Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Boleslavas Limanovskis lenk Bolesław Łukasz Tadeusz Limanowski 1835 m spalio 18 d Latgaloje 1935 m Varšuvoje lenkų istor
Bolesław Limanowski
Boleslavas Limanovskis (lenk. Bolesław Łukasz Tadeusz Limanowski); 1835 m. spalio 18 d. Latgaloje – 1935 m. Varšuvoje) – lenkų istorikas, sociologas, politikas, istorikas, lenkų socializmo kūrėjas, Lenkijos socialistų partijos ir jos programos bendrakūrėjas. Lenkijos senatorius. Buvo politinės filosofijos šalininkas. Turėjo Janko Pokano slapyvardį.
Biografija
Vaikystė ir jaunystė
Jo tėvo Boleslavo Wincento Limanovskio protėviai kilo iš lietuvių bajorų. Motina Katažyna taip pat iš bajorų „Odyniec“ herbo..
1847 m. globojamas vyresniojo brolio, išsiųstas mokytis į Maskvą. Bandė studijuoti Maskvos universitete mediciną, bet dėl konflikto studentų organizacijos buvo išsiųstas į Dorpatą. Ten tęsė medicinos mokslus, tačiau jo tai nedomino ir nuo 1859 m. padėjo studijuoti filosofiją. Tačiau šeimos buvo įtikintas sugrįžti namo, bet po kelių mėnesių vėl atvažiavo į Dorpatą. Buvo akademinės korporacijos „Polonia“ narys.
Revoliucijos pradžioje
1860 m. išvyko į Paryžių, nes Prancūzijoje pradėti formuoti lenkų legionai. Pradėjo lankyti Lenkų karinę mokyklą (lenk. Polska Szkoła Wojskowa), tuo pačiu klausė paskaitų Sorbonoje ir Prancūzijos kolegijoje. 1860 m. parašė „Laiškai iš Infliantų“. Dalyvavo patriotiškai nusiteikusiuose būreliuose, besikoncentruojančiuose apie gen. L. Mieroslavskį. Vėliau turėjo per Vroclavą, Krokuvą ir Varšuvą sugrįžti į Dorpatą, o paskui apsistojo Vilniuje. Ten L. Mieroslavskio skatinamas organizavo Lietuvos CK revoliucinės veiklos vadovavimui.
1861 m. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo katedroje patriotinės demonstracijos metu buvo suimtas, kaip pagrindinis jos rengėjas. Buvo išsiųstas į Archangelsko sritį, kur surado vietą kanceliarijoje. Tremtyje paruošė dvi publikacijos iš sociologijos srities. Dėl prasidėjusio 1863 m. sukilimo ir bandymo pabėgti, toliau buvo tąsomas po įvairias tolimas Rusijos vietoves.
Susitiko su būsimąja žmona. 1867 m. amnestuotas ir ignoruodamas draudimą išvažiavo į Varšuvą.
Nuo Varšuvo iki Lvovo
Varšuvoje buvo korepetitoriumi, publicistu, darbininku, o 1868–1869 m. guvernantu šalia Liublino. Užsiėmė savišvieta ir rašė straipsnius kultūriniam žurnalui. Persikėlė į Lvovą, tikėdamasis Prancūzijos pergalė įsiplieskusiame Prancūzijos-Prūsijos kare, tačiau Prancūzijai pralaimėjus, liko Lvove. Toliau darbavosi darbininkų judėjime. Lvovo uinversitete 1875 m. įgijo daktaro laipsnį.
1876 m. Rusijos ir Lenkijos socialistų sąskrydyje išvertė F. Lasalio „Darbininkų programą“. Dėl savo socialistinių pažiūrų metė darbą laikraštyje. Buvo suimtas dėl veiklos slaptoje organizacijoje. Dėl kaltinimų trūkumo buvo išteisintas, tačiau neteko teisės pasilikti Austrijoje-Vengrijoje, kurios sudėtyje tada buvo Lvovas.
Emigracijoje
1878 m. su šeima ir jau paaugusiu sūnumi M. Limanovskiu išvyko į Ženevą jau kaip žinomas socialistas. Toliau aktyviai veikė įvairiose socialistinėse iš Lenkijos išsivadavimo organizacijose. Kartu su įkūrė Lenkijos liaudies socialistinę draugiją (Stowarzyszenie Socjalistyczne Lud Polski). Dalyvavo tarptautiniame socialistų kongrese Kūre Šveicarijoje. 1899 m. persikėlė į Paryžių ir ėmėsi redaguoti žurnalą „Rytinis trimitas“ (lenk. Pobudka) ir tapo Lenkijos tremtinų sąjungos sekretoriumi.
1907 m. valdžiai leidus vėl apsigyveno Lenkijoje – Krokuvoje. Sugrįžęs tapo Lenkijos socialistų partijos nariu ir J. Pilsudskio buvo skirtas į karo iždininko pareigas.
Nepriklausomoje Lenkijoje
Atgavus Lenkijai Nepriklausomybę buvo 1922 m. išrinktas į senatorius, 1928 m. ir 1930 m. perrinktas. 1934 m. gavo Varšuvos universiteto garbės daktaro vardą..
Šeima
B. Limanovskio sūnus – žymus ir artistas M. Limanovskis profesoriavo Vilniaus universitete.
Pažiūros
B. Limanovskis pasižymėjo minties gilumu ir proto blaivumu. Socializmą derino su nepriklausomybės ir patriotizmo idėjomis. Paliko daug mokslo darbų ir atsiminimų. Už savo veiklą buvo ištremtas iš Lvovo, tuomet Austrijos sudėtyje. Dėl to su vaikais atsidūrė Šveicarijoje. Vedė mokytoją V. Szarską.
B. Limanovskio pažiūrų susiformavimui įtakos turėjo H. Spenseris, O. Kontas, ir kt.”.
Literatūra
- Sztumski, J., 1989. Bolesław Limanowski – życie i twórczość. „Bolesław Limanowski. Socjalizm jako konieczny objaw dziejowego rozwoju„, Warszawa.
- Jan Krzesławski, Bolesław Limanowski, w: „Kronika Ruchu Rewolucyjnego w Polsce”, nr 1 z 1935
- J. Kurczewska, Naród w socjologii i ideologii polskiej. Analiza porównawcza wybranych koncepcji z przełomu XIX i XX wieku, PWN, Warszawa 1979.
- Apie B. Limanovskio sūnų geologą Archyvuota kopija 2014-10-20 iš Wayback Machine projekto.
- Romaniuk, M. „Bolesław Limanowski (1835–1935)“
Šaltiniai
- M. Żychowski, Bolesław Limanowski. 1835–1935. Warszawa: KiW, 1971, s. 9.
- J. Bardach, Inflanty, Litwa, Białoruś w twórczości Bolesława Limanowskiego. Studium z dziejów kwestii narodowej. „Przegląd Historyczny“ t. LXV: 1974, z. 3, s. 479.
- M. Żychowski, dz. cyt.
- J. Kurczewska, Naród w socjologii i ideologii polskiej, PWN, Warszawa 1979, s. 50.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bolesław Limanowski, Kas yra Bolesław Limanowski? Ką reiškia Bolesław Limanowski?
Boleslavas Limanovskis lenk Boleslaw Lukasz Tadeusz Limanowski 1835 m spalio 18 d Latgaloje 1935 m Varsuvoje lenku istorikas sociologas politikas istorikas lenku socializmo kurejas Lenkijos socialistu partijos ir jos programos bendrakurejas Lenkijos senatorius Buvo politines filosofijos salininkas Turejo Janko Pokano slapyvardį Boleslaw Limanowski 1924 m BiografijaVaikyste ir jaunyste Jo tevo Boleslavo Wincento Limanovskio proteviai kilo is lietuviu bajoru Motina Katazyna taip pat is bajoru Odyniec herbo 1847 m globojamas vyresniojo brolio issiustas mokytis į Maskva Bande studijuoti Maskvos universitete medicina bet del konflikto studentu organizacijos buvo issiustas į Dorpata Ten tese medicinos mokslus taciau jo tai nedomino ir nuo 1859 m padejo studijuoti filosofija Taciau seimos buvo įtikintas sugrįzti namo bet po keliu menesiu vel atvaziavo į Dorpata Buvo akademines korporacijos Polonia narys Revoliucijos pradzioje 1860 m isvyko į Paryziu nes Prancuzijoje pradeti formuoti lenku legionai Pradejo lankyti Lenku karine mokykla lenk Polska Szkola Wojskowa tuo paciu klause paskaitu Sorbonoje ir Prancuzijos kolegijoje 1860 m parase Laiskai is Infliantu Dalyvavo patriotiskai nusiteikusiuose bureliuose besikoncentruojanciuose apie gen L Mieroslavskį Veliau turejo per Vroclava Krokuva ir Varsuva sugrįzti į Dorpata o paskui apsistojo Vilniuje Ten L Mieroslavskio skatinamas organizavo Lietuvos CK revoliucines veiklos vadovavimui 1861 m Vilniaus Sv Stanislovo ir Sv Vladislovo katedroje patriotines demonstracijos metu buvo suimtas kaip pagrindinis jos rengejas Buvo issiustas į Archangelsko sritį kur surado vieta kanceliarijoje Tremtyje paruose dvi publikacijos is sociologijos srities Del prasidejusio 1863 m sukilimo ir bandymo pabegti toliau buvo tasomas po įvairias tolimas Rusijos vietoves Susitiko su busimaja zmona 1867 m amnestuotas ir ignoruodamas draudima isvaziavo į Varsuva Nuo Varsuvo iki Lvovo Varsuvoje buvo korepetitoriumi publicistu darbininku o 1868 1869 m guvernantu salia Liublino Uzsieme savisvieta ir rase straipsnius kulturiniam zurnalui Persikele į Lvova tikedamasis Prancuzijos pergale įsiplieskusiame Prancuzijos Prusijos kare taciau Prancuzijai pralaimejus liko Lvove Toliau darbavosi darbininku judejime Lvovo uinversitete 1875 m įgijo daktaro laipsnį 1876 m Rusijos ir Lenkijos socialistu saskrydyje isverte F Lasalio Darbininku programa Del savo socialistiniu paziuru mete darba laikrastyje Buvo suimtas del veiklos slaptoje organizacijoje Del kaltinimu trukumo buvo isteisintas taciau neteko teises pasilikti Austrijoje Vengrijoje kurios sudetyje tada buvo Lvovas Emigracijoje 1878 m su seima ir jau paaugusiu sunumi M Limanovskiu isvyko į Zeneva jau kaip zinomas socialistas Toliau aktyviai veike įvairiose socialistinese is Lenkijos issivadavimo organizacijose Kartu su įkure Lenkijos liaudies socialistine draugija Stowarzyszenie Socjalistyczne Lud Polski Dalyvavo tarptautiniame socialistu kongrese Kure Sveicarijoje 1899 m persikele į Paryziu ir emesi redaguoti zurnala Rytinis trimitas lenk Pobudka ir tapo Lenkijos tremtinu sajungos sekretoriumi 1907 m valdziai leidus vel apsigyveno Lenkijoje Krokuvoje Sugrįzes tapo Lenkijos socialistu partijos nariu ir J Pilsudskio buvo skirtas į karo izdininko pareigas Nepriklausomoje Lenkijoje Atgavus Lenkijai Nepriklausomybe buvo 1922 m isrinktas į senatorius 1928 m ir 1930 m perrinktas 1934 m gavo Varsuvos universiteto garbes daktaro varda SeimaB Limanovskio sunus zymus ir artistas M Limanovskis profesoriavo Vilniaus universitete PaziurosB Limanovskis pasizymejo minties gilumu ir proto blaivumu Socializma derino su nepriklausomybes ir patriotizmo idejomis Paliko daug mokslo darbu ir atsiminimu Uz savo veikla buvo istremtas is Lvovo tuomet Austrijos sudetyje Del to su vaikais atsidure Sveicarijoje Vede mokytoja V Szarska B Limanovskio paziuru susiformavimui įtakos turejo H Spenseris O Kontas ir kt LiteraturaBoleslavo Limanovskio kapas Varsuvos kapineseVikiteka Boleslaw Limanowski vaizdine ir garsine medziagaSztumski J 1989 Boleslaw Limanowski zycie i tworczosc Boleslaw Limanowski Socjalizm jako konieczny objaw dziejowego rozwoju Warszawa Jan Krzeslawski Boleslaw Limanowski w Kronika Ruchu Rewolucyjnego w Polsce nr 1 z 1935 J Kurczewska Narod w socjologii i ideologii polskiej Analiza porownawcza wybranych koncepcji z przelomu XIX i XX wieku PWN Warszawa 1979 Apie B Limanovskio sunu geologa Archyvuota kopija 2014 10 20 is Wayback Machine projekto Romaniuk M Boleslaw Limanowski 1835 1935 SaltiniaiM Zychowski Boleslaw Limanowski 1835 1935 Warszawa KiW 1971 s 9 J Bardach Inflanty Litwa Bialorus w tworczosci Boleslawa Limanowskiego Studium z dziejow kwestii narodowej Przeglad Historyczny t LXV 1974 z 3 s 479 M Zychowski dz cyt J Kurczewska Narod w socjologii i ideologii polskiej PWN Warszawa 1979 s 50