Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nalenčuvas lenk Nałęczów miestas Lenkijos rytuose Pulavų apskrityje Liublino vaivadija į šiaurės vakarus nuo Liublino 42
Nalenčuvas
Nalenčuvas (lenk. Nałęczów) – miestas Lenkijos rytuose, Pulavų apskrityje, Liublino vaivadija, į šiaurės vakarus nuo Liublino. 4200 gyventojų (2009 m.) centras.
| Nalenčuvas lenk. Nałęczów | |
|---|---|
| Kunigaikščio Juozapo sanatorija | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Lenkija |
| Vaivadija | Liublino vaivadija |
| Apskritis | Pulavų apskritis |
| Įkūrimo data | 1772 |
| Burmistras | Andžejus Čviekas |
| Gyventojų | 4 200 |
| Plotas | 13,82 km² |
| Tankumas | 304 žm./km² |
| Pašto kodas | 24-140, 24-150 |
| Vikiteka | Nalenčuvas |
Geografija
Nalenčuvas įsikūręs Vyslos intako ir Bochotnicos upių santakoje. Apylinkėse įkurtas .
Istorija
Ankstyvaisiais viduramžiais miesto vietoje buvo pilis. 1751 m. apylinkes nupirko Stanislavas Malachovskis, kuris 1775 m. dvarą pavadino savo herbo „Nałęcz“ vardu. Nuo 1775 m. apylinkės priklausė Austrijai, 1809–1815 m. Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. Rusijos imperijai (Lenkijos karalystė). XIX a. pradžioje atradus vandens šaltinių gydomąsias savybes, Nalenčuvas tapo kurortine gyvenviete, kuri XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje tapo madinga kūrybinės inteligentijos poilsio vieta. Nalenčuve gydėsi Mykolas Elvyras Andriolis, , Henrikas Sienkievičius, .
1877 m. nutiestas geležinkelis. Per Antrąjį pasaulinį karą veikė nacių priverčiamojo darbo stovykla. Nuo 1956 m. miesto tipo gyvenvietė, 1963 m. suteiktos .
Architektūra
Žymiausi architektūros paminklai:
- XVII a. pirmosios pusės dvaro rūmai.
- Barokinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, statyta 1772 m., 1959 m. pristatytos šoninės navos ir bokštas.
- Poilsinis ansamblis su barokiniais Malachovskių rūmais, statytais 1777 m. (architektas F. Naksas), perstatytais apie 1879 m. (arch. K. Kozlovskis) ir XIX a. angliškuoju parku. Rūmuose veikia muziejus.
- Klasicistinio stiliaus gydyklos, statytos apie 1820 m., perstatytos 1879 m. (arch. K. Kozlovskis).
- Zakopanės stiliaus mediniai statiniai:
- S. Žeromskio namas, 1905 m., arch. J. Koščicas-Vitkievičius,
- Šv. Karolio Boromiejaus Pagalbininkės bažnyčia, statyta 1918 m.,
- Viešbutis, statytas 1882 m. (arch. K. Kozlovskis), perstatytas 1929 m. (arch. S. Grochovičius)
- XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilos.
Ekonomika
Mikroklimato, balneologijos ir purvo terapijos kurortas, kuriame gydomos širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ligos. Veikia sanatorijos, poilsio namai, pensionatai, 20 ha sveikatingumo parkas. Yra mineralinis vanduo|mineralinio vandens versmės, veikia mineralinio vandens Nałęczowianka ir Cisowianka išpilstymo įmonė. Yra nedidelės maisto pramonės, medienos apdirbimo, 27 prekybos įmonės. veikia turistinis siaurasis geležinkelis, B. Pruso ir S. Žeromskio muziejai.
Šaltiniai
- '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 19 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nalenčuvas, Kas yra Nalenčuvas? Ką reiškia Nalenčuvas?
Nalencuvas lenk Naleczow miestas Lenkijos rytuose Pulavu apskrityje Liublino vaivadija į siaures vakarus nuo Liublino 4200 gyventoju 2009 m centras Nalencuvas lenk Naleczow Kunigaikscio Juozapo sanatorijaNalencuvas51 17 00 s pl 22 13 00 r ilg 51 28333 s pl 22 21667 r ilg 51 28333 22 21667 Nalencuvas Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe LenkijaVaivadija Liublino vaivadijaApskritis Pulavu apskritisĮkurimo data 1772Burmistras Andzejus CviekasGyventoju 2008 4 200Plotas 13 82 km Tankumas 2008 304 zm km Pasto kodas 24 140 24 150Vikiteka NalencuvasGeografijaNalencuvas įsikures Vyslos intako ir Bochotnicos upiu santakoje Apylinkese įkurtas IstorijaAnkstyvaisiais viduramziais miesto vietoje buvo pilis 1751 m apylinkes nupirko Stanislavas Malachovskis kuris 1775 m dvara pavadino savo herbo Nalecz vardu Nuo 1775 m apylinkes priklause Austrijai 1809 1815 m Varsuvos kunigaikstystei nuo 1815 m Rusijos imperijai Lenkijos karalyste XIX a pradzioje atradus vandens saltiniu gydomasias savybes Nalencuvas tapo kurortine gyvenviete kuri XIX a pabaigoje XX a pradzioje tapo madinga kurybines inteligentijos poilsio vieta Nalencuve gydesi Mykolas Elvyras Andriolis Henrikas Sienkievicius 1877 m nutiestas gelezinkelis Per Antrajį pasaulinį kara veike naciu priverciamojo darbo stovykla Nuo 1956 m miesto tipo gyvenviete 1963 m suteiktos ArchitekturaZeromskio namas Zymiausi architekturos paminklai XVII a pirmosios puses dvaro rumai Barokine Sv Jono Krikstytojo baznycia statyta 1772 m 1959 m pristatytos sonines navos ir bokstas Poilsinis ansamblis su barokiniais Malachovskiu rumais statytais 1777 m architektas F Naksas perstatytais apie 1879 m arch K Kozlovskis ir XIX a angliskuoju parku Rumuose veikia muziejus Klasicistinio stiliaus gydyklos statytos apie 1820 m perstatytos 1879 m arch K Kozlovskis Zakopanes stiliaus mediniai statiniai S Zeromskio namas 1905 m arch J Koscicas Vitkievicius Sv Karolio Boromiejaus Pagalbininkes baznycia statyta 1918 m Viesbutis statytas 1882 m arch K Kozlovskis perstatytas 1929 m arch S Grochovicius XIX a pabaigos XX a pradzios vilos EkonomikaMikroklimato balneologijos ir purvo terapijos kurortas kuriame gydomos sirdies ir kraujagysliu nervu sistemos ligos Veikia sanatorijos poilsio namai pensionatai 20 ha sveikatingumo parkas Yra mineralinis vanduo mineralinio vandens versmes veikia mineralinio vandens Naleczowianka ir Cisowianka ispilstymo įmone Yra nedideles maisto pramones medienos apdirbimo 27 prekybos įmones veikia turistinis siaurasis gelezinkelis B Pruso ir S Zeromskio muziejai Saltiniai Visuotine lietuviu enciklopedija T XVI Naha Omuta Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 19 psl