Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liudvikas Svoboda Ludvík SvobodaLudvík SvobodaGimė 1895 m lapkričio 25 d Hroznatinas Austrija VengrijaMirė 1979 m rugsėj
Ludvík Svoboda
| Liudvikas Svoboda, Ludvík Svoboda | |
|---|---|
| Ludvík Svoboda | |
| Gimė | 1895 m. lapkričio 25 d. Hroznatinas, Austrija-Vengrija |
| Mirė | 1979 m. rugsėjo 20 d. (83 metai) Praha, Čekoslovakija |
| Tautybė | čekas |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena |
| Pareigos | buvęs Čekoslovakijos prezidentas |
| Vikiteka | Ludvík Svoboda |
| Parašas | |
Liudvikas Svoboda (ček. Ludvík Svoboda, 1895 m. lapkričio 25 d. Hroznatine, Čekija – 1979 m. rugsėjo 20 d. Prahoje) – Čekoslovakijos karinis ir valstybės veikėjas, ČSSR armijos generolas, 1968–1975 m. Čekoslovakijos prezidentas.
Biografija
Pirmojo pasaulinio karo metais su grupe draugų iš Austrijos-Vengrijos kariuomenės perėjo Rusijos pusę ir įstojo į čekoslovakų korpusą. Apdovanotas dviem Georgijaus kryžiais. Pilietinio karo Rusijoje metu baltagvardiečių pusėje dalyvavo mūšiuose prieš Raudonąją armiją.
Nuo 1920 m. buvo Čekoslovakijos kariuomenės karininkas, 1931–1934 m. dėstė karo akademijoje, vėliau vadovavo pėstininkų batalionui. 1939 m. išvyko į Lenkiją, Krokuvoje suformavo čekoslovakų karinį dalinį, su kuriuo perėjo į SSRS. Prasidėjus SSRS-Vokietijos karui 1941 m. SSRS teritorijoje organizavo čekoslovakų karinius dalinius, kurie dalyvavo karo veiksmuose.
1945–1950 m. Čekoslovakijos nacionalinės gynybos ministras, armijos generolas. 1950–1951 m. ČSSR ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas ir Valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkas.
1951 m. L.Svoboda apkaltintas ir pašalintas iš visų postų, buvo trumpai areštuotas. Po Stalino mirties reabilituotas. 1955–1959 m. buvo Klemento Gotvaldo karo akademijos viršininkas.
1968 m. kovo mėn. – 1975 m. Čekoslovakijos SR prezidentas. Palaikė Aleksandro Dubčeko politiką Prahos pavasario metu.
Triskart Čekoslovakijos didvyris (1965, 1970 ir 1975 m.), Sovietų Sąjungos didvyris (1965 m.), Jugoslavijos nacionalinis didvyris.
Šaltiniai
- [1] (hrono.info)
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Antonín Novotný | Čekoslovakijos prezidentas 1968–1975 m. | Po to: Gustáv Husák |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ludvík Svoboda, Kas yra Ludvík Svoboda? Ką reiškia Ludvík Svoboda?
Liudvikas Svoboda Ludvik SvobodaLudvik SvobodaGime 1895 m lapkricio 25 d Hroznatinas Austrija VengrijaMire 1979 m rugsejo 20 d 83 metai Praha CekoslovakijaTautybe cekasSutuoktinis e IrenaPareigos buves Cekoslovakijos prezidentasVikiteka Ludvik SvobodaParasas Liudvikas Svoboda cek Ludvik Svoboda 1895 m lapkricio 25 d Hroznatine Cekija 1979 m rugsejo 20 d Prahoje Cekoslovakijos karinis ir valstybes veikejas CSSR armijos generolas 1968 1975 m Cekoslovakijos prezidentas BiografijaPirmojo pasaulinio karo metais su grupe draugu is Austrijos Vengrijos kariuomenes perejo Rusijos puse ir įstojo į cekoslovaku korpusa Apdovanotas dviem Georgijaus kryziais Pilietinio karo Rusijoje metu baltagvardieciu puseje dalyvavo musiuose pries Raudonaja armija Nuo 1920 m buvo Cekoslovakijos kariuomenes karininkas 1931 1934 m deste karo akademijoje veliau vadovavo pestininku batalionui 1939 m isvyko į Lenkija Krokuvoje suformavo cekoslovaku karinį dalinį su kuriuo perejo į SSRS Prasidejus SSRS Vokietijos karui 1941 m SSRS teritorijoje organizavo cekoslovaku karinius dalinius kurie dalyvavo karo veiksmuose 1945 1950 m Cekoslovakijos nacionalines gynybos ministras armijos generolas 1950 1951 m CSSR ministru tarybos pirmininko pavaduotojas ir Valstybinio kuno kulturos ir sporto komiteto pirmininkas 1951 m L Svoboda apkaltintas ir pasalintas is visu postu buvo trumpai arestuotas Po Stalino mirties reabilituotas 1955 1959 m buvo Klemento Gotvaldo karo akademijos virsininkas 1968 m kovo men 1975 m Cekoslovakijos SR prezidentas Palaike Aleksandro Dubceko politika Prahos pavasario metu Triskart Cekoslovakijos didvyris 1965 1970 ir 1975 m Sovietu Sajungos didvyris 1965 m Jugoslavijos nacionalinis didvyris Saltiniai 1 hrono info Politinis postasPries tai Antonin Novotny Cekoslovakijos prezidentas 1968 1975 m Po to Gustav Husak