Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mečislovas Limanovskis lenk Mieczysław Bolesław Wincenty Limanowski 1876 m sausio 6 d Lvove 1948 m sausio 25 d Torunėje
Mieczysław Limanowski
Mečislovas Limanovskis (lenk. Mieczysław Bolesław Wincenty Limanowski; 1876 m. sausio 6 d. Lvove – 1948 m. sausio 25 d. Torunėje) – labai plataus išsilavinimolenkų , Vilniaus ir Torunės universitetų profesorius, menininkas, režisierius, artistas ir literatas.
Tėvai
Istoriko B. Limanovskio, socialistų veikėjo, senatoriaus, kilusio iš Lenkijos ir Lietuvos bajorų, sūnus.
Mokslai ir teatras
Dėl tėvo politinių pažiūrų buvo priverstas gyventi Šveicarijoje, kur Ženevoje, Tune, Ciuriche ir Paryžiuje lankė 1885–1890 m. pradines mokyklas.
1890 m. grįžo į Lvovą. Dėl sveikatos turėjo nutraukti studijas Aukštojoje realinėje mokykloje ir 1899 m. išvažiuoti į Zakopanę. Ten dirbo namų mokytoju. Buvo garsaus dailininko S. I. Vitkievičiaus, kurio tėvas S. Vitkevičius kilęs iš Lietuvos, privačiu mokytoju.
1897 m. su pagyrimu išlaikė egzaminus Aukštojoje realinėje mokykloje Lvove. 1897–1899 m. studijavo Lvovo politechnikos institute inžinerijos skyriuje, kur pas prof. Nedzvedskį (lenk. Niedźwiedzki) susidomėjo geologija. Toliau išvažiavo į Tatrus, kur 1899 m. jam į rankas pateko prof. Uhliga monografija apie Tatrų geologiją, jam leidusi galutinai apsispręsti toliau studijuoti geologiją. Išstudijavo kaip savamokslis Tatrus ir įgijo didelės patirties tektonikoje. Išstudijavo pats visą knygą ir išvaikščiojo Tatrus, rinko ten sistematinę fosilijų ir uolienų kolekciją. Iš šių jo rinkinių vėliau buvo suformuota Tatrų muziejaus ekspozicija (Muzeum Tatrzanskie w Zakopanem).
Zakopanėje radėjo rašyti pirmuosius mokslo darbus ir taip pat apie .
1903 m. geologijos kongreso Vienoje metu ekskursijoje po Tatrus susipažino su mokslininku šveicaru ir susipažino su jo kalnų susidarymo teorija. Tapo tos teorijos šalininku. Pas Lužoną mokėsi ir E. Pasendorferis. Toliau M. Limanovskis dirba Tatruose kol 1907 m. išvažiuoja į Lozaną pas M. Lužona ir dirba laboratorijoje, klauso paskaitų universitete. Toliau nagrinėjo Tatrų, Dinarų ir Sicilijos tektonikos problemas. Ten už tyrimus atliktus Sicilijoje 1908 m. gavo daktaro laipsnį.
Sugrįžęs 1908 m. į Lvovą turėjo savo skaitomų paskaitų Lvovo universitete. Bendradarbiavo su Fizinės geografijos komisija menų ir mokslo akademijoje, Dzieduszycki'ų muziejuje Lvove ir Tatrų muziejuje Zakopanėje.
1915 m. birželį Rusijos valdžia iškėlė visus austrų tarnautojus. M. Limanovskiui persikėlus į Maskvą, dirbo Maskvoje Kultūros ir švietimo Komisijoje prie Lenkų namų. Kartu su J. Osterwa užmezgė ryšį su garsiu Rusijos režisieriumi ir teatro reformatoriumi K. Stanislavskiu. Būdamas Maskvoje surado artimų ryšių su Lenkų Teatru ir Maskvos lenkais, lenkų laikraščiuose rašė teatro recenzijas.
1917 m. pastato savo pirmą spektaklį – misteriją.
1918 m. gruodį sugrįžo į Lenkiją ir apsigyveno Varšuvoje. Įkūrė ir vadovavo teatro Lenkų meno ir teatro studijai (I Polskie Studio Sztuki i Teatru), skaitė paskaitas Varšuvos dramos mokykloje, o 1919 m. rudenį kartu su J. Osterva įkūrė (ir 1919–1927 m. vadovavo) pirmąjį Lenkijoje eksperimentinį teatrą „Reduta“.
1919 m. pradėjo dirbti Varšuvoje. Jo siunčiamas vykdė Pomeranijos geologinius tyrimus, kurdamas Lenkijos kvartero nuosėdų stratigrafijos pamatus. Taip pat dirbo ties bendraisiais Lenkijos tektonikos klausimais. 1921–1922 m. dirbo geologu Varšuvoje.
Vilniuje
1920 m. kovo 3 d. į naujai steigiamą Stepono Batoro universiteto Fizinės geografijos katedrą buvo kviečiamas į Vilnių į katedros vedėjo vietą J. Smolenskis, tačiau neatvyko. Tačiau dėl Lenkijos–sovietų karo katedros steigimo reikalai užstrigo.
1925 m. Stepono Batoro universitete vėl imtasi kurti Fizinės geografijos katedrą, kuriai nuo 1926 m. sutiko vadovauti M. Limanovskis iki pat jos uždarymo 1939 m. gruodžio 15 d. Taip pat nuo 1933 iki 1936 m. M. Limanovskis, susirgus ir pasitraukus B. Rydzevskiui buvo Geologinės katedros, o mirus P. Radziševskiui 1933 iki 1934 m. ir Mineralogijos katedros vedėju.
Antrąjį pasaulinį karą praleido Vilniuje.
Geologiniai tyrinėjimai
M. Limanovskis domėjosi geologijos, fizinės geografijos, morfologijos, tipologijos, antropogeografijos ir ekonominės geografijos klausimais. Kvartero geologijos ir geomorfologijos darbai lietė buvusios LDK žemes. Jis teigė, kad Neris atsitraukiant paskutiniojo apledėjimo ledynams tekėjo į pietus dabartiniu Vokės slėniu ir plačiai išsiliejo Pietryčių Lietuvos smėlėtoje lygumoje. Tai vėliau patvirtino jo asistentės Olimpijos Svianievičiovos tyrimai. Kvartero stratigrafijai vienas pirmųjų panaudojo indeksaciją.
Kadangi Vilniuje nebuvo atskiro geografų sąjungos skyriaus, katedros darbuotojai bendradarbiavo su kitų miestų mokslo įstaigomis, su pranešimais vykdavo į konferencijas. 1931 m. M. Limanovskis dalyvavo geografų sąjungos kongrese Gdynje.
1940–1941 m. tyrinėjo Gedimino kalną Vilniuje.
Taip pat buvo Rytų Europos mokslinių tyrimų instituto Fizinės geografijos skyriaus vedėjas.
Teatras
M. Limanovskio veikla Vilniuje neapsiribojo vien mokslu. Jis daug energijos skyrė teatrui „Reduta“, kuris 1925 m. persikėlė į Vilnių ir įsikūrė teatro pastate J. Basanavičiaus gatvėje. Kaip kūrėjas ir įkvėpejas bendradarbiavo su J. Osterwa, kuris jį yra pavadinęs „Redutos“ kvėpavimu. O Leono Šilerio teigimu, M. Limanovskis mokėjo kažkokiu keistu, gal kiek juokingu, bet tik jam žinomu būdu, net pačiuose bailiausiuose aktoriuose įžiebti entuziazmo ugnį. teigė, kad M. Limanovskis buvo apdovanotas vaikiška intuicija, pajausdavo bet kokį melą ar rutiną scenoje. Diskutuodamas ir skatindamas aktorių vaizduotę, duodavo pavyzdžių iš geologijos.
„Redutai“ vėl persikėlus į Varšuvą, liko Vilniuje, kur susirasdavo kitos veiklos, kaip pavyzdžiui, studentų dramos būrelį. Su juo statė A. Mickevičiaus "Vėlines", misteriją apie šv. Jurgį. Rašė teatro recenzijas laikraštyje „Žodis“ (lenk. Słowo).
Vilnius ir jo aplinka M. Limanovskiui turėjo didžiulės reikšmės kūrybiniam polėkiui.
Domėjosi Vilniaus istorija ir kultūra. 1931 m. katalikiškame žurnale „Tarnyboje“ (W Służbie) publikavo straipsnelį ar impresiją apie Bernardinų bažnyčios Apreiškimo paveikslą, bandė jį susieti su A. Mickevičiaus dvasiniu atsivertimu.
Vilniaus įžymybė
M. Limanovskis paminėtas J. Mackievičiaus „Vilniaus detektyviniame romane“.
Torunėje
Po Antrojo pasaulinio karo, nuo 1945 m. kaip geografijos profesorius dėstė Torunės universitete. Ten visam laikui apleido teatrinę veiklą. Palaidotas Torunės kapinėse.
Literatūra
Atsiminimus apie M. Limanovskį yra parašiusi jo buvusi studentė, kuri taip pat persikėlė gyventi į Torunę:
- Roszko, L., 1975. Mieczysław Limanowski (1876-1948). Toruń.
Šaltiniai
- Kalinowska, M., Sadurski, A. (ed.), 1998. Mieczysław Limanowski. „Człowiek twórca świadek czasów“, Materiały z sesji naukowej – Toruń 1–3 grudnia 1995, Toruń, 446.
- Gaigalas, A., 2003. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939). „Geologija Vilniaus universitete, Tarptautinės konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 43–70.
- http://www.grotowski.net/en/encyclopedia/limanowski-mieczyslaw
- Gaigalas, A., Dvareckas, V., 1998. „Idee profesora Mieczysława Limanowskiego o kształtowaniu terytorium dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego wzwiązku z deglacjacją“, Mieczysław Limanowski, Człowiek, twórca, świadek czasów, Toruń, 301–310.
- Swianiewiczowa, O., 1938. „Proneries terasės Vokės slėnyje“ (vertė B. Tijūnaitytė), Kosmos, t. XIX, 143–147.
- Gaigalas, A., 2003. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939). „Geologija Vilniaus universitete, Tarptautinės konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 43–70.
- http://www.lgd.lt/en/about-us/history
- http://www.ptg.pan.pl/?Zarys_dziej%F3w
- http://culture.pl/pl/tworca/juliusz-osterwa
- Limanowski, M., 1931. Zwiastowanie, W slużbie, t. zesz. 1, Wilno: Marianum, s. 3–4
- http://www.pogon.lt/_NCZ_ARCHYVAS/607/pppppppp.html Archyvuota kopija 2014-10-20 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mieczysław Limanowski, Kas yra Mieczysław Limanowski? Ką reiškia Mieczysław Limanowski?
Mecislovas Limanovskis lenk Mieczyslaw Boleslaw Wincenty Limanowski 1876 m sausio 6 d Lvove 1948 m sausio 25 d Toruneje labai plataus issilavinimolenku Vilniaus ir Torunes universitetu profesorius menininkas rezisierius artistas ir literatas TevaiIstoriko B Limanovskio socialistu veikejo senatoriaus kilusio is Lenkijos ir Lietuvos bajoru sunus Mokslai ir teatrasDel tevo politiniu paziuru buvo priverstas gyventi Sveicarijoje kur Zenevoje Tune Ciuriche ir Paryziuje lanke 1885 1890 m pradines mokyklas 1890 m grįzo į Lvova Del sveikatos turejo nutraukti studijas Aukstojoje realineje mokykloje ir 1899 m isvaziuoti į Zakopane Ten dirbo namu mokytoju Buvo garsaus dailininko S I Vitkieviciaus kurio tevas S Vitkevicius kiles is Lietuvos privaciu mokytoju 1897 m su pagyrimu islaike egzaminus Aukstojoje realineje mokykloje Lvove 1897 1899 m studijavo Lvovo politechnikos institute inzinerijos skyriuje kur pas prof Nedzvedskį lenk Niedzwiedzki susidomejo geologija Toliau isvaziavo į Tatrus kur 1899 m jam į rankas pateko prof Uhliga monografija apie Tatru geologija jam leidusi galutinai apsispresti toliau studijuoti geologija Isstudijavo kaip savamokslis Tatrus ir įgijo dideles patirties tektonikoje Isstudijavo pats visa knyga ir isvaiksciojo Tatrus rinko ten sistematine fosiliju ir uolienu kolekcija Is siu jo rinkiniu veliau buvo suformuota Tatru muziejaus ekspozicija Muzeum Tatrzanskie w Zakopanem Zakopaneje radejo rasyti pirmuosius mokslo darbus ir taip pat apie 1903 m geologijos kongreso Vienoje metu ekskursijoje po Tatrus susipazino su mokslininku sveicaru ir susipazino su jo kalnu susidarymo teorija Tapo tos teorijos salininku Pas Luzona mokesi ir E Pasendorferis Toliau M Limanovskis dirba Tatruose kol 1907 m isvaziuoja į Lozana pas M Luzona ir dirba laboratorijoje klauso paskaitu universitete Toliau nagrinejo Tatru Dinaru ir Sicilijos tektonikos problemas Ten uz tyrimus atliktus Sicilijoje 1908 m gavo daktaro laipsnį Sugrįzes 1908 m į Lvova turejo savo skaitomu paskaitu Lvovo universitete Bendradarbiavo su Fizines geografijos komisija menu ir mokslo akademijoje Dzieduszycki u muziejuje Lvove ir Tatru muziejuje Zakopaneje 1915 m birzelį Rusijos valdzia iskele visus austru tarnautojus M Limanovskiui persikelus į Maskva dirbo Maskvoje Kulturos ir svietimo Komisijoje prie Lenku namu Kartu su J Osterwa uzmezge rysį su garsiu Rusijos rezisieriumi ir teatro reformatoriumi K Stanislavskiu Budamas Maskvoje surado artimu rysiu su Lenku Teatru ir Maskvos lenkais lenku laikrasciuose rase teatro recenzijas 1917 m pastato savo pirma spektaklį misterija 1918 m gruodį sugrįzo į Lenkija ir apsigyveno Varsuvoje Įkure ir vadovavo teatro Lenku meno ir teatro studijai I Polskie Studio Sztuki i Teatru skaite paskaitas Varsuvos dramos mokykloje o 1919 m rudenį kartu su J Osterva įkure ir 1919 1927 m vadovavo pirmajį Lenkijoje eksperimentinį teatra Reduta 1919 m pradejo dirbti Varsuvoje Jo siunciamas vykde Pomeranijos geologinius tyrimus kurdamas Lenkijos kvartero nuosedu stratigrafijos pamatus Taip pat dirbo ties bendraisiais Lenkijos tektonikos klausimais 1921 1922 m dirbo geologu Varsuvoje Vilniuje1920 m kovo 3 d į naujai steigiama Stepono Batoro universiteto Fizines geografijos katedra buvo kvieciamas į Vilniu į katedros vedejo vieta J Smolenskis taciau neatvyko Taciau del Lenkijos sovietu karo katedros steigimo reikalai uzstrigo 1925 m Stepono Batoro universitete vel imtasi kurti Fizines geografijos katedra kuriai nuo 1926 m sutiko vadovauti M Limanovskis iki pat jos uzdarymo 1939 m gruodzio 15 d Taip pat nuo 1933 iki 1936 m M Limanovskis susirgus ir pasitraukus B Rydzevskiui buvo Geologines katedros o mirus P Radzisevskiui 1933 iki 1934 m ir Mineralogijos katedros vedeju Antrajį pasaulinį kara praleido Vilniuje Geologiniai tyrinejimaiM Limanovskis domejosi geologijos fizines geografijos morfologijos tipologijos antropogeografijos ir ekonomines geografijos klausimais Kvartero geologijos ir geomorfologijos darbai liete buvusios LDK zemes Jis teige kad Neris atsitraukiant paskutiniojo apledejimo ledynams tekejo į pietus dabartiniu Vokes sleniu ir placiai issiliejo Pietryciu Lietuvos smeletoje lygumoje Tai veliau patvirtino jo asistentes Olimpijos Svianieviciovos tyrimai Kvartero stratigrafijai vienas pirmuju panaudojo indeksacija Kadangi Vilniuje nebuvo atskiro geografu sajungos skyriaus katedros darbuotojai bendradarbiavo su kitu miestu mokslo įstaigomis su pranesimais vykdavo į konferencijas 1931 m M Limanovskis dalyvavo geografu sajungos kongrese Gdynje 1940 1941 m tyrinejo Gedimino kalna Vilniuje Taip pat buvo Rytu Europos moksliniu tyrimu instituto Fizines geografijos skyriaus vedejas TeatrasM Limanovskio veikla Vilniuje neapsiribojo vien mokslu Jis daug energijos skyre teatrui Reduta kuris 1925 m persikele į Vilniu ir įsikure teatro pastate J Basanaviciaus gatveje Kaip kurejas ir įkvepejas bendradarbiavo su J Osterwa kuris jį yra pavadines Redutos kvepavimu O Leono Silerio teigimu M Limanovskis mokejo kazkokiu keistu gal kiek juokingu bet tik jam zinomu budu net paciuose bailiausiuose aktoriuose įziebti entuziazmo ugnį teige kad M Limanovskis buvo apdovanotas vaikiska intuicija pajausdavo bet kokį mela ar rutina scenoje Diskutuodamas ir skatindamas aktoriu vaizduote duodavo pavyzdziu is geologijos Redutai vel persikelus į Varsuva liko Vilniuje kur susirasdavo kitos veiklos kaip pavyzdziui studentu dramos burelį Su juo state A Mickeviciaus Velines misterija apie sv Jurgį Rase teatro recenzijas laikrastyje Zodis lenk Slowo Vilnius ir jo aplinka M Limanovskiui turejo didziules reiksmes kurybiniam polekiui Domejosi Vilniaus istorija ir kultura 1931 m katalikiskame zurnale Tarnyboje W Sluzbie publikavo straipsnelį ar impresija apie Bernardinu baznycios Apreiskimo paveiksla bande jį susieti su A Mickeviciaus dvasiniu atsivertimu Vilniaus įzymybeM Limanovskis paminetas J Mackieviciaus Vilniaus detektyviniame romane TorunejePo Antrojo pasaulinio karo nuo 1945 m kaip geografijos profesorius deste Torunes universitete Ten visam laikui apleido teatrine veikla Palaidotas Torunes kapinese LiteraturaAtsiminimus apie M Limanovskį yra parasiusi jo buvusi studente kuri taip pat persikele gyventi į Torune Roszko L 1975 Mieczyslaw Limanowski 1876 1948 Torun SaltiniaiKalinowska M Sadurski A ed 1998 Mieczyslaw Limanowski Czlowiek tworca swiadek czasow Materialy z sesji naukowej Torun 1 3 grudnia 1995 Torun 446 Gaigalas A 2003 Geologija Stepono Batoro universitete 1919 1939 Geologija Vilniaus universitete Tarptautines konferencijos medziaga Vilniaus universiteto leidykla Vilnius 43 70 http www grotowski net en encyclopedia limanowski mieczyslaw Gaigalas A Dvareckas V 1998 Idee profesora Mieczyslawa Limanowskiego o ksztaltowaniu terytorium dawnego Wielkiego Ksiestwa Litewskiego wzwiazku z deglacjacja Mieczyslaw Limanowski Czlowiek tworca swiadek czasow Torun 301 310 Swianiewiczowa O 1938 Proneries terases Vokes slenyje verte B Tijunaityte Kosmos t XIX 143 147 Gaigalas A 2003 Geologija Stepono Batoro universitete 1919 1939 Geologija Vilniaus universitete Tarptautines konferencijos medziaga Vilniaus universiteto leidykla Vilnius 43 70 http www lgd lt en about us history http www ptg pan pl Zarys dziej F3w http culture pl pl tworca juliusz osterwa Limanowski M 1931 Zwiastowanie W sluzbie t zesz 1 Wilno Marianum s 3 4 http www pogon lt NCZ ARCHYVAS 607 pppppppp html Archyvuota kopija 2014 10 20 is Wayback Machine projekto