Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Nachičevanės istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Azerbaidžano regionas Nachičevanė نخجوان | |
| Valstybės | |
Nachičevanė (azer. Naxçıvan, pers. نخجوان) – istorinė sritis, priklausanti Azerbaidžanui, esanti į pietvakarius nuo Armėnijos, kurią armėnai laiko savo istorine sritimi. Dabar čia įsikūręs Azerbaidžano eksklavas Nachičevanės Autonominė Respublika. Šiaurės rytuose jį supa regionas Siunikas, pietuose ir pietvakariuose (už Arakso upės) – Pietų Azerbaidžanas, šiaurėje yra Airaratas.
Gamta
Nachičevanės regionas yra supamas Zangezuro kalnagūbrio šiaurės rytuose, Gehamo kalnagūbrio šiaurėje ir Arakso upės pietuose bei pietvakariuose.
Etimologija
Klasikinių autorių, tarp jų ir Ptolemėjaus, regionas buvo vadinamas Nachuana. Pavadinimas kildinamas iš armėnų kalbos ir gali reikšti „sustojimo vieta“, turint omenyje Nojaus laivo sustojimą prie Ararato kalno. Tai taip pat gali reikšti „Nachčo miestas“ (arm. Nachč – žmogaus vardas, avan – „miestas“). Kiti autoriai pavadinimą kildina iš persų kalbos Naqsh-e-Jahān („pasaulio vaizdas“). Viduramžių arabų šaltiniuose regionas vadintas Nashawa.
Istorija
Armėnijos įtakoje
Nuo maždaug VI a. pr. m. e. regionas buvo apgyvendintas armėnų, ir jį vėliau valdė Armėnijos karalystė. Tačiau tuo metu jis nesuformavo jokios atskiros provincijos, o sudarė sudarė Airarato provincijos pietryčiausią dalį.
428 m. panaikinus Armėnijos karalystę, šią teritoriją valdė Sasanidai, 623 m. jį užėmė Bizantija, o 640 m. įsiveržė arabai, kurie jį prijungė prie Kalifato. Jau tada pradėta intensyvi krašto islamizacija, naikinti armėnų krikščionys.
IX a. teritorija prijungta prie Bagratuni armėnų valstybės, kur ji buvo valdoma kaip Siuniko provincijos dalis. Tačiau, būdama pasienio sritis, ji ne kartą buvo užkariauta musulmoniškų dinastijų: 895 ir 909–929 m. jė valdė Sadžidai, 942–971 – Salaridai. 971–1045 m. čia viešpatavo Dvino, vėliau Ani emyrai Šadadidai.
Islamizacijos laikotarpis
XI a. regionas prijungtas prie Seldžiukų sultonato, o šiam yrant, XII a. atiteko Eldegizidams, kurie valdė visą Azerbaidžano regioną ir savo sostine padarė būtent Nachičevanę. Tuo metu labai stiprėjo krašto tiurkizacija ir islamizacija. Ją tęsė Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, valdę regioną XIII–XVI a.
Nachičevanui tapus Sefevidų Persijos dalimi, jis buvo pasienio regionas su Osmanų imperija, todėl per XVII a. ne kartą buvo nusiaubtas. Baiminantis Osmanų, didelė dalis gyventojų buvo iškeldinti į kitas Persijos imperijos sritis, ypač į Isfahano apylinkes. Regionas ištuštėjo, o vėliau vėl buvo apgyvendintas azerių musulmonų.
Nuo 1747 m. regione egzistavo . Tai buvo vienintelė Nachičevano istorijoje vietinė valstybė.
Rusijos įtakoje
1828 m. Chanatas inkorporuotas į Rusijos imperiją ir tapo dalimi. Tuo metu atlikto gyventojų surašymo duomenimis tik 17 % gyventojų buvo armėnai, o 83 % – musulmonai. Rusai inicijavo armėnų apgyvendinimą regione, po kurio armėnų procentas išaugo iki 45 %. Tai didino trintį tarp dviejų tautų, kuri ėmė atvirai veržtis nuo pat XX a. pradžios.
1918 m. susikūrus Armėnijos ir Azerbaidžano valstybėms, Nachičevanės regionas tapo viena iš ginčytinų teritorijų. Tačiau jo realiai nekontroliavo nė viena iš šių valstybių, kadangi jį okupavo Turkija, čia vykdžiusi armėnų genocidą. 1918 m. jai pasitraukus, regioną perėmė britai, kurie buvo linkę atiduoti jį Armėnijai, tačiau vietos azerbaidžaniečiai tam pasipriešino, 1918 m. pabaigoje sukurdami nepripažintą Araso Respubliką. Armėnija pradėjo karą su šia Respublika ir 1919 m. sugebėjo ją okupuoti. Kontrolę ji išlaikė iki sovietų armijos įvedimo.
1921 m. SSRS perdalino Kaukazo žemėlapį, atsižvelgdama į tuo metu svarbius draugiškus kontaktus su Turkija. Nachičevanė buvo pripažinta Azerbaidžano SSR autonomine respublika. Per sovietinį laikotarpį armėnų populiacija (1926 m. armėnai sudarė 15 % regiono gyventojų) sumažėjo iki 1,4 %, nes į regioną buvo masiškai keliami azerbaidžaniečiai, o armėnai kėlėsi į Armėnijos SSR.
Posovietinis laikotarpis
Žlungant SSRS dauguma azerbaidžaniečių, turinčių tampresnius ryšius su Irano Azerbaidžanu nei su Azerbaidžano valstybe, siekė sienų pralaidumo su Iranu ir 1990 m. sausio 21 d. pirmieji paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Iš karto po to Nachičevanė buvo įtraukta į . Jo metu uždarytos Armėnijos sienos, kas labai apsunkino Nachičevano ryšius su Azerbaidžanu. Ši situacija tęsiasi iki dabar.
Tai stipriai veikia šalies ekonomiką, skatindama gyventojų migraciją į kaimyninę Turkiją.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nachičevanės istorija, Kas yra Nachičevanės istorija? Ką reiškia Nachičevanės istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Azerbaidzano regionas Nachicevane نخجوانValstybes Nachicevane azer Naxcivan pers نخجوان istorine sritis priklausanti Azerbaidzanui esanti į pietvakarius nuo Armenijos kuria armenai laiko savo istorine sritimi Dabar cia įsikures Azerbaidzano eksklavas Nachicevanes Autonomine Respublika Siaures rytuose jį supa regionas Siunikas pietuose ir pietvakariuose uz Arakso upes Pietu Azerbaidzanas siaureje yra Airaratas GamtaNachicevanes regionas yra supamas Zangezuro kalnagubrio siaures rytuose Gehamo kalnagubrio siaureje ir Arakso upes pietuose bei pietvakariuose EtimologijaKlasikiniu autoriu tarp ju ir Ptolemejaus regionas buvo vadinamas Nachuana Pavadinimas kildinamas is armenu kalbos ir gali reiksti sustojimo vieta turint omenyje Nojaus laivo sustojima prie Ararato kalno Tai taip pat gali reiksti Nachco miestas arm Nachc zmogaus vardas avan miestas Kiti autoriai pavadinima kildina is persu kalbos Naqsh e Jahan pasaulio vaizdas Viduramziu arabu saltiniuose regionas vadintas Nashawa IstorijaArmenijos įtakoje Nuo mazdaug VI a pr m e regionas buvo apgyvendintas armenu ir jį veliau valde Armenijos karalyste Taciau tuo metu jis nesuformavo jokios atskiros provincijos o sudare sudare Airarato provincijos pietryciausia dalį 428 m panaikinus Armenijos karalyste sia teritorija valde Sasanidai 623 m jį uzeme Bizantija o 640 m įsiverze arabai kurie jį prijunge prie Kalifato Jau tada pradeta intensyvi krasto islamizacija naikinti armenu krikscionys IX a teritorija prijungta prie Bagratuni armenu valstybes kur ji buvo valdoma kaip Siuniko provincijos dalis Taciau budama pasienio sritis ji ne karta buvo uzkariauta musulmonisku dinastiju 895 ir 909 929 m je valde Sadzidai 942 971 Salaridai 971 1045 m cia viespatavo Dvino veliau Ani emyrai Sadadidai Islamizacijos laikotarpis XI a regionas prijungtas prie Seldziuku sultonato o siam yrant XII a atiteko Eldegizidams kurie valde visa Azerbaidzano regiona ir savo sostine padare butent Nachicevane Tuo metu labai stiprejo krasto tiurkizacija ir islamizacija Ja tese Ilchanidai Timuridai Kara Kojunlu Ak Kojunlu valde regiona XIII XVI a Nachicevanui tapus Sefevidu Persijos dalimi jis buvo pasienio regionas su Osmanu imperija todel per XVII a ne karta buvo nusiaubtas Baiminantis Osmanu didele dalis gyventoju buvo iskeldinti į kitas Persijos imperijos sritis ypac į Isfahano apylinkes Regionas istustejo o veliau vel buvo apgyvendintas azeriu musulmonu Nuo 1747 m regione egzistavo Tai buvo vienintele Nachicevano istorijoje vietine valstybe Rusijos įtakoje 1828 m Chanatas inkorporuotas į Rusijos imperija ir tapo dalimi Tuo metu atlikto gyventoju surasymo duomenimis tik 17 gyventoju buvo armenai o 83 musulmonai Rusai inicijavo armenu apgyvendinima regione po kurio armenu procentas isaugo iki 45 Tai didino trintį tarp dvieju tautu kuri eme atvirai verztis nuo pat XX a pradzios 1918 m susikurus Armenijos ir Azerbaidzano valstybems Nachicevanes regionas tapo viena is gincytinu teritoriju Taciau jo realiai nekontroliavo ne viena is siu valstybiu kadangi jį okupavo Turkija cia vykdziusi armenu genocida 1918 m jai pasitraukus regiona pereme britai kurie buvo linke atiduoti jį Armenijai taciau vietos azerbaidzanieciai tam pasipriesino 1918 m pabaigoje sukurdami nepripazinta Araso Respublika Armenija pradejo kara su sia Respublika ir 1919 m sugebejo ja okupuoti Kontrole ji islaike iki sovietu armijos įvedimo 1921 m SSRS perdalino Kaukazo zemelapį atsizvelgdama į tuo metu svarbius draugiskus kontaktus su Turkija Nachicevane buvo pripazinta Azerbaidzano SSR autonomine respublika Per sovietinį laikotarpį armenu populiacija 1926 m armenai sudare 15 regiono gyventoju sumazejo iki 1 4 nes į regiona buvo masiskai keliami azerbaidzanieciai o armenai kelesi į Armenijos SSR Posovietinis laikotarpis Zlungant SSRS dauguma azerbaidzanieciu turinciu tampresnius rysius su Irano Azerbaidzanu nei su Azerbaidzano valstybe sieke sienu pralaidumo su Iranu ir 1990 m sausio 21 d pirmieji paskelbe nepriklausomybe nuo Sovietu Sajungos Is karto po to Nachicevane buvo įtraukta į Jo metu uzdarytos Armenijos sienos kas labai apsunkino Nachicevano rysius su Azerbaidzanu Si situacija tesiasi iki dabar Tai stipriai veikia salies ekonomika skatindama gyventoju migracija į kaimynine Turkija