Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Luiziana reikšmės Luiziana angl State of Louisiana pranc État de Louisiane valstija JAV pietuose jos plot
Luizianos valstija
- Kitos reikšmės – Luiziana (reikšmės).
Luiziana (angl. State of Louisiana, pranc. État de Louisiane) – valstija JAV pietuose, jos plotas 111,8 tūkst. km². Sostinė – Baton Ružas, didžiausias miestas – Naujasis Orleanas. Luiziana yra 18-oji JAV valstija (nuo 1812 m. balandžio 30 d.)
| Luiziana Louisiana Louisiane | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-6) ------ vasaros: (UTC-5) | |||||||
| Valstybė | Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Baton Ružas | ||||||
| Parapijos | 64 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų ir prancūzų | ||||||
| Įkūrimo data | 1812 m. | ||||||
| Gubernatorius | (D) | ||||||
| Gyventojų | 4 624 047 (25) | ||||||
| Plotas | 111 898 km² (31) | ||||||
| - vandens % | 16 % | ||||||
| Tankumas | 41 žm./km² (24) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Driskill Mountain (163 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-LA | ||||||
| Tinklalapis | louisiana.gov | ||||||
| Vikiteka | LuizianaVikiteka | ||||||
Istorija
Luizianoje indėnai gyveno daugybę tūkstantmečių iki atsikraustant europiečiams XVI a. Čia buvo sukurta viena seniausių Amerikoje pilkapių sistemų Vatson Breikas netoli Monro. Vėliau buvo sukurtas žinomiausias ir didžiausias pilkapynas Poverti Pointas netoli Epso. Ši kultūra pasiekė klestėjimo viršūnę apie 1500 m. pr. m. e. ir buvo viena pirmųjų sudėtingų gentinių kultūrų Šiaurės Amerikoje. Ji gyvavo iki 700 pr. m. e.
Pirmieji europiečiai atvyko 1528 m., kai ispanas Panfilas de Narvaesas pasiekė Misisipės žiotis. 1542 m. Hernando de Soto ekspedicija vyko į šiaurę ir vakarus nuo Luizianos, o 1543 m. Misisipe grįžo į Meksikos įlanką. Ispanai šiomis žemėmis labai nesidomėjo. XVII a. pabaigoje prie Misisipės žiočių apsigyveno prancūzų kolonistai iš Akadijos. Prancūzai reiškė pretenzijas į visas žemes tarp Luizianos ir Kanados.
1682 m. tyrinėtojas pavadino regioną Luiziana pagerbdamas Prancūzijos karalių Liudviką XIV (pranc. Louis XIV). 1699 m. prancūzų kareivis iš Kanados Pieras Le Moinas d’Ibervilis (Pierre Le Moyne d’Iberville) įkūrė pirmą nuolatinę gyvenvietę Maurepaso fortą (dabar Oušen Springsas prie Biloksio). Tuo metu prancūzai įkūrė ir mažą tvirtovę Misisipės žiotyse La Balize. Iki 1721 m. jie buvo pastatę 19 m aukščio medinį švyturį, skirtą Misisipės laivybai.
Po Septynerių metų karo 1763 m. Luizianos rytinė dalis atiteko Didžiajai Britanijai, vakarinė dalis ir Naujasis Orleanas – Ispanijai. Pastarąją dalį Prancūzija 1800 m. susigrąžino ir 1803 m. už 15 mln. dolerių pardavė Jungtinėms Amerikos Valstijoms. 1812 m. Luiziana tapo 18-ąja JAV valstija, o 1813 m. prie jos prijungta iš Ispanijos nupirktos Vakarų Floridos dalis. Luiziana priklausė Amerikos konfederacijai, bet 1862 m. užimta federalinės kariuomenės.
XX a. Luiziana suklestėjo kaip naftos gavybos centras.
Geografija
Didžiumą valstijos užima Meksikos įlankos pakrantės žemuma, o šiaurės vakaruose paviršius kyla į nedideles aukštumas (iki 163 m – Driskilo kalnas). Per Luizianą teka Misisipės žemupys, sudarantis didelę deltą. Kitos svarbios upės – Red Riveris, Vošita (Misisipės baseinas), Sabinas, Perlas, , Mermento, Vemilionas (teka tiesiai į Meksikos įlanką). Įlankos pakrantėje gausu šlapynių, seklių ir druskingų ežerų (Pončartreinas, Morepa, Grandas). Būdingi pušynai ir lapuočių miškai. Pagrindinė saugoma teritorija – Kisači nacionalinis miškas.
Klimatas drėgnas, subtropinis. Sausio vidutinė temperatūra nuo 8 °C (šiaurės vakaruose) iki 13 °C (pietryčiuose), liepos – apie 20 °C. Per metus iškrinta nuo 1100 mm (šiaurės vakaruose) iki 1500 mm (pietryčiuose) kritulių. Per Luizianą eina pagrindinė uraganų ir tornadų trasa (~60 dienų su perkūnija ir 27 tornadai per metus) – audringesni orai būdingi tik Floridai. Ypač smarkūs uraganai valstiją niokojo 1915, 1957, 1969, 2005 m. („Katrina“).
Gyventojai
Pagal gyventojų skaičių Luiziana yra 25 JAV valstija. 2010–2019 m. gyventojų padaugėjo 2,55 %.
2014 m. 63,4 % gyventojų buvo baltieji (iš jų 4,1 % lotynoamerikiečiai; kiti – prancūzų, vokiečių, airių, italų, anglų, škotų kilmės), 32,5 % – afroamerikiečiai, 1,8 % – , 1,5 % – mišrios kilmės, 0,8 % – indėnai. 2010 m. 5,4 % gyventojų namie šnekėjo ispaniškai, 4,5 % – prancūziškai (Luizianos prancūzų ir Luizianos kreolų kalbomis). Dauguma Luizianos gyventojų yra Romos katalikai, kitos didesnės krikščionių grupės – pietų baptistai, metodistai, protestantai (be denominacijos).
Didžiausi miestai
2019 m. duomenys
- Naujasis Orleanas (393,2 tūkst. gyv.)
- Baton Ružas (225,3)
- Šrivportas (192,0)
- Lafajetas (126,8)
- Leik Čarlsas (77,1)
- (68,5)
- (67,4)
- (48,3)
- Aleksandrija (47,3)
- (33,2)
Ekonomika
Luizianos klimatas padeda valstijai išlikti viena iš šalies lyderių saldžiųjų bulvių, ryžių, cukranendrių srityse. Taip pat auginamos sojų pupelės, medvilnė, žemuogės, kukurūzai, pekanų riešutai. Žvejyba taip pat yra svarbi. Pagrindiniai žvejybos produktai – krevetės ir austrės.
Valstija turi gausius mineralinius išteklius. Ji pirmauja šalyje pagal druskos ir sieros gavybą, taip pat yra viena iš lyderių žaliavinės naftos, gamtinių dujų gavyboje. 6-ajame, 7-ajame dešimtmetyje Luizianoje stipriai išaugus pramonei, įkurta nemažai naftos perdirbimo, cheminių naftos produktų, medžio apdirbimo gamyklų. 4 iš 10 svarbiausių JAV jūrų uostų yra būtent šioje valstijoje, čia klesti turizmas.
Šaltiniai
- USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- Luiziana. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- https://www.census.gov/quickfacts/fact/table/la,US/PST045218
- https://archive.today/20200212213140/http://factfinder.census.gov/faces/tableservices/jsf/pages/productview.xhtml?pid=ACS_10_1YR_B16001&prodType=table
- https://www.census.gov/quickfacts/fact/table/lakecharlescitylouisiana,lafayettecitylouisiana,shreveportcitylouisiana,batonrougecitylouisiana,neworleanscitylouisiana,LA/PST045216
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Luizianos valstija, Kas yra Luizianos valstija? Ką reiškia Luizianos valstija?
Kitos reiksmes Luiziana reiksmes Luiziana angl State of Louisiana pranc Etat de Louisiane valstija JAV pietuose jos plotas 111 8 tukst km Sostine Baton Ruzas didziausias miestas Naujasis Orleanas Luiziana yra 18 oji JAV valstija nuo 1812 m balandzio 30 d Luiziana Louisiana LouisianeLaiko juosta UTC 6 vasaros UTC 5 Valstybe Jungtines Amerikos ValstijosAdministracinis centras Baton RuzasParapijos 64Oficialios kalbos anglu ir prancuzuĮkurimo data 1812 m Gubernatorius D Gyventoju 2021 4 624 047 25 Plotas 111 898 km 31 vandens 16 Tankumas 2021 41 zm km 24 Auksciausia vieta Driskill Mountain 163 m ISO 3166 2 US LATinklalapis louisiana govVikiteka LuizianaVikitekaIstorijaLuizianoje indenai gyveno daugybe tukstantmeciu iki atsikraustant europieciams XVI a Cia buvo sukurta viena seniausiu Amerikoje pilkapiu sistemu Vatson Breikas netoli Monro Veliau buvo sukurtas zinomiausias ir didziausias pilkapynas Poverti Pointas netoli Epso Si kultura pasieke klestejimo virsune apie 1500 m pr m e ir buvo viena pirmuju sudetingu gentiniu kulturu Siaures Amerikoje Ji gyvavo iki 700 pr m e Pirmieji europieciai atvyko 1528 m kai ispanas Panfilas de Narvaesas pasieke Misisipes ziotis 1542 m Hernando de Soto ekspedicija vyko į siaure ir vakarus nuo Luizianos o 1543 m Misisipe grįzo į Meksikos įlanka Ispanai siomis zememis labai nesidomejo XVII a pabaigoje prie Misisipes ziociu apsigyveno prancuzu kolonistai is Akadijos Prancuzai reiske pretenzijas į visas zemes tarp Luizianos ir Kanados 1682 m tyrinetojas pavadino regiona Luiziana pagerbdamas Prancuzijos karaliu Liudvika XIV pranc Louis XIV 1699 m prancuzu kareivis is Kanados Pieras Le Moinas d Ibervilis Pierre Le Moyne d Iberville įkure pirma nuolatine gyvenviete Maurepaso forta dabar Ousen Springsas prie Biloksio Tuo metu prancuzai įkure ir maza tvirtove Misisipes ziotyse La Balize Iki 1721 m jie buvo pastate 19 m aukscio medinį svyturį skirta Misisipes laivybai Valstijos zemelapis Po Septyneriu metu karo 1763 m Luizianos rytine dalis atiteko Didziajai Britanijai vakarine dalis ir Naujasis Orleanas Ispanijai Pastaraja dalį Prancuzija 1800 m susigrazino ir 1803 m uz 15 mln doleriu pardave Jungtinems Amerikos Valstijoms 1812 m Luiziana tapo 18 aja JAV valstija o 1813 m prie jos prijungta is Ispanijos nupirktos Vakaru Floridos dalis Luiziana priklause Amerikos konfederacijai bet 1862 m uzimta federalines kariuomenes XX a Luiziana suklestejo kaip naftos gavybos centras GeografijaDidziuma valstijos uzima Meksikos įlankos pakrantes zemuma o siaures vakaruose pavirsius kyla į nedideles aukstumas iki 163 m Driskilo kalnas Per Luiziana teka Misisipes zemupys sudarantis didele delta Kitos svarbios upes Red Riveris Vosita Misisipes baseinas Sabinas Perlas Mermento Vemilionas teka tiesiai į Meksikos įlanka Įlankos pakranteje gausu slapyniu sekliu ir druskingu ezeru Poncartreinas Morepa Grandas Budingi pusynai ir lapuociu miskai Pagrindine saugoma teritorija Kisaci nacionalinis miskas Pelkynai Misisispes deltojeBaton Ruzas Klimatas dregnas subtropinis Sausio vidutine temperatura nuo 8 C siaures vakaruose iki 13 C pietryciuose liepos apie 20 C Per metus iskrinta nuo 1100 mm siaures vakaruose iki 1500 mm pietryciuose krituliu Per Luiziana eina pagrindine uraganu ir tornadu trasa 60 dienu su perkunija ir 27 tornadai per metus audringesni orai budingi tik Floridai Ypac smarkus uraganai valstija niokojo 1915 1957 1969 2005 m Katrina GyventojaiPagal gyventoju skaiciu Luiziana yra 25 JAV valstija 2010 2019 m gyventoju padaugejo 2 55 2014 m 63 4 gyventoju buvo baltieji is ju 4 1 lotynoamerikieciai kiti prancuzu vokieciu airiu italu anglu skotu kilmes 32 5 afroamerikieciai 1 8 1 5 misrios kilmes 0 8 indenai 2010 m 5 4 gyventoju namie snekejo ispaniskai 4 5 prancuziskai Luizianos prancuzu ir Luizianos kreolu kalbomis Dauguma Luizianos gyventoju yra Romos katalikai kitos didesnes krikscioniu grupes pietu baptistai metodistai protestantai be denominacijos Didziausi miestai 2019 m duomenys Naujasis Orleanas 393 2 tukst gyv Baton Ruzas 225 3 Srivportas 192 0 Lafajetas 126 8 Leik Carlsas 77 1 68 5 67 4 48 3 Aleksandrija 47 3 33 2 EkonomikaLuizianos klimatas padeda valstijai islikti viena is salies lyderiu saldziuju bulviu ryziu cukranendriu srityse Taip pat auginamos soju pupeles medvilne zemuoges kukuruzai pekanu riesutai Zvejyba taip pat yra svarbi Pagrindiniai zvejybos produktai krevetes ir austres Valstija turi gausius mineralinius isteklius Ji pirmauja salyje pagal druskos ir sieros gavyba taip pat yra viena is lyderiu zaliavines naftos gamtiniu duju gavyboje 6 ajame 7 ajame desimtmetyje Luizianoje stipriai isaugus pramonei įkurta nemazai naftos perdirbimo cheminiu naftos produktu medzio apdirbimo gamyklu 4 is 10 svarbiausiu JAV juru uostu yra butent sioje valstijoje cia klesti turizmas SaltiniaiUSA States and Major Cities citypopulation de Luiziana Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 https www census gov quickfacts fact table la US PST045218 https archive today 20200212213140 http factfinder census gov faces tableservices jsf pages productview xhtml pid ACS 10 1YR B16001 amp prodType table https www census gov quickfacts fact table lakecharlescitylouisiana lafayettecitylouisiana shreveportcitylouisiana batonrougecitylouisiana neworleanscitylouisiana LA PST045216