Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

41 53 51 00 š pl 12 29 55 00 r ilg 41 8975000 š pl 12 4986111 r ilg 41 8975000 12 4986111 Bazilikos fasadas ir varpinėBa

Santa Maria Maggiore

  • Pagrindinis puslapis
  • Santa Maria Maggiore
Santa Maria Maggiore
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

41°53′51.00″ š. pl. 12°29′55.00″ r. ilg. / 41.8975000°š. pl. 12.4986111°r. ilg. / 41.8975000; 12.4986111

Santa Maria Maggiore (Didžioji Švč. Marijos bazilika, it. Basilica di Santa Maria Maggiore) – viena iš seniausių krikščionių bažnyčių Romos Eskvilino kalvoje, pastatyta V amžiuje. Popiežiškoji bazilika (anksčiau − patriarchinė).

Legenda

Pasak legendos iš XIII a. laikų, bažnyčia buvo pastatyta dėl stebuklo 352 m. rugpjūčio 4 d. naktį. Tą naktį, pasak legendos, Mergelė Marija sapne pasirodė (352−366) ir vienam turtingam miestiečiui Džovaniui Patricijui. Abu juos Mergelė Marija sapne įpareigojo pastatyti bažnyčią toje vietoje Eskvilino kalvoje, kurią ji jiems nurodys iškritusiu sniegu. Kitos dienos rytą išties ant Eskvilino kalvos buvo rastas iškritęs sniegas. Šiam stebuklui paminėti rugpjūčio 5 d. liturginiame kalendoriuje yra paskelbta Švč. Mergelės Marijos bazilikos Romoje pašventinimo minėjimo diena (Marijos Snieginės minėjimas).

Istorija

Švč. Marijos bažnyčia buvo pastatyta V a. ir baigta (432−440) valdymo metu. Ji buvo vadinama Santa Maria ad Nives pagal sniego iškritimą ir Santa Maria Liberiana pagal popiežiaus Liberijaus vardą. Kiek vėliau bažnyčia vadinta Santa Maria del Presepe dėl to, kad buvo tikima, esą joje saugomas kūdikio Kristaus lopšio fragmentas. „Didžiąja“ bažnyčia pavadinta dėl to, kad ji yra didžiausia iš 26 Romos bažnyčių, dedikuotų Mergelei Marijai. 1545 m. bažnyčioje įkurta Liberijaus muzikos kapela, su kuria dirbo garsusis XVI a. renesanso kompozitorius Pjierluidžis Palestrina. Bažnyčia pilnai restauruota XVIII amžiuje. Tuo metu po pamatais rastos kai kurios senovės Romos liekanos. 1741 m. pastatytas dabartinis bazilikos fasadas (autorius Ferdinandas Fuga).

2001 m. inauguruotas Didžiosios Švč. Marijos bazilikos muziejus, kurio aštuoniuose kambariuose eksponuojami bazilikai priklausę liturginiai ir meno objektai.

2025 m. liepos 4 d. popiežius Leonas XIV padėkojo kardinolui Stanisławui Ryłko už jo, kaip popiežiškosios Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigo, pareigų vykdymą ir naujuoju Liberijaus bazilikos arkikunigu patvirtino kardinolą Rolandą Makricką.

Apie baziliką

Bazilika yra tradicinio bazilikos plano, pažymėtina ypač didele centrine nava. Iš išorės tik dalis sienos šiaurinėje pusėje yra iš V a. statybų. Visas kitas eksterjeras yra vėlesnių amžių papildymai. Bažnyčios vidaus interjeras išlaikė didelę dalį originalios bažnyčios prabangos. Rašytojas Stendalis XIX a. jos vidų palygino su įspūdingu salonu, o ne vieta, kurioje sklando Dievo dvasia. Bazilika garsi ankstyvosios krikščionybės mozaikomis iš V a., tačiau jos visos išlikusios aukštai ant navos sienų ir triumfo arkos, todėl lankytojams be žiūronų yra prastai matomos. Navos mozaikos skirtos biblijinėms istorijoms ir ne visos pilnai išlikusios. Triumfo arkos mozaikos skirtos istorijos epizodams iš Kristaus vaikystės. Juos inicijavo popiežius , kuris buvo aršus Konstantinopolio patriarcho Nestoro, kuris neigė Kristaus dieviškumą ir buvo nušalintas 431 m. Efeso susirinkime, oponentas. XIII a. bazilikai sukurta Arnolfo di Kambijaus garsi Prakartėlės skulptūrinė grupė. Apsidė dekoruota XIII a. mozaikomis, vaizduojančiomis scenas iš Mergelės Marijos gyvenimo, kurias sukūrė Jacopo Torriti.

Bazilikos Siksto koplyčioje saugomas medinis artefaktas, kuris, krikščionių tikėjimu, yra kūdikio Kristaus lopšio dalis, atgabenta VII a. iš Rytų krikščionių pabėgėlių nuo arabų ekspansijos. Siksto koplyčios (pastatyta 1585 m.) architektas − Domenikas Fontana, ji dekoruota XVI a. manieristinėmis Ambrosio Buonvicino freskomis. Koplyčioje palaidoti popiežiai Sikstas V ir Pijus V, ties marmuro papuošimais dirbo Karlas Madernas. Bazilikoje yra keleto popiežių, arkivyskupų ir XVII a. baroko skulptoriaus Berninio kapai. Tikima, kad altoriuje esančioje urnoje saugomi Šv. Mato ir kitų kankinių reliktai. Borgezės koplyčioje saugoma Mergelės Marijos ikona. Buvo tikima, kad ją nutapė Šv. Lukas, tačiau ji greičiausiai yra iš XII−XIII a. Bazilikos relikvinėje saugomi kiti krikščionių tikėjimo artefaktai: Tikrojo Kryžiaus dalys, Mergelės Marijos pienas, Kristaus kraujas kristale. Tikima, kad bažnyčioje palaidoti Šv. Jeronimo palaikai.

Galerija

  • Siksto koplyčia
  • V a. triumfo arkos mozaikos
  • V a. navos mozaikos
  • Jacopo Torriti XIII a. apsidės mozaika

Šaltiniai

Vikiteka: Santa Maria Maggiore – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. Popiežius patvirtino kardinolą R. Makricką Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigu
  • Matilda Webb. The Churches and Catacombs of Early Christian Rome. Sussex Academic Press, 2001, p. 59−64

Nuorodos

  • Oficiali bazilikos interneto svetainė (anglų k.)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 13:25

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Santa Maria Maggiore, Kas yra Santa Maria Maggiore? Ką reiškia Santa Maria Maggiore?

41 53 51 00 s pl 12 29 55 00 r ilg 41 8975000 s pl 12 4986111 r ilg 41 8975000 12 4986111 Bazilikos fasadas ir varpineBazilikos centrine nava Santa Maria Maggiore Didzioji Svc Marijos bazilika it Basilica di Santa Maria Maggiore viena is seniausiu krikscioniu baznyciu Romos Eskvilino kalvoje pastatyta V amziuje Popieziskoji bazilika anksciau patriarchine LegendaPasak legendos is XIII a laiku baznycia buvo pastatyta del stebuklo 352 m rugpjucio 4 d naktį Ta naktį pasak legendos Mergele Marija sapne pasirode 352 366 ir vienam turtingam miestieciui Dzovaniui Patricijui Abu juos Mergele Marija sapne įpareigojo pastatyti baznycia toje vietoje Eskvilino kalvoje kuria ji jiems nurodys iskritusiu sniegu Kitos dienos ryta isties ant Eskvilino kalvos buvo rastas iskrites sniegas Siam stebuklui pamineti rugpjucio 5 d liturginiame kalendoriuje yra paskelbta Svc Mergeles Marijos bazilikos Romoje pasventinimo minejimo diena Marijos Sniegines minejimas IstorijaSvc Marijos baznycia buvo pastatyta V a ir baigta 432 440 valdymo metu Ji buvo vadinama Santa Maria ad Nives pagal sniego iskritima ir Santa Maria Liberiana pagal popieziaus Liberijaus varda Kiek veliau baznycia vadinta Santa Maria del Presepe del to kad buvo tikima esa joje saugomas kudikio Kristaus lopsio fragmentas Didziaja baznycia pavadinta del to kad ji yra didziausia is 26 Romos baznyciu dedikuotu Mergelei Marijai 1545 m baznycioje įkurta Liberijaus muzikos kapela su kuria dirbo garsusis XVI a renesanso kompozitorius Pjierluidzis Palestrina Baznycia pilnai restauruota XVIII amziuje Tuo metu po pamatais rastos kai kurios senoves Romos liekanos 1741 m pastatytas dabartinis bazilikos fasadas autorius Ferdinandas Fuga 2001 m inauguruotas Didziosios Svc Marijos bazilikos muziejus kurio astuoniuose kambariuose eksponuojami bazilikai priklause liturginiai ir meno objektai 2025 m liepos 4 d popiezius Leonas XIV padekojo kardinolui Stanislawui Rylko uz jo kaip popieziskosios Svc Mergeles Marijos Didziosios bazilikos arkikunigo pareigu vykdyma ir naujuoju Liberijaus bazilikos arkikunigu patvirtino kardinola Rolanda Makricka Apie bazilikaBazilika yra tradicinio bazilikos plano pazymetina ypac didele centrine nava Is isores tik dalis sienos siaurineje puseje yra is V a statybu Visas kitas eksterjeras yra velesniu amziu papildymai Baznycios vidaus interjeras islaike didele dalį originalios baznycios prabangos Rasytojas Stendalis XIX a jos vidu palygino su įspudingu salonu o ne vieta kurioje sklando Dievo dvasia Bazilika garsi ankstyvosios krikscionybes mozaikomis is V a taciau jos visos islikusios aukstai ant navos sienu ir triumfo arkos todel lankytojams be ziuronu yra prastai matomos Navos mozaikos skirtos biblijinems istorijoms ir ne visos pilnai islikusios Triumfo arkos mozaikos skirtos istorijos epizodams is Kristaus vaikystes Juos inicijavo popiezius kuris buvo arsus Konstantinopolio patriarcho Nestoro kuris neige Kristaus dieviskuma ir buvo nusalintas 431 m Efeso susirinkime oponentas XIII a bazilikai sukurta Arnolfo di Kambijaus garsi Prakarteles skulpturine grupe Apside dekoruota XIII a mozaikomis vaizduojanciomis scenas is Mergeles Marijos gyvenimo kurias sukure Jacopo Torriti Bazilikos Siksto koplycioje saugomas medinis artefaktas kuris krikscioniu tikejimu yra kudikio Kristaus lopsio dalis atgabenta VII a is Rytu krikscioniu pabegeliu nuo arabu ekspansijos Siksto koplycios pastatyta 1585 m architektas Domenikas Fontana ji dekoruota XVI a manieristinemis Ambrosio Buonvicino freskomis Koplycioje palaidoti popieziai Sikstas V ir Pijus V ties marmuro papuosimais dirbo Karlas Madernas Bazilikoje yra keleto popieziu arkivyskupu ir XVII a baroko skulptoriaus Berninio kapai Tikima kad altoriuje esancioje urnoje saugomi Sv Mato ir kitu kankiniu reliktai Borgezes koplycioje saugoma Mergeles Marijos ikona Buvo tikima kad ja nutape Sv Lukas taciau ji greiciausiai yra is XII XIII a Bazilikos relikvineje saugomi kiti krikscioniu tikejimo artefaktai Tikrojo Kryziaus dalys Mergeles Marijos pienas Kristaus kraujas kristale Tikima kad baznycioje palaidoti Sv Jeronimo palaikai GalerijaSiksto koplycia V a triumfo arkos mozaikos V a navos mozaikos Jacopo Torriti XIII a apsides mozaikaSaltiniaiVikiteka Santa Maria Maggiore vaizdine ir garsine medziagaPopiezius patvirtino kardinola R Makricka Svc Mergeles Marijos Didziosios bazilikos arkikunigu Matilda Webb The Churches and Catacombs of Early Christian Rome Sussex Academic Press 2001 p 59 64NuorodosOficiali bazilikos interneto svetaine anglu k

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    FK Sibirʹ Novosibirsk

  • Liepa 15, 2025

    FC Liverpool

  • Liepa 15, 2025

    Ezoterizmas

  • Liepa 15, 2025

    Excelsior Rotterdam

  • Liepa 15, 2025

    Europos paveldo ženklas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje