Mėta

Mentha
Pipirmėtė (Mentha x piperita)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Poklasis: Notreliažiedžiai ( Lamiidae) Šeima: Notreliniai ( Lamiaceae) Gentis: Mėta ( Mentha)

Mėta (Mentha) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų gentis.

Tai daugiametės ir vienmetės stipriai kvepiančios žolės. Jų lapai ant stiebo ir šakelių išsidėstę priešiškai. Žiedai smulkūs, susitelkę į menturius, o šie sudaro varpos pavidalo žiedynus. Vaisius – riešutėlis.

Gentyje 20-30 rūšių, kurios polimorfinės, lengvai tarp savęs kryžminasi. Lietuvoje nurodoma 11 rūšių:

• Vandeninė mėta (Mentha aquatica)
• Dirvinė mėta (Mentha arvensis)
• Miškinė mėta (Mentha longifolia)
• Pipirmėtė (Mentha x piperita)
• Taškuotoji mėta (Mentha pulegium)
• Šaltmėtė (Mentha spicata)

ir kt.

• Vandeninė mėta
• Dirvinė mėta
• Miškinė mėta
• Pipirmėtė
• Šaltmėtė

Etimologija

Žodis mėtà (mė́ta, mėtrà) yra skolinys iš rus., bltr. мята, o forma mėtra, paplitusi Klaipėdos krašte, greičiausiai paveikta latv. mētra, nors latviškas žodis irgi skolinys iš rytų slavų kalbų. Slavų kalbose (dar, pvz., lenk. mięta, serb., bulg. метва, ček. máta) kaip ir germanų (vok. Minze, angl. mint, šved. mynta ir kt.) ar kitose Europos kalbose žodis patekęs iš lot. mentha ← sen. gr. μίνθη. Ikiindoeuropietiškos kilmės žodis.