Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marija KruopienėGimė 1920 m vasario 2 d PelesaMirė 2003 m liepos 29 d Trakų VokėPalaidotas a Trakų Vokės kapinėsTautybė
Marija Kruopienė
| Marija Kruopienė | |
|---|---|
| Gimė | 1920 m. vasario 2 d. Pelesa |
| Mirė | 2003 m. liepos 29 d. Trakų Vokė |
| Palaidotas (-a) | Trakų Vokės kapinės |
| Tautybė | lietuvė |
| Tėvas | Kazys Kamenčius |
| Sutuoktinis (-ė) | Juozas Kruopis |
| Vaikai | sūnus Kazimieras, dukra Danutė. |
| Veikla | švietėja, visuomenės veikėja |
| Alma mater | „Ryto“ lietuvių pradžios mokykla |
| Žymūs apdovanojimai | |
Marija Kamenčiūtė – Kruopienė (1920 m. vasario 2 d. Pelesa – 2003 m. liepos 29 d. Trakų Vokė) – Baltarusijos lietuvių visuomenės veikėja, tautosakininkė.
Biografija
Baigė Pelesos „Ryto“ lietuvių pradžios mokyklą, 3 klases lenkų kalba Rodūnioje, toliau mokėsi savarankiškai. Nuo 1939 m. Marija darbavosi Pelesos parapijos bibliotekoje. 1934 m. lenkų valdžia uždraudė šv. Kazimiero draugijos veiklą, netrukus panaikino ir lietuviškas klases mokykloje. 1941–1943 m. mokytojavo Pelesoje. 1943 m. ji ištekėjo už Juozo Kruopio. 1947 m. gimė sūnus Kazimieras, 1949 m. – dukra Danutė.
1947 m. Marija (slapyvardis Radasta) ir Juozas Kruopiai (slapyvardis – Krūmelis) tapo Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės (po II pasaulinio karo apie Pelesą kurį laiką veikė Lietuvos partizanų ). Vytauto tėvūnijos rėmėjais. Jie platino partizanų laikraštukus, atsišaukimus, stebėjo okupacinių pajėgų ir stribų judėjimą, perduodavo partizanams surinktas žinias. 1948 m. buvo suimtas ir dvidešimt penkeriems metams kalėti nuteistas Marijos tėvas Kazys Kamenčius. 1950 m. rugpjūtį Juozas Kruopis-Krūmelis, trumpam atvykęs prie savo sodybos, buvo pastebėtas ir stribo nušautas. Marija buvo priversta toliau slapstytis. Tik 1956 m., pasinaudojusi amnestija, ji grįžo į savo sodybą Pelesoje.
Nuo 1954 m. jos namai tapo neoficialiu lietuvių kultūros centru, kuriame vieni pirmųjų lankėsi ir kurį laiką gyveno kalbininkai Juozas Balčikonis, Juozas Senkus, Elena Grinaveckienė, Jadvyga Kardelytė, Aloyzas Vidugiris, Zigmas Zinkevičius, etnografai Vacys Milius, Norbertas Vėlius, Vladimiras Toporovas, t. p. kitų lingvistinių ir etnografinių ekspedicijų dalyviai, žygeiviai, studentai. Nuo 1955 m. rūpinosi sovietinės valdžios leidimu Pelesoje atidaryti lietuvių mokyklą, nuo 1962 m. – katalikų bažnyčią; tuo tikslu važiavo į Maskvos, Vilniaus, Minsko įstaigas, teikė surinktus vietos gyventojų prašymus. 1963 m. su T. Ivanausku ir nuvežė į Maskvą 2000 gyventojų prašymą prie Lietuvos TSR priskirti lietuviškus Pelesos ir Gervėčių kaimus. Baltarusijos TSR vietiniai komunistai kurstė tautinę neapykantą prieš lietuvius: buvo persekiojami į šį kraštą atvykstantys mokslininkai, kraštotyrininkai, trukdoma gauti užsakytą lietuvišką spaudą, net draudžiama viešai tarpusavyje kalbėtis lietuviškai.
Jos pastangomis 1957 m. Pelesos, ir Dubinių rusiškose mokyklose buvo leista dėstyti lietuvių kalbą kaip dalyką, bet nuo 1960 m. lietuvių kalbos pamokos liko tik Pelesoje.
1988 m. spalio mėn. Marija dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime Vilniuje, kvietė padėti Pelesoje ir kitose Baltarusijos vietose gyvenantiems lietuviams. 1989 m. parapijai sugrąžinta apgriauta ir išniekinta buvo atstatyta.
1992 m. Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis pastatyta ir pradėjo veikti vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba, kultūros centras, ten pat įrengtas gyvenamasis namas mokytojams ir bendrabutis moksleiviams.
Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. vasario 13 d. dekretu M. Kruopienė buvo apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
2003 m. išleista M. Kruopienės prisiminimų ir kūrybos knyga „Pelesos Radasta“, 2004 m. pasirodė antroji šios knygos dalis.
M. Kruopienė palaidota Vilniaus r. Trakų Vokėje.
Bibliografija
- Pelesos radasta, 2 t., 2003–2004 m.
Šaltiniai
- Kazimieras Garšva. Marija Kruopienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 145 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marija Kruopienė, Kas yra Marija Kruopienė? Ką reiškia Marija Kruopienė?
Marija KruopieneGime 1920 m vasario 2 d PelesaMire 2003 m liepos 29 d Traku VokePalaidotas a Traku Vokes kapinesTautybe lietuveTevas Kazys KamenciusSutuoktinis e Juozas KruopisVaikai sunus Kazimieras dukra Danute Veikla svieteja visuomenes veikejaAlma mater Ryto lietuviu pradzios mokyklaZymus apdovanojimaiLietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordino medalis Marija Kamenciute Kruopiene 1920 m vasario 2 d Pelesa 2003 m liepos 29 d Traku Voke Baltarusijos lietuviu visuomenes veikeja tautosakininke BiografijaBaige Pelesos Ryto lietuviu pradzios mokykla 3 klases lenku kalba Rodunioje toliau mokesi savarankiskai Nuo 1939 m Marija darbavosi Pelesos parapijos bibliotekoje 1934 m lenku valdzia uzdraude sv Kazimiero draugijos veikla netrukus panaikino ir lietuviskas klases mokykloje 1941 1943 m mokytojavo Pelesoje 1943 m ji istekejo uz Juozo Kruopio 1947 m gime sunus Kazimieras 1949 m dukra Danute 1947 m Marija slapyvardis Radasta ir Juozas Kruopiai slapyvardis Krumelis tapo Dainavos apygardos Kazimieraicio rinktines po II pasaulinio karo apie Pelesa kurį laika veike Lietuvos partizanu Vytauto tevunijos remejais Jie platino partizanu laikrastukus atsisaukimus stebejo okupaciniu pajegu ir stribu judejima perduodavo partizanams surinktas zinias 1948 m buvo suimtas ir dvidesimt penkeriems metams kaleti nuteistas Marijos tevas Kazys Kamencius 1950 m rugpjutį Juozas Kruopis Krumelis trumpam atvykes prie savo sodybos buvo pastebetas ir stribo nusautas Marija buvo priversta toliau slapstytis Tik 1956 m pasinaudojusi amnestija ji grįzo į savo sodyba Pelesoje Nuo 1954 m jos namai tapo neoficialiu lietuviu kulturos centru kuriame vieni pirmuju lankesi ir kurį laika gyveno kalbininkai Juozas Balcikonis Juozas Senkus Elena Grinaveckiene Jadvyga Kardelyte Aloyzas Vidugiris Zigmas Zinkevicius etnografai Vacys Milius Norbertas Velius Vladimiras Toporovas t p kitu lingvistiniu ir etnografiniu ekspediciju dalyviai zygeiviai studentai Nuo 1955 m rupinosi sovietines valdzios leidimu Pelesoje atidaryti lietuviu mokykla nuo 1962 m kataliku baznycia tuo tikslu vaziavo į Maskvos Vilniaus Minsko įstaigas teike surinktus vietos gyventoju prasymus 1963 m su T Ivanausku ir nuveze į Maskva 2000 gyventoju prasyma prie Lietuvos TSR priskirti lietuviskus Pelesos ir Gerveciu kaimus Baltarusijos TSR vietiniai komunistai kurste tautine neapykanta pries lietuvius buvo persekiojami į sį krasta atvykstantys mokslininkai krastotyrininkai trukdoma gauti uzsakyta lietuviska spauda net draudziama viesai tarpusavyje kalbetis lietuviskai Jos pastangomis 1957 m Pelesos ir Dubiniu rusiskose mokyklose buvo leista destyti lietuviu kalba kaip dalyka bet nuo 1960 m lietuviu kalbos pamokos liko tik Pelesoje 1988 m spalio men Marija dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio steigiamajame suvaziavime Vilniuje kviete padeti Pelesoje ir kitose Baltarusijos vietose gyvenantiems lietuviams 1989 m parapijai sugrazinta apgriauta ir isniekinta buvo atstatyta 1992 m Lietuvos Respublikos valstybes lesomis pastatyta ir pradejo veikti vidurine mokykla lietuviu mokomaja kalba kulturos centras ten pat įrengtas gyvenamasis namas mokytojams ir bendrabutis moksleiviams Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m vasario 13 d dekretu M Kruopiene buvo apdovanota Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino ordino medaliu 2003 m isleista M Kruopienes prisiminimu ir kurybos knyga Pelesos Radasta 2004 m pasirode antroji sios knygos dalis M Kruopiene palaidota Vilniaus r Traku Vokeje BibliografijaPelesos radasta 2 t 2003 2004 m SaltiniaiKazimieras Garsva Marija Kruopiene Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 145 psl