Meksikos įlankos žemuma

Meksikos įlankos pakrantės žemuma (angl. Gulf Coastal Plain, isp. Llanura costera del Golfo, Costera Nororiental) – žemuma Šiaurės Amerikos šiaurės rytinėje dalyje, driekiasi Meksikos įlankos pakrantėse. Šiaurėje pereina į . Plotis iki 350 km. Tęsiasi per Jungtinių Amerikos Valstijų (nuo Floridos iki Teksaso) bei Meksikos (iki Jukatano pusiasalio) pakrantes. Iš šiaurės riboja Apalačų kalnai, Centrinės lygumos (Ozarko plynaukštė, Vošitos kalnai), iš šiaurės vakarų – Didžiosios lygumos (Edvardso plynaukštė), iš vakarų – Rytų Siera Madrės kalnai.

Sudaryta iš jūrinių nuosėdinių uolienų, yra didelis naftingasis baseinas (išgaunama nafta, gamtinės dujos, taip pat siera, akmens druska).

Paviršius palaipsniui kyla nuo įlankos paviršiaus iki pakraščių, kur pasiekia 150 m aukštį. Žemuma išvagota upių slėnių (kerta Misisipė, sudarydama deltą, Apalačikola, Alabama, , Red Riveris, Sabinas, Trinitis, Breizosas, Koloradas, Rio Grandė). Yra kuestinių gūbrių. Įlankos pakrantės žemos, krantai lagūniniai (daug lagūnų, estuarijų, smėlėtų nerijų), pakrante driekiasi Teksaso barjerinių salų juosta.

Klimatas subtropinis, pietvakariuose – tropinis. Rytuose iškrenta 1200–1600 mm kritulių per metus, vakaruose – 700–800 milimetrų. Žemumą dažnai siaubia uraganai. Daugiau nei trečdalį paviršiaus dengia pušynai ir mišrieji miškai,ąžuolynai, kitur – savanos. Vakarinėje dalyje vyrauja derlingi dirvožemiai , Misisipės deltoje ir , rytinėje dalyje .

Būdingos medvilnės, cukranendrių, tabako, žemės riešutų, subtropinių vaismedžių, ryžių plantacijos, ganomi galvijai.

Pagrindiniai Meksikos įlankos pakrantės žemumos miestai – Naujasis Orleanas, Hiustonas, Mobilas, Korpus Kristi (JAV), Tampikas, Verakrusas (Meksika).

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 345
2. Meksikos įlankos pakrantės žemuma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008