Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Moterų rinkimų teisė teisė moterims balsuoti ir kelti savo kandidatūras rinkimuose Moterys kovojančios už šią teisę vadi
Moterų rinkimų teisė
Moterų rinkimų teisė – teisė moterims balsuoti ir kelti savo kandidatūras rinkimuose. Moterys, kovojančios už šią teisę, vadinamos sufražistėmis. Jų judėjimai prasidėjo XIX a. viduryje Europoje ir JAV. Pirmoji valstybė, pripažinusi moterų rinkimų teisę, buvo Naujoji Zelandija, tai padariusi 1893 metais. Šiuo metu moterys dalyvauti rinkimuose gali beveik visose pasaulio šalyse.
Istorija
Pirmieji sufražisčių judėjimai atsirado XIX a. ketvirtame dešimtmetyje Norvegijoje, penktajame dešimtmetyje – Prancūzijoje ir JAV, šeštajame – Anglijoje ir Švedijoje. Tuo metu balsavimo teisė Europoje ir JAV buvo suteikta tam tikrus amžiaus ir turto reikalavimus atitinkantiems vyrams, tuo tarpu moterys, nors ir aktyviai dalyvavusios politinėje veikloje vietiniame lygmenyje, nebuvo pripažįstamos kaip pilnaverčiai piliečiai, galintys balsuoti rinkimuose. Vieni aktyviausių sufražisčių judėjimų egzistavo Anglijoje ir JAV. XIX a. antroje pusėje šiose šalyse jos išsikovojo teisę balsuoti vietiniuose rinkimuose, tačiau universali rinkimų teisė buvo pripažinta tik po Pirmojo pasaulinio karo, atitinkamai 1920 ir 1928 metais. Anksčiausiai rinkimų teisė buvo suteikta Naujojoje Zelandijoje (1893 m.), Australijoje (1902 m.), Rusijos imperijos sudėty esančioje Suomijoje (1906 m.), Norvegijoje (1913 m.), Danijoje ir Islandijoje (1915 m.) Nemažai Europos valstybių, tarp jų ir Lietuva (1918 m.), rinkimų teisę moterims pripažino tarpukario metais. Šią teisę palaikė, o vėliau ir konstitucijose įteisino, daugelis už nepriklausomybę kovojusių judėjimų Afrikoje po Antrojo pasaulinio karo. Paskutinės Europos šalys, suteikusios moterims rinkimų teisę, buvo Šveicarija (1971 m.) ir Lichtenšteinas (1984 m.)
Opozicija
XIX a. sufražistėms oponavusieji teigė, kad moterys ir vyrai yra iš esmės skirtingi, todėl turi užsiimti skirtingomis veiklomis. Buvo manoma, kad moterys neturi reikiamų savybių dalyvauti viešojoje (politinėje) veikloje, arba kad rinkimų teisės suteikimas sugriautų nusistovėjusią tvarką, sukeltų chaosą. Nors šie argumentai laikomi diskredituotais daugumoje šalių, diskusija dėl moterų dalyvavimo rinkimuose tebesitęsia kai kuriose islamiškose valstybėse. XX a. antroje pusėje rinkimų teisė moterims buvo suteikta tokiose šalyse kaip Libanas, Sirija, Jemenas ir Jordanija, o XXI a. – Bahreine, Kuveite ir JAE, tačiau išlieka apribota Saudo Arabijoje.
Lietuvoje
Sufražisčių judėjimas Lietuvoje atsirado XIX a. pab. – XX a. pr. Garsiausios jo atstovės buvo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ona Mašiotienė, Felicija Bortkevičienė, nuosekliai kovojusios už lygias teises. Lietuvoje organizuotas moterų judėjimas dėl rinkimų teisės prasidėjo 1905 m., kai Vilniuje susikūrė pirmoji moterų organizacija – Lietuvos moterų susivienijimas moterų teisėms ginti. Susivienijimo tikslas buvo kovoti dėl moterų rinkimų teisės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime. Pagrindinis sufražisčių tikslas buvo pasiektas 1918 m. lapkričio 2 d. – moterims buvo suteikta balsavimo teisė, kuri buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją.
Šaltiniai
- Bonnie G. Smith. The Oxford Encyclopedia of Women in World History, Vol. 4. Oxford University Press, 2008, p. 170-172
- Bonnie G. Smith. The Oxford Encyclopedia of Women in World History, Vol. 4. Oxford University Press, 2008, p. 172
- http://www.studentuera.lt/index.php/naujienos/a/aktualijos/1318-feminizmas-ne-keiksmaodis Giedrė Purvaneckienė: feminizmo atsiradimas Lietuvoje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Moterų rinkimų teisė, Kas yra Moterų rinkimų teisė? Ką reiškia Moterų rinkimų teisė?
Moteru rinkimu teise teise moterims balsuoti ir kelti savo kandidaturas rinkimuose Moterys kovojancios uz sia teise vadinamos sufrazistemis Ju judejimai prasidejo XIX a viduryje Europoje ir JAV Pirmoji valstybe pripazinusi moteru rinkimu teise buvo Naujoji Zelandija tai padariusi 1893 metais Siuo metu moterys dalyvauti rinkimuose gali beveik visose pasaulio salyse Sufrazistes 1912 m JAV IstorijaPirmieji sufrazisciu judejimai atsirado XIX a ketvirtame desimtmetyje Norvegijoje penktajame desimtmetyje Prancuzijoje ir JAV sestajame Anglijoje ir Svedijoje Tuo metu balsavimo teise Europoje ir JAV buvo suteikta tam tikrus amziaus ir turto reikalavimus atitinkantiems vyrams tuo tarpu moterys nors ir aktyviai dalyvavusios politineje veikloje vietiniame lygmenyje nebuvo pripazįstamos kaip pilnaverciai pilieciai galintys balsuoti rinkimuose Vieni aktyviausiu sufrazisciu judejimu egzistavo Anglijoje ir JAV XIX a antroje puseje siose salyse jos issikovojo teise balsuoti vietiniuose rinkimuose taciau universali rinkimu teise buvo pripazinta tik po Pirmojo pasaulinio karo atitinkamai 1920 ir 1928 metais Anksciausiai rinkimu teise buvo suteikta Naujojoje Zelandijoje 1893 m Australijoje 1902 m Rusijos imperijos sudety esancioje Suomijoje 1906 m Norvegijoje 1913 m Danijoje ir Islandijoje 1915 m Nemazai Europos valstybiu tarp ju ir Lietuva 1918 m rinkimu teise moterims pripazino tarpukario metais Sia teise palaike o veliau ir konstitucijose įteisino daugelis uz nepriklausomybe kovojusiu judejimu Afrikoje po Antrojo pasaulinio karo Paskutines Europos salys suteikusios moterims rinkimu teise buvo Sveicarija 1971 m ir Lichtensteinas 1984 m OpozicijaXIX a sufrazistems oponavusieji teige kad moterys ir vyrai yra is esmes skirtingi todel turi uzsiimti skirtingomis veiklomis Buvo manoma kad moterys neturi reikiamu savybiu dalyvauti viesojoje politineje veikloje arba kad rinkimu teises suteikimas sugriautu nusistovejusia tvarka sukeltu chaosa Nors sie argumentai laikomi diskredituotais daugumoje saliu diskusija del moteru dalyvavimo rinkimuose tebesitesia kai kuriose islamiskose valstybese XX a antroje puseje rinkimu teise moterims buvo suteikta tokiose salyse kaip Libanas Sirija Jemenas ir Jordanija o XXI a Bahreine Kuveite ir JAE taciau islieka apribota Saudo Arabijoje LietuvojeSufrazisciu judejimas Lietuvoje atsirado XIX a pab XX a pr Garsiausios jo atstoves buvo Gabriele Petkevicaite Bite Ona Masiotiene Felicija Bortkeviciene nuosekliai kovojusios uz lygias teises Lietuvoje organizuotas moteru judejimas del rinkimu teises prasidejo 1905 m kai Vilniuje susikure pirmoji moteru organizacija Lietuvos moteru susivienijimas moteru teisems ginti Susivienijimo tikslas buvo kovoti del moteru rinkimu teises ir galimybes dalyvauti nepriklausomos valstybes atkurime Pagrindinis sufrazisciu tikslas buvo pasiektas 1918 m lapkricio 2 d moterims buvo suteikta balsavimo teise kuri buvo įtraukta ir į laikinaja Konstitucija SaltiniaiBonnie G Smith The Oxford Encyclopedia of Women in World History Vol 4 Oxford University Press 2008 p 170 172 Bonnie G Smith The Oxford Encyclopedia of Women in World History Vol 4 Oxford University Press 2008 p 172 http www studentuera lt index php naujienos a aktualijos 1318 feminizmas ne keiksmaodis Giedre Purvaneckiene feminizmo atsiradimas Lietuvoje