Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Mišrieji miškai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mišrieji ir plačialapiai miškai – miškų kategorija.
Mišrieji miškai
Europoje jie išplitę į pietus nuo spygliuočių miškų ir siaura juosta nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo kalnų. Šioje miškų juostoje yra ir Lietuva. Mišrieji miškai yra tarpinė juosta tarp spygliuočių ir , todėl juose drauge auga ir spygliuočiai, ir plačialapiai medžiai. Plačialapių medžių (ąžuolų, liepų ir kt.) čia yra gerokai mažiau nei (beržų, drebulių). Beržai ir drebulės išplito šioje zonoje po to, kai buvo iškirsti anksčiau augę plačialapiai medžiai. Šiuose miškuose, lyginant su taiga, vešlesnė bei įvairesnė žolinė augalija.
Mišrieji miškai gerokai daugiau nukentėję nuo žmonių ūkinės veiklos, nei spygliuočiai. Šių miškų pasikeitusi ne tik , bet ir daug jų yra iškirsta, jie nesudaro ištisinės dangos.
Plačialapiai miškai
Šis biomas užima didžiausius plotus Europoje. Vakarų ir Vidurio Europoje jie driekiasi plačia juosta, tačiau tolstant į žemyno gilumą ir keičiantis klimatui ji siaurėja. Plačialapiams miškams būdingi klevai, liepos, kaštonai ir kiti medžiai. Labiausiai paplitę ąžuolai, skroblai ir bukai.
Bukas – drėgmę ir šilumą mėgstantis medis, todėl auga ten, kur iškrinta pakankamai kritulių, t. y. jūrinio (arba tarpinio) klimato srityse (Europos rytuose bukai neauga). Bukai auga tankiai, todėl jų girios yra gana tamsios. Ąžuolas, atvirkščiai, labiau pakantus šalčiams, todėl paplitęs rytinėje Europos dalyje. Ąžuolai mėgsta šviesą, todėl ąžuolynai kiek retesni, šviesesni. Bukų ir ąžuolų mediena labai patvari, todėl nuo seno naudojama įvairiems dirbiniams gaminti.
Plačialapių miškų pomiškyje daug krūmų: lazdynų, gudobelių ir kt. Vešli žolinė augalija.
Plačialapiai Europos miškai labai paveikti žmogaus ūkinės veiklos. Dirvožemiai čia derlingi, todėl nuo seno žmonės kirto šiuos miškus, o jų vietoje, suarę dirvas, vertėsi žemės ūkiu. Dėl to plačialapių miškų plotai Europoje labai sumažėjo, o kai kur jų neliko visai. Dabar daugelis iškirstų miškų atsodinami (dažniausiai pušimis).
Gyvūnija
Mišriuosiuose ir plačialapių miškuose daug stambiųjų žvėrių ir kailinių žvėrelių būdavo sumedžiojama viduramžių riterių ir karalių medžioklėse. Nemažai jų išnaikinta per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Šiuose miškuose paplitę daugelis taigos „gyventojų“: lūšys, lapės, vilkai, taurieji elniai, briedžiai, stirnos, barsukai, šeškai, kiaunės. Jų daugiau išliko Europos rytuose. Belovežo rezervate Lenkijoje ir Baltarusijoje, Lietuvos draustiniuose saugomi stumbrai.
Šioje juostoje gyvena dauguma taigos paukščių, be to, volungės, lakštingalos, kėkštai, gegutės, slankos, geniai ir daug kitų; pastaraisiais metais kai kuriose vietose įvežta fazanų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mišrieji miškai, Kas yra Mišrieji miškai? Ką reiškia Mišrieji miškai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Misrieji ir placialapiai miskai misku kategorija Misriuju ir placialapiu misku paplitimas pasaulyjeMisrusis miskasMisrieji miskaiEuropoje jie isplite į pietus nuo spygliuociu misku ir siaura juosta nusidriekia nuo Norvegijos iki Uralo kalnu Sioje misku juostoje yra ir Lietuva Misrieji miskai yra tarpine juosta tarp spygliuociu ir todel juose drauge auga ir spygliuociai ir placialapiai medziai Placialapiu medziu azuolu liepu ir kt cia yra gerokai maziau nei berzu drebuliu Berzai ir drebules isplito sioje zonoje po to kai buvo iskirsti anksciau auge placialapiai medziai Siuose miskuose lyginant su taiga veslesne bei įvairesne zoline augalija Misrieji miskai gerokai daugiau nukenteje nuo zmoniu ukines veiklos nei spygliuociai Siu misku pasikeitusi ne tik bet ir daug ju yra iskirsta jie nesudaro istisines dangos Placialapiai miskaiSis biomas uzima didziausius plotus Europoje Vakaru ir Vidurio Europoje jie driekiasi placia juosta taciau tolstant į zemyno giluma ir keiciantis klimatui ji siaureja Placialapiams miskams budingi klevai liepos kastonai ir kiti medziai Labiausiai paplite azuolai skroblai ir bukai Bukas dregme ir siluma megstantis medis todel auga ten kur iskrinta pakankamai krituliu t y jurinio arba tarpinio klimato srityse Europos rytuose bukai neauga Bukai auga tankiai todel ju girios yra gana tamsios Azuolas atvirksciai labiau pakantus salciams todel paplites rytineje Europos dalyje Azuolai megsta sviesa todel azuolynai kiek retesni sviesesni Buku ir azuolu mediena labai patvari todel nuo seno naudojama įvairiems dirbiniams gaminti Placialapiu misku pomiskyje daug krumu lazdynu gudobeliu ir kt Vesli zoline augalija Placialapiai Europos miskai labai paveikti zmogaus ukines veiklos Dirvozemiai cia derlingi todel nuo seno zmones kirto siuos miskus o ju vietoje suare dirvas vertesi zemes ukiu Del to placialapiu misku plotai Europoje labai sumazejo o kai kur ju neliko visai Dabar daugelis iskirstu misku atsodinami dazniausiai pusimis GyvunijaMisriuosiuose ir placialapiu miskuose daug stambiuju zveriu ir kailiniu zvereliu budavo sumedziojama viduramziu riteriu ir karaliu medzioklese Nemazai ju isnaikinta per Pirmajį ir Antrajį pasaulinius karus Siuose miskuose paplite daugelis taigos gyventoju lusys lapes vilkai taurieji elniai briedziai stirnos barsukai seskai kiaunes Ju daugiau isliko Europos rytuose Belovezo rezervate Lenkijoje ir Baltarusijoje Lietuvos draustiniuose saugomi stumbrai Sioje juostoje gyvena dauguma taigos pauksciu be to volunges lakstingalos kekstai gegutes slankos geniai ir daug kitu pastaraisiais metais kai kuriose vietose įvezta fazanu