Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lorencas Berninis it Gian Lorenzo BerniniBerninio autoportretas tarp 1630 ir 1635 m Gimė 1598 m gruodžio 7 d Neapolis It
Lorencas Berninis
| Lorencas Berninis it. Gian Lorenzo Bernini | |
|---|---|
| Berninio autoportretas, tarp 1630 ir 1635 m. | |
| Gimė | 1598 m. gruodžio 7 d. Neapolis, Italija |
| Mirė | 1680 m. lapkričio 28 d. (81 metai) Roma, Italija |
| Palaidotas (-a) | Šv. Marijos Didžioji bazilika |
| Tautybė | italas |
| Tėvai | Pjetras Berninis (1552−1629) Andželika Galantė (apie 1575−1647) |
| Sutuoktinis (-ė) | Katerina Tecijo (1617−1673) |
| Veikla | skulptorius, dailininkas, architektas |
| Žinomas (-a) už | Šv. Petro aikštė Keturių upių fontanas „Šv. Teresės ekstazė“ |
| Vikiteka | Gian Lorenzo Bernini |
Lorencas Berninis (it. Gian Lorenzo Bernini, 1598 m. gruodžio 7 d. Neapolyje − 1680 m. lapkričio 28 d. Romoje) − XVII a. italų baroko skulptorius, dailininkas ir architektas.
Berninis, kurio gabumai atsiskleidė dar jaunystėje, laikomas didžiausiu Europos skulptoriumi po Mikelandželo. Įvairiapusę jo kūrybą sudaro ir pavienės statulos − „Dovydas“ (1623 m.), monumentalūs antkapiniai paminklai ir portretiniai biustai. Prie Romos architektūros formavimo Berninis prisidėjo ir fontanų ansambliais. Jis sukūrė brandžiojo baroko fontano tipą, kurio pavyzdžiu yra garsusis Navonos aikštės (Piazza Navona) Keturių upių fontanas (1647−1652 m.).
Dauguma jo architektūros-skulptūros kūrinių nėra frontaliai orientuoti − dinamiškų figūrų visumą įmanoma aprėpti tik stebint atsitraukus iš įvairių vietų. Viena iš pačių žymiausių jo skulptūrų yra „Šv. Teresės ekstazė“ (1647−1652) bažnyčioje Romoje. Tarp žinomiausių architektūrinių projektų − Šv. Petro aikštė Romoje.
Biografija
Jaunystė
Džianas Lorencas Berninis gimė 1598 m. gruodžio 7 d. Neapolyje. Jis buvo pirmasis berniukas po šešerių dukterų, kurio susilaukė skulptorius Pjetras Berninis su Andželika Galante (viso jie susilaukė trylikos vaikų). Tikriausiai vyriškos giminės įpėdinio susilaukimas paskatino Pjetrą vesti Andželiką. Berniukui buvo duotas senelio iš tėvo pusės Džiano (Džovanio) Lorenco vardas. Gyvenimo metu jis paprastai buvo vadinamas tik vardu Lorencas. Tėvas Pjetras buvo kilęs iš Toskanos Sesto Fiorentino miestelio, o motina Andželika buvo neapolietė. Džian Lorenco gimimo metu Pjetras buvo pripažintas skulptorius, kuris vicekaraliaus kvietimu kaip tik tuo metu persikėlė į Neapolį dirbti Šv. Martyno vienuolyne. Vaikystės metus Džian Lorencas praleido Neapolyje. 1605 m. popiežiumi išrinkus Paulių V Pjetras Berninis pajuto, kad jam atsivers geresnio darbo galimybės Romoje, skirtingai nuo ankstesnio, neišlaidavusio Klemenso VIII laikmečio. Pasirūpinęs rekomendaciniu Dž. Čezario laišku Pjetras Berninis 1606 m. žiemą atvyko į Romą, apsigyveno netoli Šv. Marijos Didžiosios bazilikos.
Tuo metu Roma buvo mažesnis miestas nei Neapolis, bet joje vyko meno perversmas su naujovėmis, kurias į dailę įnešė Anibalė Karačis ir Karavadžas. Džianlorencas mokėsi tėvo dirbtuvėse ir iš jaunumės parodė talentą skulptūrai. Pasakojama, kas pas Pjetrą apsilankęs kardinolas Mafejas Barberinis pasakė jam: „būkite atsargus sinjore Pjetrai, kad jūsų sūnus greitu laiku jūsų neaplenktų“. Į tai tėvas atsakęs „jūsų kilnybė žino, kad tai žaidimas, kuriame, kas pralošia, tas laimi“. Jaunystėje Dž. L. Berninis ėmė pavyzdį iš A. Karačio (kuris mirė 1609 m.). Jam buvo svarbus antikinių statulų pavyzdys, nuogo kūno studijos, proporcijų siekimas. Vienu iš anksčiausių žinomų Dž. L. Berninio darbų laikoma skulptūrinė grupė „Ožka Amaltėja su vaiku Jupiteriu ir faunu“, sukurta kažkada po 1609 m. Ši grupė (dabar Borgezių galerijoje) buvo atlikta artimu senovės helenistiniam stiliumi. Tuo metu tėvas Pjetras darbavosi naujojo popiežiaus Pauliaus V iniciatyva neseniai pastatytos Pauliaus koplyčios dekoravime Šv. Marijos Didžiojoje bazilikoje bei sukūrė bazilikai „Mergelės Marijos paėmimo į Dangų“ altorių, kuris laikomas geriausiu Pjetro Berninio darbu. Tikėtina, kad Džianlorencas padėjo tėvui jo darbuose, tačiau atskirai nustatyti jų indėlį neįmanoma. Kitos ankstyvosios Džianlorenco skulptūros: „Šv. Laurynas“ (1615 m., Uficių galerijoje) ir „Šv. Sebastijonas“ (1617 m., Tiseno-Bornemisos muziejuje).
Romoje garsas apie jauno Džianlorenco talentą pasklido plačiai, jis patraukė popiežiaus Pauliaus V dėmesį. 1618 m. kardinolas Mafejas Barberinis sudarė sutartį su Pjetru, kurioje pirmą kartą paminėtas Džianlorencas, sukurti keturias cherubinų galvas Barberinių koplyčios durų vidinėje pusėje Sant'Andrea della Valle bažnyčioje. Bet svarbiausiu ankstyvuoju rėmėju buvo popiežiaus sūnėnas, kardinolas Scipionė Borgezė (kuris taip pat rėmė Karavadžą). Tik dvidešimties metų Džianlorencui jis patikėjo pirmosios monumentalių matmenų skulptūros atlikimą. Tai buvo „Enėjo, Anchiso ir Askanijaus pabėgimo iš Trojos“ grupė, kurios atlikime atsiskleidė ankstyvas ir originalus Džan Lorenco talentas. Nuo 1618 m. iki 1625 m. jis kardinolo vilos (dabar Borgezių galerija) dekoravimui sukūrė dar tris skulptūrines grupes, įvardijamas trimis jo ankstyvaisiais šedevrais. Tai „Prozerpinos pagrobimas“ (1621−1622), „Dovydas“ (1623−1624) ir „Apolonas ir Dafnė“ (1622−1625). Lygiagrečiai stambioms skulptūroms Džianlorencas kūrė mažus, bet pelningus kapams ir galerijoms. Apie 1615 m. jis sukūrė pirmuoju laikomą biustą − 1592 m. mirusio popiežiaus Siksto V mažordomo, vyskupo Santonijo Santa Prassede bažnyčioje Romoje. Jo pirmuoju išties sėkmingu biustu buvo apie 1622 m. iškaltas ispanų teisininko Pedro de Fošo Montojos biustas. 1621 m. pasirūpinus Scipionei Borgezei jam popiežius suteikė riterystę (kavalieriaus titulą). Pirmuoju Dž. L. Berninio architektūriniu darbu buvo Santa Bibiana bažnyčios pertvarkymas.
Vidurinysis laikotarpis
1623 m. Dž. L. Berninio rėmėjas, kardinolas Mafejas Barberinis buvo išrinktas popiežiumi Urbonu VIII ir Džianlorencas buvo priimtas dirbti Šv. Petro bazilikos architektu. Jam patikėtas Navonos aikštės fontanų statybų užsakovo ir inspektoriaus postas. Spalio 7 d. jis paskirtas popiežiškųjų metalo dirbtuvių meistru ir Acqua Felice akveduko prižiūrėtoju. 1624 m. jis sugalvojo sukurti Baldakimą, kuris pažymėtų Šv. Petro kapo vietą Šv. Petro bazilikoje. Tuo pačiu metu jis dirbo ties šv. Bibianos, šv. Liongino statulomis ir popiežiaus Urbono VIII kapo projektu. To meto Romoje Džianlorencas tapo vienu brangiausiai apmokamų menininkų, su kuriuo užmojais varžėsi, bet neprilygo Pjetras da Kortona ir Frančeskas Borominis. Atrodo, kad Džianlorencas negalėjo pasakyti „Ne“ įvairiems užsakovams. Didžiulių apimčių darbus jam padėjo atlikti dirbtuvės, kurių sėkmingas valdymas ir darbų paskirstymas pameistriams tikriausiai buvo nemenkas Džianlorenco talento ir šioje srityje įrodymas. Dirbtuvėse jam padėjo jaunesnis brolis Luidžis. Neskaitant ilgalaikių projektų, pvz., Urbono VIII kapo (sukurtas 1627−1648 m.), Džianlorencui reikėjo įgyvendinti įvairius trumpalaikius sumanymus, kurių nestokojo Kurijos nariai. Neabejotinai sėkmingas dirbtuvių darbas padėjo Džianlorencui išlaikyti didžiulį autoritetą tokį ilgą laiką ir susigriebti pelningiausius užsakymus. Laisvalaikiu Džianlorencas rašė komedijas, kurios buvo vaidinamos jo namuose tarp draugų, ir viena iš jų išliko pilna.
1627−1629 m. Džianlorencas kartu su tėvu Pjetru kūrė Barkačo fontaną . 1629 m. vasario 5 d., šešios dienos po K. Maderno mirties, Džian Lorencas buvo paskirtas vyriausiuoju Šv. Petro bazilikos Romoje architektu ir perėmė K. Maderno statybas. Jis pilnai atitiko popiežiaus Urbono VIII ambicijas išauginti naująjį Mikelandželą Romoje. Sekančius apie 50 metų Džianlorencas dirbo šešiems popiežiams, su kuriais palaikė artimus ryšius, ir buvo atsakingas už Romos miesto architektūrinio veido sukūrimą. 1629 m. rugpjūtį mirė jo tėvas Pjetras. Džianlorencas tuo metu vadovavo grupei kitų menininkų ir pagalbininkų įgyvendindamas projektą virš Šv. Petro kapo bazilikoje (1624−1633). Svarbiausias jo indėlis projekte buvo viršutinio ornamento sukūrimas su keturiais angelais šonuose. Kartu jis pertvarkė keturias atramas bazilikos navų susikirtime, kurių vienos nišoje buvo pastatyta jo šv. Liongino statula. Apie 1636−1638 m. Džianlorencas palaikė ryšius su vieno savo pameistrių žmona Kostanca Bonareli, kurią įamžino asmeniškumo turinčiame biuste. Pasakojama, kad Kostanca taip pat pradėjo palaikyti ryšius su jo broliu Luidžiu. Džianlorencas vieną dieną pranešė Kostancai išvykstantis, tačiau iš tikro palaukė šalia jos namų ir pamatė ją išeinant su Luidžiu. Įsiutęs Džianlorencas užpuolė brolį ir po to nusivijo jį į Šv. Marijos Didžiąją baziliką, į kurią įsiveržė su kardu. Be to, jis pasiuntė žmogų, kad tas užpultų Kostancą ir ji buvo sužeista skustuvu į veidą. Įsikišus popiežiui Urbonui VIII istorija buvo užglaistyta. Džianlorencas 1639 m. buvo apvesdintas su teisininko dukterimi Katerina Tecijo (1617−1673), su kuria jis susilaukė vienuolikos vaikų, ir iki gyvenimo pabaigos išliko religingu kataliku. Minima, kad jis dalyvaudavo mišiose kiekvieną dieną ir priimdavo komuniją du kartus savaitėje. Jo kūriniai pilnai atitiko Bažnyčios žinią tikintiesiems: buvo realistiški ir skatino emocinį religingumą.
1637 m. popiežius Urbonas VIII užsakė Džianlorencui pastatyti dvi varpines iš Šv. Petro bazilikos fasado abiejų pusių, kurias buvo suplanavęs K. Madernas. Pirmoji varpinė atidengta 1641 m. ir beveik iškart po to pamatyti įskilimai fasade. Dž. L. Berninis sulaukė daug kritikos, bet remiant popiežiui buvo pradėta statyti šiaurinė varpinė, ties kuria darbai sustojo pasibaigus pinigams ir prasidėjus Kastro karui. 1642−1643 m. jis įgyvendino projektą Barberinio aikštėje Romoje. 1644 m. mirus Urbonui VIII, naujuoju popiežiumi buvo išrinktas Inocentas X (1644−1655), kuris buvo mažiau prielankus Dž. L. Berniniui ir rėmė F. Borominį ir A. Algardį. Jo priešai pasinaudojo situacija ir dėl varpinių defektų apkaltino jo prastą architektūrinį projektą, nors tikrosios priežastys tikriausiai buvo K. Maderno per silpnai paruošti pamatai ir Urbono VIII ambicijos turėti grandiozinius bokštus. 1646 m. Inocento X nurodymu Džianlorencas iš savo lėšų turėjo pasirūpinti varpinių nugriovimu. Tai buvo didžiulis smūgis jo reputacijai, dėl ko jis išgyveno iki gyvenimo pabaigos. Tikriausiai dėl šių aplinkybių jis pradėjo skulptūrą „Tiesa, atskleista Laiko“ (dabar Borgezių galerijoje). Ši skulptūra buvo jo kuriama be užsakymo ir jai Dž. L. Berninis nukalė tik Tiesos figūrą.
Vėlyvieji metai
1645 m. Dž. L. Berninis pradėjo ruošti ir iki 1652 m. įgyvendino Kornaro koplyčios projektą su „Šv. Teresės ekstazės“ skulptūra, kuri laikoma viso baroko meno šedevru. Maždaug tuo pat metu jis sukūrė atminimo monumentą Marijai Ragi Santa Maria sopra Minerva bažnyčioje. 1650 m. buvo jubiliejiniai Bažnyčios metai ir Džianlorencas turėjo pasirūpinti Šv. Petro bazilikos puošyba. Tuo metu jo konkurentas F. Borominis rūpinosi Laterano Šv. Jono bazilikos puošyba. Galutiniame Šv. Petro bazilikos dekoravimo plane buvo 56 medalionai su popiežių-kankinių atvaizdais, 192 angelai ir 104 balandžiai. 1648−1651 m. buvo įgyvendintas vienas žinomiausių Berninio projektų − Keturių upių fontanas su Sen. Egipto obelisku Navonos aikštėje. Skirtingai nuo paplitusios nuomonės, Džianlorencas iškalė ne visas upių alegorines skulptūras, o labiausiai prisidėjo prie uolos ir gyvūnų figūrų iškalimo.
1655 m. popiežiumi tapo Aleksandras VII (1655−1667) iš Kjidžių giminės. Jis užsakė Džianlorencui užbaigti Kjidži koplyčią Santa Maria del Popolo bažnyčioje, kurią prieš daugiau nei 100 metų pradėjo Rafaelis. Koplyčiai Dž. L. Berninis sukūrė „Habakuko ir angelo“ ir „Danieliaus su liūtu“ skulptūras. Tuo pat metu jis suprojektavo drambliuko su obelisku statulą priešais Santa Maria sopra Minerva bažnyčios fasadą (atliktas daugiausiai padėjėjo Erkolės Feratos). 1658 m. Džianlorencas pradėjo dirbti ties trečiosios jėzuitų bažnyčios Romoje, Sant'Andrea al Quirinale statybomis (baigta iki 1670 m.). Jo sūnus Domenikas tvirtino, kad šia bažnyčia Džianlorencas buvo labai patenkintas ir ateidavo joje pailsėti. 1661−1663 m. jis popiežiaus užsakymu sukūrė šv. Jeronimo ir šv. Marijos Magdalietės statulas Kjidžių koplyčiai Sienos katedroje. Jis kūrė popiežiaus Montekavalo rūmų ilgąjį sparną Kvirinalo kalvoje, ir Šv. Petro bazilikoje Karališkuosius laiptus, jungiančius Apaštalų rūmus su bazilika. Laiptams jis sukūrė raito imperatoriaus Konstantino statulą, kuri apskritai laikoma nesėkminga.
Kitu sėkmingu Džianlorenco darbu Šv. Petro bazilikoje buvo bronzinis relikvijorius (Cathedra Petri), kuriame laikoma Šv. Petro kėdė, sukurtas 1657−1666 m. Tuo pat metu pagal jo projektą pertvarkyta Šv. Petro aikštė, apjuosiant ją kolonadomis ir sukuriant erdvę bažnytinėms iškilmėms. 1665 m. Dž. L. Berninis karaliaus Liudviko XIV kviečiamas atvyko į Paryžių projektuoti Luvro fasado. Tuo metu jis buvo toks garsus, kad minios paryžiečių rinkosi gatvėse pasižiūrėti į jo atvykimą. Tačiau Džianlorenco laikas Paryžiuje nebuvo sėkmingu. Jis iš aukšto žiūrėjo į prancūzų meną ir esą pasakė, kad visas Paryžiaus menas nevertas vieno Gvido Renio paveikslo. Tai atstūmė nuo jo paryžiečius ir jo siūlyti Luvro fasado planai buvo vis atmetami, tad po pusmečio Džianlorencas grįžo į Romą. Per laiką Paryžiuje jis nukalė Liudviko XIV biustą, kuris vertinamas vienu sėkmingiausių jo biustų. Be to, jis buvo įsipareigojęs sukurti raito karaliaus statulą ir šiuo darbu užsiėmė gerokai vėliau grįžęs į Romą. Jau po Dž. L. Berninio mirties į Paryžių pristatyta statula sulaukė nuosaikaus įvertinimo.
1668−1669 m. Džianlorencas sukūrė dekoratyvinę schemą su 10 angelų skulptūrų, iš kurių dvi nukalė jis. Tačiau šios dvi skulptūros popiežiui Klemensui IX taip patiko, kad buvo perkeltos į bažnyčią (dabar ant tilto yra jų kopijos). 1673−74 m. Džianlorencas sukūrė ciborijų Šv. Sakramento koplyčioje Šv. Petro bazilikoje. Reikšmingiausiu vėlyvuoju jo darbu buvo 1674 m. įgyvendintas Altieri koplyčios dizainas bažnyčioje su palaimintosios Ludovikos Albertoni skulptūra. Jo projektuotą Aleksandro VII kapą Šv. Petro bazilikoje 1678 m. daugiausiai užbaigė mokiniai. Džianlorencas Berninis mirė 1680 m. lapkričio 28 d. savo rūmuose Ispanijos aikštėje. Jo pageidavimu buvo palaidotas Šv. Marijos Didžiojoje bazilikoje.
Kardinolas Mafejas Barberinis apie Džianlorencą Berninį tvirtino, kad jis buvo „retas aukštos inteligencijos žmogus, pagimdytas dieviškos valios ir Romos šlovei tam, kad nušviesti pasaulį“. Kiti tvirtino jį buvus „drakonu“ ir „suktu ir nedoru žmogumi“. Jo sūnus Domenikas, parašęs tėvo biografiją, tvirtino „jis buvo gaižus iš prigimties, pasišventęs savo darbui ir karštas, kai supykęs“. Savo architektūros kūriniais jis prisidėjo prie Romos, kurioje gyveno nuo 1605 m., baroko formavimosi. Berninis dirbo pagal popiežiaus užsakymus. Prie jo žymiausių architektūros laimėjimų priskiriamos ir kitos rekonstrukcijos − , pusapskritimio formos Šv. Petro aikštės kolonados (1657−1667 m.). Dž. L. Berninis laikomas paskutiniuoju iš didžiųjų įvairiapusių italų menininkų, kurių dėka Italijos menas dominavo Europoje. Jei baroko architektūroje kai kurie tyrinėtojai atiduoda pirmenybę F. Borominiui, tai skulptūros srityje Dž. L. Berninis neturėjo lygių ir laikomas talentingiausiu klasikiniu skulptoriumi, gyvenusiu po Mikelandželo. 1682 m. jo biografiją publikavo Filipas Baldinučis ir 1713 m. − sūnus Domenikas.
Darbų galerija
Ankstyvosios skulptūros
- „Enėjas, Anchisas ir Askanijus“, detalė (1618−1620 m., Borgezių galerija, Roma)
- „Apolonas ir Dafnė“ (1622−1625 m., Borgezių galerija, Roma)
- „Šv. Bibiana“ (1624−1626 m., Santa Bibiana bažnyčia, Roma)
- „Šv. Lionginas“ (1629−1638 m., Šv. Petro bazilika, Roma)
Biustai
- Pedro de Fošo Montojos biustas (apie 1622 m., Santa Maria di Monseratto bažnyčia, Roma)
- Kardinolo Roberto Belarmino biustas (1624 m., Il Gesu bažnyčia, Roma)
- Kostancos Bonareli biustas (apie 1635 m., Bardželo muziejus, Florencija)
- Karaliaus Liudviko XIV biustas (1665 m., Versalio rūmai, Paryžius)
Architektūros darbai
- (1623−1634 m., Šv. Petro bazilika, Roma)
- (1642−1643 m., Barberinio aikštė, Roma)
- Sant'Andrea al Quirinale bažnyčia (1658−1661 m., Roma)
- Karališkieji laiptai (Scala Regia, Vatikano muziejai)
Vėlyvosios skulptūros
- „Tiesa, atskleista Laiko“ (1646−1652 m., Borgezių galerija, Roma)
- „Šv. Teresės ekstazė“ (1652 m., Santa Maria della Vittoria bažnyčia, Roma)
- „Habakukas ir angelas“ (1656−1661 m., Santa Maria del Popolo bažnyčia, Roma)
- „Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstazė“ (1671−74 m., San Francesco a Ripa bažnyčia, Roma)
Išnašos
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 3
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 3
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 3
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 4
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 4
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 6
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 6
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 6
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 7
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 7
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 8
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 8
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 8
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 7
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 9
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 10
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 10
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 11
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 11
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Hibbard, Howard. Encyclopaedia Britannica online, 1966–84 m.
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 11
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 3
- Pinton, Daniele. Bernini: sculptor and architect. ATS Italia Editrice, 2009, p. 3
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lorencas Berninis, Kas yra Lorencas Berninis? Ką reiškia Lorencas Berninis?
Lorencas Berninis it Gian Lorenzo BerniniBerninio autoportretas tarp 1630 ir 1635 m Gime 1598 m gruodzio 7 d Neapolis ItalijaMire 1680 m lapkricio 28 d 81 metai Roma ItalijaPalaidotas a Sv Marijos Didzioji bazilikaTautybe italasTevai Pjetras Berninis 1552 1629 Andzelika Galante apie 1575 1647 Sutuoktinis e Katerina Tecijo 1617 1673 Veikla skulptorius dailininkas architektasZinomas a uz Sv Petro aikste Keturiu upiu fontanas Sv Tereses ekstaze Vikiteka Gian Lorenzo Bernini Lorencas Berninis it Gian Lorenzo Bernini 1598 m gruodzio 7 d Neapolyje 1680 m lapkricio 28 d Romoje XVII a italu baroko skulptorius dailininkas ir architektas Berninis kurio gabumai atsiskleide dar jaunysteje laikomas didziausiu Europos skulptoriumi po Mikelandzelo Įvairiapuse jo kuryba sudaro ir pavienes statulos Dovydas 1623 m monumentalus antkapiniai paminklai ir portretiniai biustai Prie Romos architekturos formavimo Berninis prisidejo ir fontanu ansambliais Jis sukure brandziojo baroko fontano tipa kurio pavyzdziu yra garsusis Navonos aikstes Piazza Navona Keturiu upiu fontanas 1647 1652 m Dauguma jo architekturos skulpturos kuriniu nera frontaliai orientuoti dinamisku figuru visuma įmanoma aprepti tik stebint atsitraukus is įvairiu vietu Viena is paciu zymiausiu jo skulpturu yra Sv Tereses ekstaze 1647 1652 baznycioje Romoje Tarp zinomiausiu architekturiniu projektu Sv Petro aikste Romoje BiografijaJaunyste Dzianas Lorencas Berninis gime 1598 m gruodzio 7 d Neapolyje Jis buvo pirmasis berniukas po seseriu dukteru kurio susilauke skulptorius Pjetras Berninis su Andzelika Galante viso jie susilauke trylikos vaiku Tikriausiai vyriskos gimines įpedinio susilaukimas paskatino Pjetra vesti Andzelika Berniukui buvo duotas senelio is tevo puses Dziano Dzovanio Lorenco vardas Gyvenimo metu jis paprastai buvo vadinamas tik vardu Lorencas Tevas Pjetras buvo kiles is Toskanos Sesto Fiorentino miestelio o motina Andzelika buvo neapoliete Dzian Lorenco gimimo metu Pjetras buvo pripazintas skulptorius kuris vicekaraliaus kvietimu kaip tik tuo metu persikele į Neapolį dirbti Sv Martyno vienuolyne Vaikystes metus Dzian Lorencas praleido Neapolyje 1605 m popieziumi isrinkus Pauliu V Pjetras Berninis pajuto kad jam atsivers geresnio darbo galimybes Romoje skirtingai nuo ankstesnio neislaidavusio Klemenso VIII laikmecio Pasirupines rekomendaciniu Dz Cezario laisku Pjetras Berninis 1606 m ziema atvyko į Roma apsigyveno netoli Sv Marijos Didziosios bazilikos Tuo metu Roma buvo mazesnis miestas nei Neapolis bet joje vyko meno perversmas su naujovemis kurias į daile įnese Anibale Karacis ir Karavadzas Dzianlorencas mokesi tevo dirbtuvese ir is jaunumes parode talenta skulpturai Pasakojama kas pas Pjetra apsilankes kardinolas Mafejas Barberinis pasake jam bukite atsargus sinjore Pjetrai kad jusu sunus greitu laiku jusu neaplenktu Į tai tevas atsakes jusu kilnybe zino kad tai zaidimas kuriame kas pralosia tas laimi Jaunysteje Dz L Berninis eme pavyzdį is A Karacio kuris mire 1609 m Jam buvo svarbus antikiniu statulu pavyzdys nuogo kuno studijos proporciju siekimas Vienu is anksciausiu zinomu Dz L Berninio darbu laikoma skulpturine grupe Ozka Amalteja su vaiku Jupiteriu ir faunu sukurta kazkada po 1609 m Si grupe dabar Borgeziu galerijoje buvo atlikta artimu senoves helenistiniam stiliumi Tuo metu tevas Pjetras darbavosi naujojo popieziaus Pauliaus V iniciatyva neseniai pastatytos Pauliaus koplycios dekoravime Sv Marijos Didziojoje bazilikoje bei sukure bazilikai Mergeles Marijos paemimo į Dangu altoriu kuris laikomas geriausiu Pjetro Berninio darbu Tiketina kad Dzianlorencas padejo tevui jo darbuose taciau atskirai nustatyti ju indelį neįmanoma Kitos ankstyvosios Dzianlorenco skulpturos Sv Laurynas 1615 m Uficiu galerijoje ir Sv Sebastijonas 1617 m Tiseno Bornemisos muziejuje Popieziaus Urbono VIII biustas Romoje garsas apie jauno Dzianlorenco talenta pasklido placiai jis patrauke popieziaus Pauliaus V demesį 1618 m kardinolas Mafejas Barberinis sudare sutartį su Pjetru kurioje pirma karta paminetas Dzianlorencas sukurti keturias cherubinu galvas Barberiniu koplycios duru vidineje puseje Sant Andrea della Valle baznycioje Bet svarbiausiu ankstyvuoju remeju buvo popieziaus sunenas kardinolas Scipione Borgeze kuris taip pat reme Karavadza Tik dvidesimties metu Dzianlorencui jis patikejo pirmosios monumentaliu matmenu skulpturos atlikima Tai buvo Enejo Anchiso ir Askanijaus pabegimo is Trojos grupe kurios atlikime atsiskleide ankstyvas ir originalus Dzan Lorenco talentas Nuo 1618 m iki 1625 m jis kardinolo vilos dabar Borgeziu galerija dekoravimui sukure dar tris skulpturines grupes įvardijamas trimis jo ankstyvaisiais sedevrais Tai Prozerpinos pagrobimas 1621 1622 Dovydas 1623 1624 ir Apolonas ir Dafne 1622 1625 Lygiagreciai stambioms skulpturoms Dzianlorencas kure mazus bet pelningus kapams ir galerijoms Apie 1615 m jis sukure pirmuoju laikoma biusta 1592 m mirusio popieziaus Siksto V mazordomo vyskupo Santonijo Santa Prassede baznycioje Romoje Jo pirmuoju isties sekmingu biustu buvo apie 1622 m iskaltas ispanu teisininko Pedro de Foso Montojos biustas 1621 m pasirupinus Scipionei Borgezei jam popiezius suteike riteryste kavalieriaus titula Pirmuoju Dz L Berninio architekturiniu darbu buvo Santa Bibiana baznycios pertvarkymas Vidurinysis laikotarpis 1623 m Dz L Berninio remejas kardinolas Mafejas Barberinis buvo isrinktas popieziumi Urbonu VIII ir Dzianlorencas buvo priimtas dirbti Sv Petro bazilikos architektu Jam patiketas Navonos aikstes fontanu statybu uzsakovo ir inspektoriaus postas Spalio 7 d jis paskirtas popieziskuju metalo dirbtuviu meistru ir Acqua Felice akveduko priziuretoju 1624 m jis sugalvojo sukurti Baldakima kuris pazymetu Sv Petro kapo vieta Sv Petro bazilikoje Tuo paciu metu jis dirbo ties sv Bibianos sv Liongino statulomis ir popieziaus Urbono VIII kapo projektu To meto Romoje Dzianlorencas tapo vienu brangiausiai apmokamu menininku su kuriuo uzmojais varzesi bet neprilygo Pjetras da Kortona ir Franceskas Borominis Atrodo kad Dzianlorencas negalejo pasakyti Ne įvairiems uzsakovams Didziuliu apimciu darbus jam padejo atlikti dirbtuves kuriu sekmingas valdymas ir darbu paskirstymas pameistriams tikriausiai buvo nemenkas Dzianlorenco talento ir sioje srityje įrodymas Dirbtuvese jam padejo jaunesnis brolis Luidzis Neskaitant ilgalaikiu projektu pvz Urbono VIII kapo sukurtas 1627 1648 m Dzianlorencui reikejo įgyvendinti įvairius trumpalaikius sumanymus kuriu nestokojo Kurijos nariai Neabejotinai sekmingas dirbtuviu darbas padejo Dzianlorencui islaikyti didziulį autoriteta tokį ilga laika ir susigriebti pelningiausius uzsakymus Laisvalaikiu Dzianlorencas rase komedijas kurios buvo vaidinamos jo namuose tarp draugu ir viena is ju isliko pilna 1627 1629 m Dzianlorencas kartu su tevu Pjetru kure Barkaco fontana 1629 m vasario 5 d sesios dienos po K Maderno mirties Dzian Lorencas buvo paskirtas vyriausiuoju Sv Petro bazilikos Romoje architektu ir pereme K Maderno statybas Jis pilnai atitiko popieziaus Urbono VIII ambicijas isauginti naujajį Mikelandzela Romoje Sekancius apie 50 metu Dzianlorencas dirbo sesiems popieziams su kuriais palaike artimus rysius ir buvo atsakingas uz Romos miesto architekturinio veido sukurima 1629 m rugpjutį mire jo tevas Pjetras Dzianlorencas tuo metu vadovavo grupei kitu menininku ir pagalbininku įgyvendindamas projekta virs Sv Petro kapo bazilikoje 1624 1633 Svarbiausias jo indelis projekte buvo virsutinio ornamento sukurimas su keturiais angelais sonuose Kartu jis pertvarke keturias atramas bazilikos navu susikirtime kuriu vienos nisoje buvo pastatyta jo sv Liongino statula Apie 1636 1638 m Dzianlorencas palaike rysius su vieno savo pameistriu zmona Kostanca Bonareli kuria įamzino asmeniskumo turinciame biuste Pasakojama kad Kostanca taip pat pradejo palaikyti rysius su jo broliu Luidziu Dzianlorencas viena diena pranese Kostancai isvykstantis taciau is tikro palauke salia jos namu ir pamate ja iseinant su Luidziu Įsiutes Dzianlorencas uzpuole brolį ir po to nusivijo jį į Sv Marijos Didziaja bazilika į kuria įsiverze su kardu Be to jis pasiunte zmogu kad tas uzpultu Kostanca ir ji buvo suzeista skustuvu į veida Įsikisus popieziui Urbonui VIII istorija buvo uzglaistyta Dzianlorencas 1639 m buvo apvesdintas su teisininko dukterimi Katerina Tecijo 1617 1673 su kuria jis susilauke vienuolikos vaiku ir iki gyvenimo pabaigos isliko religingu kataliku Minima kad jis dalyvaudavo misiose kiekviena diena ir priimdavo komunija du kartus savaiteje Jo kuriniai pilnai atitiko Baznycios zinia tikintiesiems buvo realistiski ir skatino emocinį religinguma Keturiu upiu fontanas Roma 1637 m popiezius Urbonas VIII uzsake Dzianlorencui pastatyti dvi varpines is Sv Petro bazilikos fasado abieju pusiu kurias buvo suplanaves K Madernas Pirmoji varpine atidengta 1641 m ir beveik iskart po to pamatyti įskilimai fasade Dz L Berninis sulauke daug kritikos bet remiant popieziui buvo pradeta statyti siaurine varpine ties kuria darbai sustojo pasibaigus pinigams ir prasidejus Kastro karui 1642 1643 m jis įgyvendino projekta Barberinio aiksteje Romoje 1644 m mirus Urbonui VIII naujuoju popieziumi buvo isrinktas Inocentas X 1644 1655 kuris buvo maziau prielankus Dz L Berniniui ir reme F Borominį ir A Algardį Jo priesai pasinaudojo situacija ir del varpiniu defektu apkaltino jo prasta architekturinį projekta nors tikrosios priezastys tikriausiai buvo K Maderno per silpnai paruosti pamatai ir Urbono VIII ambicijos tureti grandiozinius bokstus 1646 m Inocento X nurodymu Dzianlorencas is savo lesu turejo pasirupinti varpiniu nugriovimu Tai buvo didziulis smugis jo reputacijai del ko jis isgyveno iki gyvenimo pabaigos Tikriausiai del siu aplinkybiu jis pradejo skulptura Tiesa atskleista Laiko dabar Borgeziu galerijoje Si skulptura buvo jo kuriama be uzsakymo ir jai Dz L Berninis nukale tik Tiesos figura Velyvieji metai 1645 m Dz L Berninis pradejo ruosti ir iki 1652 m įgyvendino Kornaro koplycios projekta su Sv Tereses ekstazes skulptura kuri laikoma viso baroko meno sedevru Mazdaug tuo pat metu jis sukure atminimo monumenta Marijai Ragi Santa Maria sopra Minerva baznycioje 1650 m buvo jubiliejiniai Baznycios metai ir Dzianlorencas turejo pasirupinti Sv Petro bazilikos puosyba Tuo metu jo konkurentas F Borominis rupinosi Laterano Sv Jono bazilikos puosyba Galutiniame Sv Petro bazilikos dekoravimo plane buvo 56 medalionai su popieziu kankiniu atvaizdais 192 angelai ir 104 balandziai 1648 1651 m buvo įgyvendintas vienas zinomiausiu Berninio projektu Keturiu upiu fontanas su Sen Egipto obelisku Navonos aiksteje Skirtingai nuo paplitusios nuomones Dzianlorencas iskale ne visas upiu alegorines skulpturas o labiausiai prisidejo prie uolos ir gyvunu figuru iskalimo 1655 m popieziumi tapo Aleksandras VII 1655 1667 is Kjidziu gimines Jis uzsake Dzianlorencui uzbaigti Kjidzi koplycia Santa Maria del Popolo baznycioje kuria pries daugiau nei 100 metu pradejo Rafaelis Koplyciai Dz L Berninis sukure Habakuko ir angelo ir Danieliaus su liutu skulpturas Tuo pat metu jis suprojektavo drambliuko su obelisku statula priesais Santa Maria sopra Minerva baznycios fasada atliktas daugiausiai padejejo Erkoles Feratos 1658 m Dzianlorencas pradejo dirbti ties treciosios jezuitu baznycios Romoje Sant Andrea al Quirinale statybomis baigta iki 1670 m Jo sunus Domenikas tvirtino kad sia baznycia Dzianlorencas buvo labai patenkintas ir ateidavo joje pailseti 1661 1663 m jis popieziaus uzsakymu sukure sv Jeronimo ir sv Marijos Magdalietes statulas Kjidziu koplyciai Sienos katedroje Jis kure popieziaus Montekavalo rumu ilgajį sparna Kvirinalo kalvoje ir Sv Petro bazilikoje Karaliskuosius laiptus jungiancius Apastalu rumus su bazilika Laiptams jis sukure raito imperatoriaus Konstantino statula kuri apskritai laikoma nesekminga Sv Petro aikste Romoje Kitu sekmingu Dzianlorenco darbu Sv Petro bazilikoje buvo bronzinis relikvijorius Cathedra Petri kuriame laikoma Sv Petro kede sukurtas 1657 1666 m Tuo pat metu pagal jo projekta pertvarkyta Sv Petro aikste apjuosiant ja kolonadomis ir sukuriant erdve baznytinems iskilmems 1665 m Dz L Berninis karaliaus Liudviko XIV kvieciamas atvyko į Paryziu projektuoti Luvro fasado Tuo metu jis buvo toks garsus kad minios paryzieciu rinkosi gatvese pasiziureti į jo atvykima Taciau Dzianlorenco laikas Paryziuje nebuvo sekmingu Jis is auksto ziurejo į prancuzu mena ir esa pasake kad visas Paryziaus menas nevertas vieno Gvido Renio paveikslo Tai atstume nuo jo paryziecius ir jo siulyti Luvro fasado planai buvo vis atmetami tad po pusmecio Dzianlorencas grįzo į Roma Per laika Paryziuje jis nukale Liudviko XIV biusta kuris vertinamas vienu sekmingiausiu jo biustu Be to jis buvo įsipareigojes sukurti raito karaliaus statula ir siuo darbu uzsieme gerokai veliau grįzes į Roma Jau po Dz L Berninio mirties į Paryziu pristatyta statula sulauke nuosaikaus įvertinimo 1668 1669 m Dzianlorencas sukure dekoratyvine schema su 10 angelu skulpturu is kuriu dvi nukale jis Taciau sios dvi skulpturos popieziui Klemensui IX taip patiko kad buvo perkeltos į baznycia dabar ant tilto yra ju kopijos 1673 74 m Dzianlorencas sukure ciboriju Sv Sakramento koplycioje Sv Petro bazilikoje Reiksmingiausiu velyvuoju jo darbu buvo 1674 m įgyvendintas Altieri koplycios dizainas baznycioje su palaimintosios Ludovikos Albertoni skulptura Jo projektuota Aleksandro VII kapa Sv Petro bazilikoje 1678 m daugiausiai uzbaige mokiniai Dzianlorencas Berninis mire 1680 m lapkricio 28 d savo rumuose Ispanijos aiksteje Jo pageidavimu buvo palaidotas Sv Marijos Didziojoje bazilikoje Kardinolas Mafejas Barberinis apie Dzianlorenca Berninį tvirtino kad jis buvo retas aukstos inteligencijos zmogus pagimdytas dieviskos valios ir Romos slovei tam kad nusviesti pasaulį Kiti tvirtino jį buvus drakonu ir suktu ir nedoru zmogumi Jo sunus Domenikas parases tevo biografija tvirtino jis buvo gaizus is prigimties pasisventes savo darbui ir karstas kai supykes Savo architekturos kuriniais jis prisidejo prie Romos kurioje gyveno nuo 1605 m baroko formavimosi Berninis dirbo pagal popieziaus uzsakymus Prie jo zymiausiu architekturos laimejimu priskiriamos ir kitos rekonstrukcijos pusapskritimio formos Sv Petro aikstes kolonados 1657 1667 m Dz L Berninis laikomas paskutiniuoju is didziuju įvairiapusiu italu menininku kuriu deka Italijos menas dominavo Europoje Jei baroko architekturoje kai kurie tyrinetojai atiduoda pirmenybe F Borominiui tai skulpturos srityje Dz L Berninis neturejo lygiu ir laikomas talentingiausiu klasikiniu skulptoriumi gyvenusiu po Mikelandzelo 1682 m jo biografija publikavo Filipas Baldinucis ir 1713 m sunus Domenikas Darbu galerijaAnkstyvosios skulpturos Enejas Anchisas ir Askanijus detale 1618 1620 m Borgeziu galerija Roma Apolonas ir Dafne 1622 1625 m Borgeziu galerija Roma Sv Bibiana 1624 1626 m Santa Bibiana baznycia Roma Sv Lionginas 1629 1638 m Sv Petro bazilika Roma Biustai Pedro de Foso Montojos biustas apie 1622 m Santa Maria di Monseratto baznycia Roma Kardinolo Roberto Belarmino biustas 1624 m Il Gesu baznycia Roma Kostancos Bonareli biustas apie 1635 m Bardzelo muziejus Florencija Karaliaus Liudviko XIV biustas 1665 m Versalio rumai Paryzius Architekturos darbai 1623 1634 m Sv Petro bazilika Roma 1642 1643 m Barberinio aikste Roma Sant Andrea al Quirinale baznycia 1658 1661 m Roma Karaliskieji laiptai Scala Regia Vatikano muziejai Velyvosios skulpturos Tiesa atskleista Laiko 1646 1652 m Borgeziu galerija Roma Sv Tereses ekstaze 1652 m Santa Maria della Vittoria baznycia Roma Habakukas ir angelas 1656 1661 m Santa Maria del Popolo baznycia Roma Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstaze 1671 74 m San Francesco a Ripa baznycia Roma IsnasosHibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 3 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 3 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 3 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 4 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 4 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 6 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 6 Hibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 6 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 7 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 7 Hibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 8 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 8 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 8 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 7 Hibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Hibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 9 Hibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 10 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 10 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 11 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 11 Hibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Hibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Hibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Hibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Hibbard Howard Encyclopaedia Britannica online 1966 84 m Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 11 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 3 Pinton Daniele Bernini sculptor and architect ATS Italia Editrice 2009 p 3