Nazarė

Kitos reikšmės – Nazarė (reikšmės).

Nazarė (port. Nazaré) – miestas Portugalijoje, Leirijos apskrityje, Atlanto vandenyno pakrantėje („Sidabro krante“), 28 km į pietvakarius nuo Leirijos, prie Alkoa upelio žiočių. Yra XIV a. Nazarė Švč. Dievo Motinos šventovė (garsėja kaip Šv. Marijos apsireiškimo vieta), liaudies, religinio meno, žvejybos muziejai. Verčiamasi daugiausia turizmu ir žvejyba. Veikia funikulierius į virš miesto stūksančią kalvą.

Nazarė Nazaré

Miesto reginys

Nazarė 39°36′0″ š. pl. 9°04′0″ v. ilg. / 39.60000°š. pl. 9.06667°r. ilg. / 39.60000; 9.06667 (Nazarė)

Laiko juosta: (UTC+0) ------ vasaros: (UTC+1)

Valstybė	Portugalija
Regionas	Vakarai ir Težo slėnis
Apskritis	Leirijos apskritis

Gyventojų (2021)	9 931
Plotas	6,9 km²
Tankumas (2021)	1 439 žm./km²

Vikiteka	Nazarė

Kirčiavimas	Nazarė̃

Geografija

Nazarė miestas išsidėstęs kalnuotoje vietovėje, išsibarstęs 6,9 km² teritorijoje. Nazarė centras įsikūręs ant kalno šlaito, besileidžiančio vandenyno link. Būdingas siaurų gatvelių tinklas. Pietuose pereina į pramoninį rajoną su uostu ir jachtų prieplauka. Šiaurinė miesto dalis įsikūrusi ant aukštos uolos ir vadinama Sítio da Nazaré. Čia yra Švč. Nazarė Dievo Motinos šventovė, o kyšulio gale – šv. Mykolo Arkangelo tvirtovė-švyturys, nuo kurio atsiveria reginys į aukščiausias bangas. Rytinė miesto dalis yra ant aukšto šlaito, čia vyrauja naujesnės statybos gyvenamieji rajonai, daugiabučiai, yra mokykla. Rytiname pakraštyje yra prie Nazarė prijungta buvusi gyvenvietė Pederneira. Tarp Nazarė ir Valada doš Fradešo plyti pušynai, iškilęs San Bartolomeu kalnas su dviguba koplyčia (paskelbtas gamtos draustiniu). Į pietus nuo miesto iškilęs Peškarijos kalnagūbris. Vandenyno pakrantė šalia miesto sudaro Aveiro–Nazarė specialiąją apsaugos zoną (Natura 2000 teritorija).

Prie Nazarė yra 3 paplūdimiai:

Nazarė miesto paplūdimys (Praia da Nazaré) – yra tuojau prie miesto centro, driekiasi tarp Sitijaus uolos ir uosto molo;
Šiaurinis paplūdimys (Praia do Norte) – driekiasi į šiaurę nuo šv. Mykolo Arkangelo forto. Pasižymi labai aukštomis bangomis, todėl pamėgtas banglentininkų;
Pietinis (arba Salgado) paplūdimys (Praia do Salgado) – driekiasi į pietus nuo uosto molo, perkirstas Alkoa upės žiočių. Laukinis paplūdimys, daugiau lankomas banglentininkų.

Nazarė garsėja šalia miesto stebima didžiule bangų goža. Tokios didelės bangos susidaro dėl povandeninio tarpeklio. 2020 m. vokiečių banglentininkas Sebastianas Štoitneris (Sebastian Steudtner) čia įveikė 26,21 m aukščio bangą (Gineso rekordas). Vyksta banglentininkų čempionatai.

Istorija

Miesto pavadinimas kilęs nuo biblinio Nazareto miesto Palestinoje.

Legendos

Apie Nazarė vietovę žinoma tokia legenda: 1182 m. Porto de Mošo alkaldas, donas Fuašas Ropinjas medžiojęs palei vandenyno pakrantę. Jis užsivijęs elnią, tačiau staiga pakilęs rūkas. Žirgas doną nešęs link uolos atbrailos, tačiau medžiotojas supratęs, kad yra prie grotos, kur garbintas Švč. Dievo Motinos atvaizdas, paprašęs jos pagalbos ir stebuklingu būdu nenuskriejęs nuo uolos. Po šio stebuklo donas Fuašas Ropinjas nurodęs šioje vietoje pastatyti koplyčią (dabartinė Atminties koplyčia).

Apie Švč. Dievo Motinos atvaizdą pasakojama legenda, kad jį Nazarete išdrožęs patsai šv. Juozapas, kai Jėzus dar buvęs kūdikiu, o vėliau nudažęs evangelistas Lukas. Pradžioje šis atvaizdas buvęs garbinamas Nazarete, o V a. nuo ikonoklastų jį išgelbėjęs vienuolis Kiriakas ir išgabenęs į Kaulinanos vienuolyną netoli Meridos. 711 m. krikščionys pralaimėjo Gvadaletės mūšį, ir kraštą užėmė maurai. Mūšį pralaimėjęs ir elgeta persirengęs karalius Roderikas pasislėpęs vienuolyne, kur su vienuoliu Romanu sugalvojęs išgabenti šventąjį Marijos atvaizdą. Jie pasiekę Atlanto vandenyno pakrantę netoli dabartinio miesto ir įsikūrę koplyčioje ant San Bartolomeu kalno. Vėliau brolis Romanas pasitraukęs į pakrantę, kur įtaisęs atvaizdą grotoje, o Roderikas palikęs šiuos kraštus. Dėl šio atvaizdo, atkeliavusio iš Nazareto, vietovei prigijo Nazareto pavadinimas.

Rašytinė istorija

Anksčiausiai gyvenvietės šioje vietoje kūrėsi ant kalnų – Pederneira ir Sitijus, o dabartinis Nazarė centras, esantis šalia paplūdimio apgyvendintas tik XIX a., nes ligtol ši vieta būdavo puldinėjama berberų ir olandų piratų. Dabartinėje Nazarė centro vietoje dunksojo kopos, o Alkoa žiotys buvo gerokai labiau šiaurėje.

Anksčiausiai kūrėsi Pederneiros gyvenvietė, viduramžiais minima Pederneiros įlanka (Seno Petronero) prie Alkoa upės žiočių. XVI a. Pederneiroje apsigyveno kopų užpustyto Paredešo kaimo gyventojai. Pederneiros gyventojai vertėsi daugiausia žvejyba. Pederneira buvo cistersų Alkobasos vienuolyno uostas ir seniūnijos centras. 1514 m. Pederneirai suteikta karališkoji privilegija. Didžiųjų geografinių atradimų laikais čia buvo svarbi laivų statykla, o iš Pederneiros žvejų kilo daug jūreivių. XVIII a. pab. augant Sitijui ir paplūdimiui užnešus lagūną, Pederneiros reikšmė sumenko. 1808 m. gyvenvietę ir žvejų valtis suniokojo prancūzų laivyno antpuolis. Palaipsniui vietovė atsigavo, žmonėms pradėjus keltis prie naujai susidariusio paplūdimio (čia atsikėlė žvejai iš Iljavo ir kitų vietovių prie Avero rijos).

Sitijaus (Sítio da Nazaré – „Nazarė vieta“) vietovė pradėjo plėtotis kaip piligriminis objektas, po to, kai 1182 m. pastatyta koplyčia Nazareto Dievo Motinos atvaizdui. 1377 m. karalius Fernandas I pastatydinęs šventovę ir atvaizdą perkėlęs ten. Apie šventvietę pamažu ėmė kurtis gyvenvietė. 1577 m. pastatytas Šv. Mykolo Arkangelo fortas. XX a. išaugus Fatimos Mergelės kultui, Nazarė piligriminė reikšmė sumenko.

1912 m. savivaldybė iš Pederneiros perkelta į Nazarė gyvenvietę. XX a. Nazarė žvejybos ir religinė reikšmė tolydžio menko, o miestas ėmė plėtotis kaip turistų traukos objektas.

Architektūra

Nazarė mieste ir apylinkėse gausu į Portugalijos kultūros paveldo sąrašą įtrauktų objektų:

Švč. Nazarė Dievo Motinos šventovė;
Pederneiros Švč. Arejašo Dievo Motinos parapinė bažnyčia;
Pederneiros Švč. Dievo Motinos Gailestingumo bažnyčia;
Nazarė funikulierius (nuo 1889 m.);
Žvejų namų kvartalas (į šiaurę nuo turgaus, 1937–1953 m.);
Pederneiros savivaldybės pastatas (XVI–XVIII a.);
Šv. Antano koplyčia;
Švč. Dievo Motinos, Angelų Globėjos koplyčia (tarp Nazarė centro ir Pederneiros);
Nazarė savivaldybės pastatas (1937 m. pastatytas kaip žvejų rūmai, su šv. Petro koplyčia);
kazino;
Nazarė kino teatras (XX a.);
Nazarė Sitijaus paviljonas (XIX a. pab., pastatytas religinių švenčių iškilmėms);
Nazarė kapitonija su Švč. Dievo Motinos, Nelaimėlių Globėjos koplyčia (1895–1902 m.);
Pašto, telegrafo ir telefono pastatas;
Švč. Nazarė Dievo Motinos (arba Atminties) koplyčia (XIV a.);
San Bartolomeu kalno koplyčia (skirta Šv. Baltramiejui ir Šv. Blažiejui);
Senasis šaltinis (XVIII a., prie kelio tarp centro ir Pederneiros);
Šaltinėlis (Pederneiros šaltinis, XIX a.);
Šv. Mykolo Arkangelo fortas ir švyturys (XVI a.);
Švč. Nazarė Dievo Motinos brolijos ligoninė (XIX a. pab.);
Nazarė kultūros centras (buvęs žuvies turgus);
dr. Žoakino Mansos etnografijos ir archeologijos muziejus;
Nazarė istorinis centras (viduramžių gyvenvietė Pederneira ir žvejų gyvenvietė Nazarė);
Nazarė Sitijaus karališkieji rūmai (XVIII a., pastatyti karališkųjų rūmų svitai, lankančiai šventovę);
Pederneiros bausmių bokštas;
Nazarė koridos arena (XVIII a.);
Šabi Pinjeiro teatras.

Transportas

Į Nazarė veda keliai iš Leirijos, Alkobasos, Kaldaš da Rainjos. Artimiausia geležinkelio stotis yra už 5 km esančiame Valado doš Fradešo miestelyje (prie linijos Lisabona–Leirija). Miestą aptarnauja „Rodoviária do Oeste“, „FlixBus“, „Rede Expressos“ bendrovių tarpmiestiniai ir priemiestiniai autobusai. Yra miesto autobusų sistema. Iš Nazarė centro į aukštutinę dalį (Sitijų) įrengtas funikulierius ir laiptai.

Savivaldybė

Nazarė savivaldybė užima 82,4 km² plotą, 2021 m. gyveno 14 881 gyventojai. Be Nazarė miesto kitos svarbesnės jos gyvenvietės: Valado doš Fradešas, Famalikaunas, Fanjaišas.

Galerija

Miesto centras
Švč. Dievo Motinos šventovė
Senamiesčio gatvelė
Nazarė uostas
Šv. Mykolo Arkangelo fortas ant uolos ir bangos priešais
Bangos ties Nazarė