes formos turetu isskirti metana arba jam analogiskas dujas butent jas turetu sugebeti aptikti Cassini 2016 m lapkricio 26 d erdvelaivis praskriejo Titana ir taip prasidejo paskutine misijos faze pasibaigusi Cassini susidurimu su planeta 2017 m rugsejo 15 d erdvelaivis įskriejo į Saturno atmosfera Manoma jog Cassini visiskai sudege per 45 sekundes NuorodosVikiteka Cassini Huygens vaizdine ir garsine medziagaOficiali Cassini Huygens svetaine Archyvuota kopija 2012 12 27 is Wayback Machine projekto angl Jet Propulsion Laboratory Cassini Huygens svetaine Archyvuota kopija 2007 04 26 is Wayback Machine projekto angl