Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nachičevanės autonominė respublika azer Naxçıvan Muxtar Respublikası autonominis Azerbaidžano eksklavas nuo pagrindinės
Nachičevanas
Nachičevanės autonominė respublika (azer. Naxçıvan Muxtar Respublikası) – autonominis Azerbaidžano eksklavas, nuo pagrindinės šalies dalies atskirtas Armėnijos. Nachičevanės autonominė respublika taip pat ribojasi su Iranu ir Turkija. Administracinis centras – Nachičevanė.
| Nachičevanės autonominė respublika azer. Naxçıvan Muxtar Respublikası | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Azerbaidžanas | ||||||
| Administracinis centras | Nachičevanė | ||||||
| Rajonų skaičius | 8 | ||||||
| Vadovas | Vasif Talibov | ||||||
| Gyventojų | 458 599 | ||||||
| Plotas | 5 363 km² | ||||||
| Tankumas | 86 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
Geografija
Teritorija yra Užkaukazės kalnyno pietryčiuose. Pagrindinis kalnų masyvas – Zangezūro kalnagūbris. Aukščiausia vieta – Kaputdžucho kalnas (3904 m). Klimatas ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -3 °C iki -14 °C (kalnuose), liepą atitinkamai +25 °C ir +5 °C. Metinis kritulių kiekis 200–600 mm. Pagrindinė upė – Araksas (su intakais: Arpa, Nachičevane), tekanti pasienyje su Iranu. Ant jos įrengtas nemažas Arakso tvenkinys. Dirvožemiai – pilkžemiai, kalnuose būdingi kalnų miškiniai ir kalnų pieviniai. Vyrauja kiečių ir kiečių-druskių pusdykumės.
Istorija
Nuo maždaug VI a. pr. m. e. regionas buvo apgyvendintas armėnų, jį vėliau valdė Armėnijos karalystė. Tačiau tuo metu jis nesuformavo jokios atskiros provincijos, o sudarė Airarato provincijos pietryčiausią dalį.
428 m. panaikinus Armėnijos karalystę, šią teritoriją valdė Sasanidai, 623 m. jį užėmė Bizantija, o 640 m. įsiveržė arabai, kurie jį prijungė prie Kalifato. Jau tada pradėta intensyvi krašto islamizacija, naikinti armėnų krikščionys.
IX a. teritorija prijungta prie Bagratuni armėnų valstybės, kur ji buvo valdoma kaip Siuniko provincijos dalis. Tačiau, būdama pasienio sritis, ji ne kartą buvo užkariauta musulmoniškų dinastijų: 895 ir 909–929 m. ją valdė Sadžidai, 942–971 – Salaridai. 971–1045 m. čia viešpatavo Dvino, vėliau Ani emyrai Šadadidai.
XI a. regionas prijungtas prie Seldžiukų sultonato, o šiam yrant, XII a. atiteko Eldegizidams, kurie valdė visą Azerbaidžano regioną ir savo sostine padarė būtent Nachičevanę. Tuo metu labai stiprėjo krašto tiurkizacija ir islamizacija. Ją tęsė Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, valdę regioną XIII–XVI a.
Nachičevanui tapus Sefevidų Persijos dalimi, jis buvo pasienio regionas su Osmanų imperija, todėl per XVII a. ne kartą buvo nusiaubtas. Baiminantis Osmanų, didelė dalis gyventojų buvo iškeldinti į kitas Persijos imperijos sritis, ypač į Isfahano apylinkes. Regionas ištuštėjo, o vėliau vėl buvo apgyvendintas azerių musulmonų.
1747 m. regione egzistavo , kuris 1828 m. inkorporuotas į Rusijos imperiją ir tapo dalimi. Tuo metu atlikto gyventojų surašymo duomenimis tik 17 % gyventojų buvo armėnai, o 83 % – musulmonai. Rusai inicijavo armėnų apgyvendinimą regione, po kurio armėnų procentas išaugo iki 45 %. Tai tarp dviejų tautų didino trintį, kuri ėmė atvirai veržtis nuo pat XX a. pradžios.
1918 m. susikūrus Armėnijos ir Azerbaidžano valstybėms, Nachičevanės regionas tapo viena iš ginčytinų teritorijų. Tačiau jo iš tiesų nekontroliavo nė viena iš šių valstybių, kadangi jį okupavo Turkija, čia vykdžiusi armėnų genocidą. 1918 m. jai pasitraukus, regioną perėmė britai, kurie buvo linkę atiduoti jį Armėnijai, tačiau vietos azerbaidžaniečiai tam pasipriešino, 1918 m. pabaigoje sukurdami nepripažintą Araso Respubliką. Armėnija pradėjo karą su šia Respublika ir 1919 m. sugebėjo ją okupuoti. Kontrolę ji išlaikė iki sovietų armijos įvedimo.
1921 m. TSRS perdalino Kaukazo žemėlapį, atsižvelgdama į tuo metu svarbius draugiškus kontaktus su Turkija. Nachičevanė buvo pripažinta Azerbaidžano TSR autonomine respublika. Per TSRS laikotarpį armėnų populiacija (1926 m. armėnai sudarė 15 % regiono gyventojų) sumažėjo iki 1,4 %, nes į regioną buvo masiškai keliami azerbaidžaniečiai, o armėnai kėlėsi į Armėnijos TSR.
Žlungant TSRS, apie 1988 m. dauguma azerbaidžaniečių, turinčių tampresnius ryšius su Irano Azerbaidžanu nei su Azerbaidžano valstybe, siekė sienų pralaidumo su Iranu ir 1990 m. sausio 21 d. pirmieji visoje TSRS paskelbė nepriklausomybę. Iš karto po to Nachičevanė buvo įtraukta į . Jo metu uždarytos Armėnijos sienos, kas labai apsunkino Nachičevano ryšius su Azerbaidžanu. Ši situacija tęsiasi iki dabar.
Tai stipriai veikia šalies ekonomiką, skatindama gyventojų migraciją į kaimyninę Turkiją.
Ūkis
Vykdoma akmens druskos, spalvotųjų metalų gavyba. Mašinų gamybos, lengvoji, maisto pramonė. Auginamas tabakas, vynuogės, javai, vaismedžiai. Veisiamos avys, galvijai. Veikia Arakso hidroelektrinė.
Gyventojai
99,1 % teritorijos gyventojų yra azerbaidžaniečiai, yra šiek tiek rusų, kurdų. Dėl ekonominių problemų nemažai gyventojų emigravo į Turkiją ir pagrindinę Azerbaidžano teritoriją. Seniau čia gyveno nemažai armėnų, tačiau dėl Azerbaidžano-Armėnijos karo jie pasitraukė iš Nachičevanės.
Pagrindiniai miestai:
- Nachičevanė
- Džulfa
- Ordubadas
- Šaruras
Šaltiniai
- NAXÇIVAN, citypopulation.de
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 298
- http://www.azstat.org/region/az/001.shtml Archyvuota kopija 2018-12-25 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nachičevanas, Kas yra Nachičevanas? Ką reiškia Nachičevanas?
Nachicevanes autonomine respublika azer Naxcivan Muxtar Respublikasi autonominis Azerbaidzano eksklavas nuo pagrindines salies dalies atskirtas Armenijos Nachicevanes autonomine respublika taip pat ribojasi su Iranu ir Turkija Administracinis centras Nachicevane Nachicevanes autonomine respublika azer Naxcivan Muxtar RespublikasiValstybe AzerbaidzanasAdministracinis centras NachicevaneRajonu skaicius 8Vadovas Vasif TalibovGyventoju 2019 458 599Plotas 5 363 km Tankumas 2019 86 zm km Tinklalapis 1 Nachicevanes respublika Ordubado panoramaGeografijaTeritorija yra Uzkaukazes kalnyno pietryciuose Pagrindinis kalnu masyvas Zangezuro kalnagubris Auksciausia vieta Kaputdzucho kalnas 3904 m Klimatas ryskiai zemyninis Vidutine sausio menesio temperatura nuo 3 C iki 14 C kalnuose liepa atitinkamai 25 C ir 5 C Metinis krituliu kiekis 200 600 mm Pagrindine upe Araksas su intakais Arpa Nachicevane tekanti pasienyje su Iranu Ant jos įrengtas nemazas Arakso tvenkinys Dirvozemiai pilkzemiai kalnuose budingi kalnu miskiniai ir kalnu pieviniai Vyrauja kieciu ir kieciu druskiu pusdykumes IstorijaPagrindinis straipsnis Nachicevanes istorija Nuo mazdaug VI a pr m e regionas buvo apgyvendintas armenu jį veliau valde Armenijos karalyste Taciau tuo metu jis nesuformavo jokios atskiros provincijos o sudare Airarato provincijos pietryciausia dalį 428 m panaikinus Armenijos karalyste sia teritorija valde Sasanidai 623 m jį uzeme Bizantija o 640 m įsiverze arabai kurie jį prijunge prie Kalifato Jau tada pradeta intensyvi krasto islamizacija naikinti armenu krikscionys IX a teritorija prijungta prie Bagratuni armenu valstybes kur ji buvo valdoma kaip Siuniko provincijos dalis Taciau budama pasienio sritis ji ne karta buvo uzkariauta musulmonisku dinastiju 895 ir 909 929 m ja valde Sadzidai 942 971 Salaridai 971 1045 m cia viespatavo Dvino veliau Ani emyrai Sadadidai XI a regionas prijungtas prie Seldziuku sultonato o siam yrant XII a atiteko Eldegizidams kurie valde visa Azerbaidzano regiona ir savo sostine padare butent Nachicevane Tuo metu labai stiprejo krasto tiurkizacija ir islamizacija Ja tese Ilchanidai Timuridai Kara Kojunlu Ak Kojunlu valde regiona XIII XVI a Nachicevanui tapus Sefevidu Persijos dalimi jis buvo pasienio regionas su Osmanu imperija todel per XVII a ne karta buvo nusiaubtas Baiminantis Osmanu didele dalis gyventoju buvo iskeldinti į kitas Persijos imperijos sritis ypac į Isfahano apylinkes Regionas istustejo o veliau vel buvo apgyvendintas azeriu musulmonu 1747 m regione egzistavo kuris 1828 m inkorporuotas į Rusijos imperija ir tapo dalimi Tuo metu atlikto gyventoju surasymo duomenimis tik 17 gyventoju buvo armenai o 83 musulmonai Rusai inicijavo armenu apgyvendinima regione po kurio armenu procentas isaugo iki 45 Tai tarp dvieju tautu didino trintį kuri eme atvirai verztis nuo pat XX a pradzios 1918 m susikurus Armenijos ir Azerbaidzano valstybems Nachicevanes regionas tapo viena is gincytinu teritoriju Taciau jo is tiesu nekontroliavo ne viena is siu valstybiu kadangi jį okupavo Turkija cia vykdziusi armenu genocida 1918 m jai pasitraukus regiona pereme britai kurie buvo linke atiduoti jį Armenijai taciau vietos azerbaidzanieciai tam pasipriesino 1918 m pabaigoje sukurdami nepripazinta Araso Respublika Armenija pradejo kara su sia Respublika ir 1919 m sugebejo ja okupuoti Kontrole ji islaike iki sovietu armijos įvedimo 1921 m TSRS perdalino Kaukazo zemelapį atsizvelgdama į tuo metu svarbius draugiskus kontaktus su Turkija Nachicevane buvo pripazinta Azerbaidzano TSR autonomine respublika Per TSRS laikotarpį armenu populiacija 1926 m armenai sudare 15 regiono gyventoju sumazejo iki 1 4 nes į regiona buvo masiskai keliami azerbaidzanieciai o armenai kelesi į Armenijos TSR Zlungant TSRS apie 1988 m dauguma azerbaidzanieciu turinciu tampresnius rysius su Irano Azerbaidzanu nei su Azerbaidzano valstybe sieke sienu pralaidumo su Iranu ir 1990 m sausio 21 d pirmieji visoje TSRS paskelbe nepriklausomybe Is karto po to Nachicevane buvo įtraukta į Jo metu uzdarytos Armenijos sienos kas labai apsunkino Nachicevano rysius su Azerbaidzanu Si situacija tesiasi iki dabar Tai stipriai veikia salies ekonomika skatindama gyventoju migracija į kaimynine Turkija ukisVykdoma akmens druskos spalvotuju metalu gavyba Masinu gamybos lengvoji maisto pramone Auginamas tabakas vynuoges javai vaismedziai Veisiamos avys galvijai Veikia Arakso hidroelektrine Gyventojai99 1 teritorijos gyventoju yra azerbaidzanieciai yra siek tiek rusu kurdu Del ekonominiu problemu nemazai gyventoju emigravo į Turkija ir pagrindine Azerbaidzano teritorija Seniau cia gyveno nemazai armenu taciau del Azerbaidzano Armenijos karo jie pasitrauke is Nachicevanes Pagrindiniai miestai Nachicevane Dzulfa Ordubadas SarurasSaltiniaiNAXCIVAN citypopulation de Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 298 http www azstat org region az 001 shtml Archyvuota kopija 2018 12 25 is Wayback Machine projekto