Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mėlynasis raitelis vok Der Blaue Reiter Miuncheno menininkų grupuotė veikusi nuo 1911 iki 1914 metų Tai buvo pati reikšm
Mėlynasis raitelis
„Mėlynasis raitelis“ (vok. Der Blaue Reiter) – Miuncheno menininkų grupuotė, veikusi nuo 1911 iki 1914 metų. Tai buvo pati reikšmingiausia vokiečių ekspresionizmo kryptis.
Grupuotės nariai
„Mėlynojo raitelio“ grupuotės veikla ir atskirų jos narių ruso Vasilijaus Kandinskio (1866–1944) bei šveicaro Polio Klė (1879–1940) įdiegtos naujovės turėjo didelį poveikį tarptautiniam avangardizmui. Grupuotei taip pat priklausė Mariana Veriovkina (1860–1938), vokiečiai (1877–1962), Francas Markas (1880–1916), Augustas Makė (1887–1914) ir austras (1877–1959).
Pavadinimo kilmė
1930 m. V. Kandinskis papasakojo, kodėl buvo pasirinktas toks grupuotės pavadinimas: „Vieną dieną ūksmingoje terasoje gerdami kavą Francas Markas ir aš išrinkome šį pavadinimą. Mums abiem patiko mėlyna spalva, F. Markui – arkliai, man – . Taigi, pavadinimas gimė savaime“.
Ideologija
Grupuotė surengė dvi svarbias parodas ir išleido almanachą „Mėlynasis raitelis“ (1912). Šis almanachas buvo svarbus meninių ketinimų patvirtinimas, pristatytas stulbinančiai novatorišku būdu. Į almanachą buvo įtraukti rašiniai įvairiomis temomis (kompozitoriaus Arnoldo Šionbergo apybraiža apie muziką bei ištraukos ir esė apie rusų meną, buvo sugretinti „Mėlynojo raitelio“ ir kitų kultūrų bei laikotarpių menininkų darbai, kad išryškėtų naujas meno istorijos paveikslas.
Almanachas taip pat domėjosi misticizmu, juos siejusiu su vėlyvaisiais simbolistais, primityviuoju, liaudies, vaikų ir protinę negalią turinčiųjų menu – visa, kas jiems buvo vertingi įkvėpimo šaltiniai.
Dailininkai V. Kandinskis, F. Markas ir A. Makė savo apybraižose išreiškė tikėjimą simboliniu ir psichologiniu abstrakčių formų veiksmingumu. Originaliame esė „formos klausimu“ Kandinskis įrodinėjo, jog menas turi būti šventas, matomas ir aiškus vidinių dvasinių ypatybių ženklas. Be to, jis gynė menininko laisvę pasirinkti išraiškos formą – abstrakčią ar realistinę. V. Kandinskio knygoje buvo rutuliojama idėja, jog menas – tai dvasinės autobiografijos rūšis, ir per ją žiūrovai gali prisiliesti prie savo dvasingumo. Jis ieškojo proto bei jausmų sintezės, siekė kūrinių išraiškingumo.
Jei V. Kandinskio tikėjimo sistema gali būti apibūdinta kaip , tai Franko Marko – kaip , jungianti religinius įsitikinimus su giliais jausmais gamtai bei gyvūnams. F. Markas naudojo plačią ryškių spalvų paletę konfliktui bei harmonijai išreikšti.
A. Makės kūryba yra miestietiška. Džiaugsmingos jo miesto scenos, nutapytos derinant išraiškingas spalvas, priartina jo kūrybą prie jo amžininkų prancūzų fovistų bei orfistų ir primena, jog niekada nebuvo „Mėlynojo raitelio“ dailininkų tikslas.
P. Klė taip pat eksperimentavo su spalvomis, tačiau griežtai išlaikė individualumą. Jo akvarelės ypač lyriškos, pusiau abstrakčios, tačiau kartu subtilios ir išraiškingos. Kaip ir jo draugai V. Kandinskis bei F. Markas, P. Klė savo mintis apie dvasinę meno prigimtį 1920 m. išdėstė .
Grupuotės narius siejo ne tik bendras stilius, bet ir ideologija − nepalenkiamas, aistringas tikėjimas nevaržoma, kūrybinga menininko laisve išreikšti asmeninę viziją bet kokia jam priimtina forma.
-
-
- Augustas Makė su žmona
- Paulis Klė
Parodos
„Pirmoji Mėlynojo raitelio redaktorių paroda“ (nuo 1911-ųjų gruodžio iki 1912-ųjų sausio) vyko , Miunchene. Vėliau ji tapo inauguracine Herwartho Waldeno paroda Berlyne ir apkeliavo Kelną, Hagą ir Frankfurtą. Mėlynojo raitelio dailininkų kūrybą papildė ir keleto kitų atstovų, tarp jų (1889-1957), (1879-1956), J. B. Niestle (1884-1942), čekų menininko (1883-1911), amerikiečio Alberto Blocho (1882-1961), rusų Davido ir Vladimiro Burliukų, prancūzų R. Delonė (1885-1941) bei austrų kilmės vengro darbai.
„Antroji Mėlynojo raitelio redaktorių paroda“, surengta 1912 metų vasario - balandžio mėnesiais , Miunchene, sulaukė dar didesnės sėkmės. Skirta tik akvarelei, piešiniams ir spausdintai grafikai, ekspoziciją sudarė 315 naujosios grafikos meno pavyzdžių, sukurtų net trisdešimt vieno Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos menininko, tarp jų E. Noldės, M. Pechšteino, E. L. Kirchnerio, E. Hekelio, P. Klė, , H. Arpo, P. Pikaso, Ž. Brako, R. Delonė, K. Malevičiaus, ir . Šios parodos sukėlė tikrą sensaciją tarp menininkų, apstulbino kritikus ir visuomenę.
Veiklos pabaiga
Pirmasis pasaulinis karas nutraukė grupuotės veiklą. Vasilijus Kandinskis buvo priverstas grįžti į Rusiją. A. Makė žuvo pirmosiomis karo savaitėmis, o F. Marką tokia pat lemtis ištiko 1916 metais apkasuose Verdene. Taip ir buvo pabaigtas F. Marko ir V. Kandinskio rengtas almanacho tomas. V. Kandinskis rašė: „Mėlynasis raitelis“ buvome mes: F. Markas ir aš. Mano draugų nebėra, o aš vienas nebenoriu tęsti“.
Nors grupuotei ir nepavyko pergyventi Pirmojo pasaulinio karo, jos veikla ir atradimai buvo išties svarbūs, davę pradžią , dadaizmui, siurrealizmui ir abstrakčiajam ekspresionizmui.
Svarbiausios kolekcijos
- , Pasadena, Kalifornija
- Solomono R. Gugenheimo muziejus, Niujorkas
- , Nyderlandai
- Teito galerija, Londonas
Svarbiausi leidiniai
- A. Meseure, Macke (Bona, 1993)
- S. Barron and W. Dieter-Dube, German Expressionism: Art and Society 1909-1923 (1997)
- D. Elger and H. Bever, Expressionism: A Revolution in German Art (1998)
- Paul Klee Foundation, Paul Klee Catalogue Raisonne, Vol. 1 (1998)
Šaltiniai
- Amy Dempsey „Stiliai, judėjimai ir kryptys“, Enciklopedinis moderniojo meno vadovas. Presvika, 2002 .
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mėlynasis raitelis, Kas yra Mėlynasis raitelis? Ką reiškia Mėlynasis raitelis?
Melynasis raitelis vok Der Blaue Reiter Miuncheno menininku grupuote veikusi nuo 1911 iki 1914 metu Tai buvo pati reiksmingiausia vokieciu ekspresionizmo kryptis Vasilijus Kandinskis Nezinomas balsas 1916 m akvarele Grupuotes nariai Melynojo raitelio grupuotes veikla ir atskiru jos nariu ruso Vasilijaus Kandinskio 1866 1944 bei sveicaro Polio Kle 1879 1940 įdiegtos naujoves turejo didelį poveikį tarptautiniam avangardizmui Grupuotei taip pat priklause Mariana Veriovkina 1860 1938 vokieciai 1877 1962 Francas Markas 1880 1916 Augustas Make 1887 1914 ir austras 1877 1959 Pavadinimo kilme1930 m V Kandinskis papasakojo kodel buvo pasirinktas toks grupuotes pavadinimas Viena diena uksmingoje terasoje gerdami kava Francas Markas ir as isrinkome sį pavadinima Mums abiem patiko melyna spalva F Markui arkliai man Taigi pavadinimas gime savaime IdeologijaGrupuote surenge dvi svarbias parodas ir isleido almanacha Melynasis raitelis 1912 Sis almanachas buvo svarbus meniniu ketinimu patvirtinimas pristatytas stulbinanciai novatorisku budu Į almanacha buvo įtraukti rasiniai įvairiomis temomis kompozitoriaus Arnoldo Sionbergo apybraiza apie muzika bei istraukos ir ese apie rusu mena buvo sugretinti Melynojo raitelio ir kitu kulturu bei laikotarpiu menininku darbai kad isrysketu naujas meno istorijos paveikslas Almanachas taip pat domejosi misticizmu juos siejusiu su velyvaisiais simbolistais primityviuoju liaudies vaiku ir protine negalia turinciuju menu visa kas jiems buvo vertingi įkvepimo saltiniai Dailininkai V Kandinskis F Markas ir A Make savo apybraizose isreiske tikejima simboliniu ir psichologiniu abstrakciu formu veiksmingumu Originaliame ese formos klausimu Kandinskis įrodinejo jog menas turi buti sventas matomas ir aiskus vidiniu dvasiniu ypatybiu zenklas Be to jis gyne menininko laisve pasirinkti israiskos forma abstrakcia ar realistine V Kandinskio knygoje buvo rutuliojama ideja jog menas tai dvasines autobiografijos rusis ir per ja ziurovai gali prisiliesti prie savo dvasingumo Jis ieskojo proto bei jausmu sintezes sieke kuriniu israiskingumo Jei V Kandinskio tikejimo sistema gali buti apibudinta kaip tai Franko Marko kaip jungianti religinius įsitikinimus su giliais jausmais gamtai bei gyvunams F Markas naudojo placia ryskiu spalvu palete konfliktui bei harmonijai isreiksti A Makes kuryba yra miestietiska Dziaugsmingos jo miesto scenos nutapytos derinant israiskingas spalvas priartina jo kuryba prie jo amzininku prancuzu fovistu bei orfistu ir primena jog niekada nebuvo Melynojo raitelio dailininku tikslas P Kle taip pat eksperimentavo su spalvomis taciau grieztai islaike individualuma Jo akvareles ypac lyriskos pusiau abstrakcios taciau kartu subtilios ir israiskingos Kaip ir jo draugai V Kandinskis bei F Markas P Kle savo mintis apie dvasine meno prigimtį 1920 m isdeste Grupuotes narius siejo ne tik bendras stilius bet ir ideologija nepalenkiamas aistringas tikejimas nevarzoma kurybinga menininko laisve isreiksti asmenine vizija bet kokia jam priimtina forma Vasilijus Kandinskis Francas Markas Augustas Make su zmona Paulis KleParodos Pirmoji Melynojo raitelio redaktoriu paroda nuo 1911 uju gruodzio iki 1912 uju sausio vyko Miunchene Veliau ji tapo inauguracine Herwartho Waldeno paroda Berlyne ir apkeliavo Kelna Haga ir Frankfurta Melynojo raitelio dailininku kuryba papilde ir keleto kitu atstovu tarp ju 1889 1957 1879 1956 J B Niestle 1884 1942 ceku menininko 1883 1911 amerikiecio Alberto Blocho 1882 1961 rusu Davido ir Vladimiro Burliuku prancuzu R Delone 1885 1941 bei austru kilmes vengro darbai Antroji Melynojo raitelio redaktoriu paroda surengta 1912 metu vasario balandzio menesiais Miunchene sulauke dar didesnes sekmes Skirta tik akvarelei piesiniams ir spausdintai grafikai ekspozicija sudare 315 naujosios grafikos meno pavyzdziu sukurtu net trisdesimt vieno Vokietijos Prancuzijos ir Rusijos menininko tarp ju E Noldes M Pechsteino E L Kirchnerio E Hekelio P Kle H Arpo P Pikaso Z Brako R Delone K Maleviciaus ir Sios parodos sukele tikra sensacija tarp menininku apstulbino kritikus ir visuomene Veiklos pabaigaPirmasis pasaulinis karas nutrauke grupuotes veikla Vasilijus Kandinskis buvo priverstas grįzti į Rusija A Make zuvo pirmosiomis karo savaitemis o F Marka tokia pat lemtis istiko 1916 metais apkasuose Verdene Taip ir buvo pabaigtas F Marko ir V Kandinskio rengtas almanacho tomas V Kandinskis rase Melynasis raitelis buvome mes F Markas ir as Mano draugu nebera o as vienas nebenoriu testi Nors grupuotei ir nepavyko pergyventi Pirmojo pasaulinio karo jos veikla ir atradimai buvo isties svarbus dave pradzia dadaizmui siurrealizmui ir abstrakciajam ekspresionizmui Svarbiausios kolekcijos Pasadena Kalifornija Solomono R Gugenheimo muziejus Niujorkas Nyderlandai Teito galerija LondonasSvarbiausi leidiniaiA Meseure Macke Bona 1993 S Barron and W Dieter Dube German Expressionism Art and Society 1909 1923 1997 D Elger and H Bever Expressionism A Revolution in German Art 1998 Paul Klee Foundation Paul Klee Catalogue Raisonne Vol 1 1998 SaltiniaiVikiteka Melynasis raitelis vaizdine ir garsine medziagaAmy Dempsey Stiliai judejimai ir kryptys Enciklopedinis moderniojo meno vadovas Presvika 2002