Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstazėMenininkas BerninisMetai 1671 1674 m Meno kryptis BarokasMedžiagos technika ma
Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstazė
| Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstazė | |
|---|---|
| Menininkas | Berninis |
| Metai | 1671−1674 m. |
| Meno kryptis | Barokas |
| Medžiagos, technika | marmuras ir jaspis |
| Matmenys | 188 cm ilgis |
| Miestas (vieta) | Roma, bažnyčia |
| Muziejus | |
Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstazė (arba „Palaimintosios Ludovikos Albertoni mirtis“) – italų baroko menininko Džian Lorenco Berninio (1598–1680) skulptūra, esanti Altieri koplyčioje bažnyčioje Romoje. Įvardijama reikšmingiausiu Berninio vėlyvuoju kūriniu.
Apie skulptūrą
(mirusi 1533 m.) priėmė pranciškonės įžadus po vyro mirties 1506 m. ir katalikų bažnyčios paskelbta palaimintąja 1671 m. už pamaldumą ir dorus darbus. Ji mirė nuo karštinės slaugydama sergančiuosius. Berninis gavo užsakymą sukurti skulptūrą 1671 m. iš kardinolo Paluzzo Paluzzi degli Albertoni, kuris buvo Ludovikos tolimas palikuonis ir popiežiaus Klemenso X netikras pusbrolis. Ludovika Albertoni buvo palaidota Altieri koplyčioje ir kardinolas, matyt tikėdamasis, kad ji bus ateityje paskelbta šventąja, iš pagrindų siekė pertvarkyti jos kapo vietą. Berninis darbus atliko nemokamai. Gali būti, kad atsiprašymo vardan, nes jo brolis Luidžis tuo metu buvo ištremtas iš Romos už .
Berninio skulptūra vaizduoja Ludovikos Albertoni mirtį. Palaimintoji vaizduojama gulinti su labai sudėtingai išvedžiota drapiruote sudėjusi rankas prie krūtinės, jos galva atmesta atgal. Moters poza tikriausiai įtakota gulinčios Šv. Secilijos skulptūros S. Secilia in Trastevere bažnyčioje. Palaimintosios lūpos kiek praviros − simbolizuoja sielos susivienijimą su anapusinę būtimi. Skulptūra idėjiškai turėtų vaizduoti palaimingą žmogaus mirtį už nesavanaudiškumą ir dorybes, parodytas žemiškajame pasaulyje bei liudyti Dievo pažadą apie sielos išgelbėjimą.
Berninis Altieri koplyčioje buvo suprojektavęs langą iš dešinės (šiuo metu beveik uždengtas), kad tikintysis matytų ant palaimintosios krentančią saulės šviesą, kaip dangaus šviesos aliuziją. Stilistiškai skulptūra susijusi su Berninio anksčiau atlikta garsiąja Šv. Teresės ekstazės skulptūra Cornaro koplyčioje bažnyčioje. Šiuo atveju Berninis pakeitė koplyčios išplanavimą ir nebeprojektavo jos kaip vientisos architektūrinės ir skulptūrinės erdvės. Altieri koplyčioje šie elementai yra atskirti. Virš Ludovikos Albertoni skulptūros yra Giovanni Battista Gaulli paveikslas, vaizduojantis Mergelę Mariją ir Kūdikį su šv. Ona. Prie paveikslo rėmo yra sukomponuoti angelų biustai iš stiuko. Angelai tarsi pasitinka kylančią Ludovikos Albertoni sielą. Dar aukščiau vaizduojamas Šv. Dvasią įkūnijantis balandis, kuris turėtų rodyti sielai kelią į rojų.
Šaltiniai
- Lilian H. Zirpolo. Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture. Scarecrow Press, 2010. p. 186−187
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstazė, Kas yra Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstazė? Ką reiškia Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstazė?
Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstazeMenininkas BerninisMetai 1671 1674 m Meno kryptis BarokasMedziagos technika marmuras ir jaspisMatmenys 188 cm ilgisMiestas vieta Roma baznyciaMuziejus Palaimintosios Ludovikos Albertoni ekstaze arba Palaimintosios Ludovikos Albertoni mirtis italu baroko menininko Dzian Lorenco Berninio 1598 1680 skulptura esanti Altieri koplycioje baznycioje Romoje Įvardijama reiksmingiausiu Berninio velyvuoju kuriniu Altieri koplyciaApie skulptura mirusi 1533 m prieme pranciskones įzadus po vyro mirties 1506 m ir kataliku baznycios paskelbta palaimintaja 1671 m uz pamalduma ir dorus darbus Ji mire nuo karstines slaugydama serganciuosius Berninis gavo uzsakyma sukurti skulptura 1671 m is kardinolo Paluzzo Paluzzi degli Albertoni kuris buvo Ludovikos tolimas palikuonis ir popieziaus Klemenso X netikras pusbrolis Ludovika Albertoni buvo palaidota Altieri koplycioje ir kardinolas matyt tikedamasis kad ji bus ateityje paskelbta sventaja is pagrindu sieke pertvarkyti jos kapo vieta Berninis darbus atliko nemokamai Gali buti kad atsiprasymo vardan nes jo brolis Luidzis tuo metu buvo istremtas is Romos uz Berninio skulptura vaizduoja Ludovikos Albertoni mirtį Palaimintoji vaizduojama gulinti su labai sudetingai isvedziota drapiruote sudejusi rankas prie krutines jos galva atmesta atgal Moters poza tikriausiai įtakota gulincios Sv Secilijos skulpturos S Secilia in Trastevere baznycioje Palaimintosios lupos kiek praviros simbolizuoja sielos susivienijima su anapusine butimi Skulptura idejiskai turetu vaizduoti palaiminga zmogaus mirtį uz nesavanaudiskuma ir dorybes parodytas zemiskajame pasaulyje bei liudyti Dievo pazada apie sielos isgelbejima Berninis Altieri koplycioje buvo suprojektaves langa is desines siuo metu beveik uzdengtas kad tikintysis matytu ant palaimintosios krentancia saules sviesa kaip dangaus sviesos aliuzija Stilistiskai skulptura susijusi su Berninio anksciau atlikta garsiaja Sv Tereses ekstazes skulptura Cornaro koplycioje baznycioje Siuo atveju Berninis pakeite koplycios isplanavima ir nebeprojektavo jos kaip vientisos architekturines ir skulpturines erdves Altieri koplycioje sie elementai yra atskirti Virs Ludovikos Albertoni skulpturos yra Giovanni Battista Gaulli paveikslas vaizduojantis Mergele Marija ir Kudikį su sv Ona Prie paveikslo remo yra sukomponuoti angelu biustai is stiuko Angelai tarsi pasitinka kylancia Ludovikos Albertoni siela Dar auksciau vaizduojamas Sv Dvasia įkunijantis balandis kuris turetu rodyti sielai kelia į roju SaltiniaiLilian H Zirpolo Historical Dictionary of Baroque Art and Architecture Scarecrow Press 2010 p 186 187Encyclopaedia Britannica