Liubomilio Šv Trejybės bažnyčia ukr Косте л Свято ї Трі йці у місті Любомлі seniausia Voluinės bažnyčia esanti Ukrainoje
Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčia

Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčia (ukr. Косте́л Свято́ї Трі́йці у місті Любомлі) – seniausia Voluinės bažnyčia, esanti Ukrainoje, Voluinės srityje, Liubomilio mieste. Bažnyčia priklauso Lucko dekanatui.
Istorija
Pirmąją medinę Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčią 1409 m. pastatė Lenkijos karalius Jogaila, kuris ne kartą lankėsi medžiodamas Liubomilyje, Šventosios Trejybės garbei. Be to, 1392 m. Jogaila Liubomilyje buvo susitikęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiu Vytautu Didžiuoju. Aprašydamas Lenkijos karalystės paruošiamąjį periodą kovoms su Teutonų ordinu, lenkų kronininkas ir istorikas Janas Dlugošas yra paminėjęs Jogailos keliones į medžioklės plotus giriomis apaugusioje tuometinėje Liubomilio teritorijoje, o taip pat ir bažnyčios atsiradimą.
Jau 1412 m. bažnyčią Jogaila perstatė į mūrinę, gotikos stiliaus. Bažnyčia buvo pastatyta ant nedidelės kalvos. Kaip bažnyčios fundatorius karalius Jogaila jai suteikė privilegijas. 1414 m. Krasnostave (Voluinės sritis) jis suteikė Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčiai piniginę fundaciją jos, taip pat bažnyčios tarnautojų išlaikymui. 1552 m. Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčią aplankė Chelmo vyskupas Jokūbas Uchanskis.
Ne visada santykiai tarp įvairių religinių konfesijų Liubomilyje buvo geri. Nėra palankiai minimas XVII a. Chelmo kanaunininkas ir dekanas, Liubomilio bažnyčios klebonas Kasparas Mistkovskis. 1607 m. birželio 21 d. Liubomilio miesto taryba skundėsi teismui dėl klebono Kasparo Mistkovskio elgesio, jog šiam priklausantys bažnyčios tarnai užpuolė miesto sargybinius ir vienam iš jų padarė sužalojimus. Taip pat buvo skųstasi dėl to, jog bažnyčios tarnai užpuolė to sargybinio namus, išlaužė duris, sumušė artimuosius. 1620 m. Kasparas Mistkovskis, neatlaikius jo keliamos įtampos, buvo nužudytas. 1638 m. liepos 29 d. Liubomilio miestiečiai skundėsi teismui dėl kito bažnyčios kunigo Sebastjano Andriševskio už neteisingą dešimtinės ėmimą. Chelmo ir Belzo vyskupas Jokūbas Suša (vyskupavimo metai 1652–1687) yra grasinęs, jog tie kunigai, kurie neteisingai ima dešimtinę, bus pasmerkti kančioms.
1599 m. rugpjūčio 20 d. Varšuvos privilegija Abiejų Tautų Respublikos karalius Zigmantas III taip pat suteikė fundaciją Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčiai. Dokumente yra paminėta ir špitolė, veikusi prie bažnyčios. Chelmo miesto knygose 1647 m. yra paminėtas Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčios klebonas Mykalojus Svirskis, kuris taip pat užėmė Chelmo vyskupo-vikaro pareigas, taip pat karaliaus sekretoriaus Chelme pareigas.
Bažnyčia ne vieną kartą degė ir buvo perstatoma. 1731 m. jos nugarinėje pusėje pristatyta dar viena siena. XVIII a. bažnyčia įgavo barokinės bažnyčios išvaizdą ir daugiau perstatoma nebuvo, tik remontuojama.
1750 m. dokumentuose pirmą kartą buvo paminėta Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčios stebuklingosios Dievo motinos ikona, kuri 1935–1944 m. laikotarpiu perduota Lucko Šv. Petro ir Povilo katedrai.
1764 m. už Voluinės vaivados, Liubomilio seniūno Severino Juzefo Rževuskio žmonos Antoninos Potockytės Rževuskos lėšas buvo pastatyta varpinė su trimis varpais.
1799 m. bažnyčios vizitacijos dokumentuose yra įrašas apie dvejas molio glazūros lenteles bažnyčios fasadinėje sienoje su užrašais lot. „In Domini Ibimus“ ir „Cantate Domino Cantieum Nowum“, kas buvo vieno užrašo „Pašlovinkite Viešpatį atnaujintame jo name“ du fragmentai.
Bažnyčia turėjo penkis altorius. 1715 m. dekano vizitacijos registruose aprašyti Liubomilio bažnyčios vargonai, pastatyti ant dviejų mūrinių piliorių. Prie bažnyčios veikė uk. „Рожанцьове братство“, įkurta Liubomilio klebono Svirskio. Šiai draugijai galėjo priklausyti bažnyčios kunigai, miestiečiai, bajorai. 1799 m. dokumentuose bažnyčios padėtis aprašyta kaip geresnė, tuomet jos poreikiams buvo skirta 2203 zlotų.
XVIII a. sudegė bažnyčios špitolė, kurioje glaudėsi neturtingi miesto gyventojai. Prie jos buvo sodas. Vietoje sudegusios nauja Liubomilio špitolė nebuvo atstatyta.
XVIII a. Šiaurinėje bažnyčios pusėje buvo sumūrytas piliorius su niša, kuriame stovėjo šventojo Jono Nepomuko skulptūra.
Iš XVIII amžiaus buvo išsaugoti penki Liubomilio bažnyčios vizitacijų dokumentų originalai. 1884 m. priskaičiuota 3562 Liubomilio bažnyčios parapijiečių, 1908 m. – jau 5262 parapijiečiai.
1910 m. bažnyčia buvo remontuojama, ruošiantis 500-osioms bažnyčios gyvavimo metinėms. 1912 m. bažnyčios veikloje dalyvaudavo vyskupas ir 12 kunigų. Bažnyčios 500 jubiliejaus proga, jos šiaurinėje pusėje buvo primūryta koplyčia, taip pat buvo pagamintas jubiliejinis medalionas.
1918 m. Austrijos-Vengrijos okupacijos metu, Liubomilio dekanatas pagamino seriją pašto ženklų, kurių trijuose pavaizduota Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčia.
Nuo 1944 m. bažnyčia liko be klebono. Buvęs klebonas Steponas Jastžembskis pasitraukė į Lenkiją su savimi pasiimdamas dalį bažnyčios dokumentų, knygų, taip pat Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčios stebuklingosios Dievo motinos ikoną. Labiausiai bažnyčia nukentėjo būtent 1945–1980 m. periodu. Šiuo laikotarpiu buvo išvogtos varinės stogo čerpės, išplėšti bažnyčios rūsyje buvę sarkofagai, išgriautas bobinčius (ukr. бабинець, бабник, гінеконіт), koplytėlė, buvusi prijungta prie bažnyčios, jos 500-ųjų metinių proga, taip pat sunaikinta nukryžiuotojo freska, buvusi altoriaus išorėje. Taip pat šiuo periodu sudegintos bažnyčios knygos ir dokumentai, kurių negalėjo išvežti klebonas Jastžembskis, išrinkti bažnyčios vargonai ir sunaikintas altorius.
1992 m. Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčia vėl perduota Romos katalikų bažnyčiai. Nuo šių metų bažnyčią globoja Kovelio miesto Pranciškonai. Bažnyčia buvo remontuojama, pakeisti jos langai, grindys. 1992 m. birželio 14 d. Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčią pašventino Lucko klebonas Liudvikas Kamilevskis. 1996 m. birželio 14 d. į Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčią atvežta Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčios stebuklingosios Dievo motinos ikonos kopija.
Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčia, jos varpinė yra Ukrainos architektūros paminklas.
Architektūra
Pirmoji 1409 m. medinė Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčia buvo gotikos stiliaus, vėliau 1412 m. ji perstatyta į mūrinę ir palaipsniui nuo XVIII a. tapo barokine. Bažnyčia ne kartą degė, buvo perstatoma. 1731 m. jos nugarinėje dalyje primūryta dar viena siena. Senoji pastato dalis yra paprastos formos, be dekoratyvinių elementų. Bažnyčios apsidė pusapvalė. Bažnyčios stogas čerpinis su trimis bokšteliais. Iš dalies išsaugotas renesanso stiliaus portalas.
Aukos bažnyčiai ir bažnyčios reikšmė
Bažnyčiai yra aukojęs jos statytojas karalius Jogaila, taip patVoluinės vaivados, Liubomilio seniūno Severino Juzefo Rževuskio žmona Antonina Potockytė – Rževuska, Abiejų Tautų Respublikos karinis ir valstybinis veikėjas, pulkininkas Pranciškus Ksaveras Branickis.
Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčia įtraukta į Lietuvai reikšmingų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių dabartinės Ukrainos Respublikos teritorijoje, inventorinį sąrašą.
Liubomilio šv. Trejybės bažnyčią kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėliau Abiejų Tautų Respublikos paveldą tyrinėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė.
Galerija
- Liubomilio šv. Trejybės bažnyčia 2019 m. vasarą
- Liubomilio šv. Trejybės bažnyčia
- Liubomilio šv. Trejybės bažnyčios apsidė
- Liubomilio šv. Trejybės bažnyčios altoriai
- Liubomilio šv. Trejybės bažnyčios interjeras
Šaltiniai
- Ірина Магдиш. Любомль і околиці//Ірина Магдиш. Шляхами Волині [1]
- Voluinės kultūros, religijos ir tautinių reikalų departamento (angl. Department of Culture, Religious affairs and nationalities of Volyn regional State Administration) interneto svetainė [2] Archyvuota kopija 2019-06-26 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvai reikšmingų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, esančių dabartinės Ukrainos Respublikos teritorijoje, inventorinis sąrašas [3] Archyvuota kopija 2018-12-04 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Birutė Valionytė. Didžioji Lietuva: fotoalbumas. – Vilnius: Artlora, 2009–2012. – 3 d.:
- Kn. 1: Baltarusija. Gardino ir Vitebsko sritys. – 2009. – 589 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-508-28-1.
- Kn. 2: Baltarusija. Bresto, Gomelio, Minsko, Mogiliovo sritys. – 2009. – 585 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-508-30-4.
- Kn. 3: Ukraina. – 2012. – 655 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-508-35-9.
- Остапюк О. З історії костелу Святої Трійці в місті Любомль // Сакральне мистецтво Волині. Науковий збірник. Випуск 9. Матеріали ІХ міжнародної наукової конференції м. Луцьк, 31 жовтня — 1 листопада 2002 року. — Луцьк, 2002. — 162 с., іл. — ISBN 966-7397-09-2.
- Tautvydas Kontrimavičius. Apie vieną kelionę Didžiosios Lietuvos takais, per atminties brūzgynus, 2019. [4]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčia, Kas yra Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčia? Ką reiškia Liubomilio Šv. Trejybės bažnyčia?
Liubomilio Sv Trejybes baznycia ukr Koste l Svyato yi Tri jci u misti Lyubomli seniausia Voluines baznycia esanti Ukrainoje Voluines srityje Liubomilio mieste Baznycia priklauso Lucko dekanatui Liubomilio Sv Trejybes baznycia su varpineIstorijaJogaila is Lietuvos meldziasi pries mergele Marija Freskos esancios Liublino Sv Trejybes baznycioje fragmentas Liublino muziejaus kolekcija Pirmaja medine Liubomilio Sv Trejybes baznycia 1409 m pastate Lenkijos karalius Jogaila kuris ne karta lankesi medziodamas Liubomilyje Sventosios Trejybes garbei Be to 1392 m Jogaila Liubomilyje buvo susitikes su Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kunigaiksciu Vytautu Didziuoju Aprasydamas Lenkijos karalystes paruosiamajį perioda kovoms su Teutonu ordinu lenku kronininkas ir istorikas Janas Dlugosas yra paminejes Jogailos keliones į medziokles plotus giriomis apaugusioje tuometineje Liubomilio teritorijoje o taip pat ir baznycios atsiradima Jau 1412 m baznycia Jogaila perstate į murine gotikos stiliaus Baznycia buvo pastatyta ant nedideles kalvos Kaip baznycios fundatorius karalius Jogaila jai suteike privilegijas 1414 m Krasnostave Voluines sritis jis suteike Liubomilio Sv Trejybes baznyciai pinigine fundacija jos taip pat baznycios tarnautoju islaikymui 1552 m Liubomilio Sv Trejybes baznycia aplanke Chelmo vyskupas Jokubas Uchanskis Ne visada santykiai tarp įvairiu religiniu konfesiju Liubomilyje buvo geri Nera palankiai minimas XVII a Chelmo kanaunininkas ir dekanas Liubomilio baznycios klebonas Kasparas Mistkovskis 1607 m birzelio 21 d Liubomilio miesto taryba skundesi teismui del klebono Kasparo Mistkovskio elgesio jog siam priklausantys baznycios tarnai uzpuole miesto sargybinius ir vienam is ju padare suzalojimus Taip pat buvo skustasi del to jog baznycios tarnai uzpuole to sargybinio namus islauze duris sumuse artimuosius 1620 m Kasparas Mistkovskis neatlaikius jo keliamos įtampos buvo nuzudytas 1638 m liepos 29 d Liubomilio miestieciai skundesi teismui del kito baznycios kunigo Sebastjano Andrisevskio uz neteisinga desimtines emima Chelmo ir Belzo vyskupas Jokubas Susa vyskupavimo metai 1652 1687 yra grasines jog tie kunigai kurie neteisingai ima desimtine bus pasmerkti kancioms 1599 m rugpjucio 20 d Varsuvos privilegija Abieju Tautu Respublikos karalius Zigmantas III taip pat suteike fundacija Liubomilio Sv Trejybes baznyciai Dokumente yra pamineta ir spitole veikusi prie baznycios Chelmo miesto knygose 1647 m yra paminetas Liubomilio Sv Trejybes baznycios klebonas Mykalojus Svirskis kuris taip pat uzeme Chelmo vyskupo vikaro pareigas taip pat karaliaus sekretoriaus Chelme pareigas Baznycia ne viena karta dege ir buvo perstatoma 1731 m jos nugarineje puseje pristatyta dar viena siena XVIII a baznycia įgavo barokines baznycios isvaizda ir daugiau perstatoma nebuvo tik remontuojama 1750 m dokumentuose pirma karta buvo pamineta Liubomilio Sv Trejybes baznycios stebuklingosios Dievo motinos ikona kuri 1935 1944 m laikotarpiu perduota Lucko Sv Petro ir Povilo katedrai Liubomilio Sv Trejybes baznycios stebuklingosios Dievo motinos ikona 1764 m uz Voluines vaivados Liubomilio seniuno Severino Juzefo Rzevuskio zmonos Antoninos Potockytes Rzevuskos lesas buvo pastatyta varpine su trimis varpais 1799 m baznycios vizitacijos dokumentuose yra įrasas apie dvejas molio glazuros lenteles baznycios fasadineje sienoje su uzrasais lot In Domini Ibimus ir Cantate Domino Cantieum Nowum kas buvo vieno uzraso Paslovinkite Viespatį atnaujintame jo name du fragmentai Baznycia turejo penkis altorius 1715 m dekano vizitacijos registruose aprasyti Liubomilio baznycios vargonai pastatyti ant dvieju muriniu pilioriu Prie baznycios veike uk Rozhancove bratstvo įkurta Liubomilio klebono Svirskio Siai draugijai galejo priklausyti baznycios kunigai miestieciai bajorai 1799 m dokumentuose baznycios padetis aprasyta kaip geresne tuomet jos poreikiams buvo skirta 2203 zlotu XVIII a sudege baznycios spitole kurioje glaudesi neturtingi miesto gyventojai Prie jos buvo sodas Vietoje sudegusios nauja Liubomilio spitole nebuvo atstatyta XVIII a Siaurineje baznycios puseje buvo sumurytas piliorius su nisa kuriame stovejo sventojo Jono Nepomuko skulptura Is XVIII amziaus buvo issaugoti penki Liubomilio baznycios vizitaciju dokumentu originalai 1884 m priskaiciuota 3562 Liubomilio baznycios parapijieciu 1908 m jau 5262 parapijieciai 1910 m baznycia buvo remontuojama ruosiantis 500 osioms baznycios gyvavimo metinems 1912 m baznycios veikloje dalyvaudavo vyskupas ir 12 kunigu Baznycios 500 jubiliejaus proga jos siaurineje puseje buvo primuryta koplycia taip pat buvo pagamintas jubiliejinis medalionas 1918 m Austrijos Vengrijos okupacijos metu Liubomilio dekanatas pagamino serija pasto zenklu kuriu trijuose pavaizduota Liubomilio Sv Trejybes baznycia Liubomilio Sv Trejybes baznycia 1925 metais Nuo 1944 m baznycia liko be klebono Buves klebonas Steponas Jastzembskis pasitrauke į Lenkija su savimi pasiimdamas dalį baznycios dokumentu knygu taip pat Liubomilio Sv Trejybes baznycios stebuklingosios Dievo motinos ikona Labiausiai baznycia nukentejo butent 1945 1980 m periodu Siuo laikotarpiu buvo isvogtos varines stogo cerpes isplesti baznycios rusyje buve sarkofagai isgriautas bobincius ukr babinec babnik ginekonit koplytele buvusi prijungta prie baznycios jos 500 uju metiniu proga taip pat sunaikinta nukryziuotojo freska buvusi altoriaus isoreje Taip pat siuo periodu sudegintos baznycios knygos ir dokumentai kuriu negalejo isvezti klebonas Jastzembskis isrinkti baznycios vargonai ir sunaikintas altorius 1992 m Liubomilio Sv Trejybes baznycia vel perduota Romos kataliku baznyciai Nuo siu metu baznycia globoja Kovelio miesto Pranciskonai Baznycia buvo remontuojama pakeisti jos langai grindys 1992 m birzelio 14 d Liubomilio Sv Trejybes baznycia pasventino Lucko klebonas Liudvikas Kamilevskis 1996 m birzelio 14 d į Liubomilio Sv Trejybes baznycia atvezta Liubomilio Sv Trejybes baznycios stebuklingosios Dievo motinos ikonos kopija Liubomilio Sv Trejybes baznycia jos varpine yra Ukrainos architekturos paminklas ArchitekturaJohann Baptist Edler von Lampi Pulkininkas Pranciskus Ksaveras Branickis su sunumis Aleksandru ir Vladislovu Pirmoji 1409 m medine Liubomilio Sv Trejybes baznycia buvo gotikos stiliaus veliau 1412 m ji perstatyta į murine ir palaipsniui nuo XVIII a tapo barokine Baznycia ne karta dege buvo perstatoma 1731 m jos nugarineje dalyje primuryta dar viena siena Senoji pastato dalis yra paprastos formos be dekoratyviniu elementu Baznycios apside pusapvale Baznycios stogas cerpinis su trimis boksteliais Is dalies issaugotas renesanso stiliaus portalas Aukos baznyciai ir baznycios reiksmeBaznyciai yra aukojes jos statytojas karalius Jogaila taip patVoluines vaivados Liubomilio seniuno Severino Juzefo Rzevuskio zmona Antonina Potockyte Rzevuska Abieju Tautu Respublikos karinis ir valstybinis veikejas pulkininkas Pranciskus Ksaveras Branickis Liubomilio Sv Trejybes baznycia įtraukta į Lietuvai reiksmingu nekilnojamojo kulturos paveldo objektu esanciu dabartines Ukrainos Respublikos teritorijoje inventorinį sarasa Liubomilio sv Trejybes baznycia kaip Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir veliau Abieju Tautu Respublikos pavelda tyrinejo Lietuvos Nepriklausomybes Akto signatare Birute Valionyte GalerijaLiubomilio sv Trejybes baznycia 2019 m vasara Liubomilio sv Trejybes baznycia Liubomilio sv Trejybes baznycios apside Liubomilio sv Trejybes baznycios altoriai Liubomilio sv Trejybes baznycios interjerasSaltiniaiIrina Magdish Lyuboml i okolici Irina Magdish Shlyahami Volini 1 Voluines kulturos religijos ir tautiniu reikalu departamento angl Department of Culture Religious affairs and nationalities of Volyn regional State Administration interneto svetaine 2 Archyvuota kopija 2019 06 26 is Wayback Machine projekto Lietuvai reiksmingu nekilnojamojo kulturos paveldo objektu esanciu dabartines Ukrainos Respublikos teritorijoje inventorinis sarasas 3 Archyvuota kopija 2018 12 04 is Wayback Machine projekto LiteraturaBirute Valionyte Didzioji Lietuva fotoalbumas Vilnius Artlora 2009 2012 3 d Kn 1 Baltarusija Gardino ir Vitebsko sritys 2009 589 p iliustr ISBN 978 9955 508 28 1 Kn 2 Baltarusija Bresto Gomelio Minsko Mogiliovo sritys 2009 585 p iliustr ISBN 978 9955 508 30 4 Kn 3 Ukraina 2012 655 p iliustr ISBN 978 9955 508 35 9 Ostapyuk O Z istoriyi kostelu Svyatoyi Trijci v misti Lyuboml Sakralne mistectvo Volini Naukovij zbirnik Vipusk 9 Materiali IH mizhnarodnoyi naukovoyi konferenciyi m Luck 31 zhovtnya 1 listopada 2002 roku Luck 2002 162 s il ISBN 966 7397 09 2 Tautvydas Kontrimavicius Apie viena kelione Didziosios Lietuvos takais per atminties bruzgynus 2019 4