- Šis straipsnis apie Kryžiuočių ordino pilį, buvusią Lietuvoje, šalia Kauno. Apie tuo pačiu Marienverderio vardu pavadintą Kryžiuočių ordino pilį, esančią Prūsijos (dabartinės Lenkijos) teritorijoje, skaitykite straipsnyje Kvidzynas.
Marienverderis (vok. Marienwerder) – Kryžiuočių ordino pilis, pastatyta 1384 m. į vakarus nuo Kauno. Tai buvo toliausiai į rytus nutolusi jų pilis nukariautose LDK žemėse.
| Numanoma pilies vieta | |
|---|---|
| Numanoma pilies vieta Kaunas | |
| Koordinatės | 54°54′04″š. pl. 23°52′19″r. ilg. / 54.901000°š. pl. 23.872000°r. ilg. |
| Vieta | Nemuno ir Neries santakos saloje |
| Istorija | |
| Statytojas | Vokiečių ordinas |
| Pastatytas | 1394 m. |
| Sugriautas | 1394 m. |
Priešistorė
XIII a. pabaigoje Vokiečių ordinas, nukariavęs Prūsijos žemes ir įtvirtinęs ten savo valdžią, ėmė puldinėti Lietuvos teritoriją. Analogiškai kaip ir užkariaujant Livoniją, Vokiečių ordinas kontroliavo didelės upės žiotis (Livonijoje tai buvo Dauguva, Lietuvoje – Nemunas) ir skverbėsi gilyn į teritoriją, statydamas vis naujas pilis aukštyn upe – Neuhauso pilis (1283 m., Kuršių nerijos pietiniame gale).Ragainės pilis (1289 m., Ragainė),Rasytės pilis (1290 m., Kuršių nerijoje, 15 km į pietus nuo Nidos),Kristmemelis (1313 m., Skirsnemunė), Naujasis Marienburgas (1336 m.), Bajerburgas (1337 m., Veliuona), Georgenburgas (1343 m., Veliuona).
1362 m. buvo apgulta ir sugriauta Kauno pilis, stovėjusi Nemuno ir Neries santakoje. 1363 m. lietuviai pastatė naują pilį Nemuno Virgalės saloje, bet 1369 m. ji buvo užkariauta kryžiuočių ir pavadinta Gotesverderiu.
Po to Vokiečių ordinas ėmė įsitvirtinti Nemuno ir Neries santakoje bei kelti dar didesnę grėsmę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidinėms žemėms.
Pilies statyba
1377 m. mirė LDK valdovas Algirdas ir prasidėjo kova dėl valdžios – Jogaila siekė pašalinti Algirdo brolį Kęstutį ir užimti didžiojo kunigaikščio sostą.
Tuo pasinaudojęs Vokiečių ordinas 1382 m. sudegino paskutinę Kauno apylinkėse likusią LDK Eigulių pilį, stovėjusią prie Neries dabartinio Kauno teritorijoje bei Nemuno ir Neries santakos saloje per rekordiškai trumpą laiką 1384 m. pastatė naują pilį – Marienverderį. Objekto svarba buvo tokia, kad statybai vadovavo pats ordino didysis magistras Konradas Celneris fon Rotenšteinas.
Architektūra
Pilį sudarė aukštutinė, žemutinė pilys bei papilys, buvo net vidinis uostas įplaukti laivams. Dalis sienų buvo sumūrytos iš plytų ir akmenų. Pilies sienų aukštis siekė 17 metrų, o storis viršuje – 3 metrus. Tilpti galėjo 300–400 karių įgula.
Pilies reikšmė
Tai buvo didelis pasiekimas kryžiuočiams, kurie dabar galėjo kontroliuoti pagrindinius vandens kelius į LDK gilumą. Iki pilies galima buvo atplaukti laivais Nemunu ir turint čia atramos tašką rengti puolimus gilyn link Vilniaus, Trakų ir kitomis kryptimis. Iš čia Vokiečių ordinas planavo užkariauti visą Lietuvą.
Pilies pastatymo užbaigimo progai pažymėti 1384 m. birželio 14 dieną į pilį susirinko beveik visa Vokiečių ordino vadovybė.
Pilies žlugimas
1384 m. liepos 9 d. LDK Vytautas pabėgo iš Vokiečių ordino. Grįždamas į Lietuvą pakeliui su lojaliais žemaičiais jis sunaikino keletą priešo pilių, stovėjusių prie Nemuno. Su Jogaila jiedu pradėjo ruoštis rudens karinei operacijai, numatę Marienverderio apgultį, siekdami susigrąžinti strategiškai svarbios Nemuno ir Neries santakos kontrolę.
1384 m. rugsėjo 21 d. didelė lietuvių kariuomenė priartėjo prie Kauno. Išvarginę pilies gynėjus, puolėjai pasistatė tiltą į santakos salą. Pilies šturmui buvo panaudotos katapultos, bombardos ir piksidos. Mūro sienoms griauti lietuviai pasitelkė sienodaužius. Apgultis truko virš šešių savaičių. Neatlaikiusi apgulties, lapkričio 6 d. Marienverderio įgula pasidavė. Žuvo ir į nelaisvę buvo paimta apie 150 kilmingų Ordino riterių ir per 250 kitų karių.
Po mūšio Ordino pilis buvo pabaigta griauti. Sėkminga mūšio baigtis Kaune leido sustabdyti grėsmingą Vokiečių ordino plėtrą į Rytus.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Marienverderis, Kas yra Marienverderis? Ką reiškia Marienverderis?