Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių kalboje egzistuoja daiktavardžio būdvardžio skaitvardžio įvardžio ir linksniuojamųjų veiksmažodžio formų pvz da
Linksniavimas
Lietuvių kalboje egzistuoja daiktavardžio, būdvardžio, skaitvardžio, įvardžio ir linksniuojamųjų veiksmažodžio formų (pvz., dalyvių) linksnio kategorijos. Ji artima kitų indoeuropiečių kalbų tokių, kaip sanskrito, lotynų bei senovės graikų linksniavimo sistemoms.
Linksniavimas
Linksniavimu vadinamas žodžių kaitymas linksniais ir skaičiais. Linksnių galūnės rodo ne tik linksnį, skaičių, bet ir daiktavardžio giminę. Pagal linksnių galūnių sutapimą daiktavardžiai skirstomi į linksniuotes. Mokyklinėse gramatikose skiriamos penkios linksniuotės, kurių tvarka nustatyta pagal joms priklausančių žodžių kiekį ir linksniavimo tipo stiprumą. Kalbos mokslas rodo, kad geriau linksniuotes vadinti raidėmis, paimtomis iš linksnių galūnių. Linksniuotės vadinamos kaitybos kamienų galūnėmis, kurios nustatomos pagal daugiskaitos naudininko formą, o jei naudininkas pakitęs – pagal vienaskaitos vardininką. Linksniuočių kiekis išlieka tas pats, tik skiriasi kai kurių žodžių priklausymas. Skiriamos šios linksniuotės pagal galūnes:
- (i)a
- (i)u
- (i)o
- ė
- i
Kiekvienoje linksniuotėje pagal atskirų linksnių formų ypatybes skiriamos linksniavimo paradigmos (daiktavardžio linksniavimo sistemoje jų yra 12). Linksnio reikšmės išryškėja tik žodžių junginyje, pvz.: vienokią gramatinę reikšmę turi įnagininkas žodžių junginyje „domėtis muzika“, kitokią – „pjauti peiliu“.
Daiktavardžio linksniai
Linksnis yra pagrindinė daiktavardžio kategorija, rodanti daiktavardžio santykius su kitais žodžiais. Įsidėmėtina, kad tuos pačius žodžių santykius rodo ir prielinksnis, ir galūnė. Su forma susiję 12 paradigmų, su funkcija – linksnio elgesys žodžių junginyje.
Yra žinomi septyni daiktavardžio linksniai. Formaliai vienas nuo kito jie skiriasi galūnėmis. Pagal reikšmes jie nėra vienodi. Kilmininkui, naudininkui, galininkui ir įnagininkui būdinga, kad jais reiškiamas objektas, į kurį krypsta veiksmas. Iš jų visų galininko objekto reikšmė yra pati stipriausia. Vardininkas – įprastas veikėjo žymėtojas, taip pat žymi būvį. Vietininkas pagal vaidmenį sakinyje artimiausias prieveiksmiams, nes dažniausiai reiškia tik aplinkybes, paprastai vietos. Visai atskirai – šauksmininkas: reikšmių jis neturi, juo įvardijame kreipimąsi, todėl linksniu jis gali būti laikomas tik iš tradicijos. Daugiausia reikšmių turi ir sakinyje įvairiausiai vartojami kilmininkas ir įnagininkas. Kartais vartojama ir kitų suprieveiksmėjusių vietininko atmainų – iliatyvas, aliatyvas, adesyvas. Ankstesnėje lietuvių kalboje aptinkama ir abliatyvo (pvz., kratėsi degtinės, atsiskyrė šakos) apraiškų, kuris baltų kalbose ilgainiui sutapo su kilmininku.
| Linksnis | Sutrumpinimas | Į klausimą atsako | Pavyzdys vns. | Pavyzdys dgs. |
|---|---|---|---|---|
| Vardininkas | V., vard. | kas? | kambarys, gatvė | kambariai, gatvės |
| Kilmininkas | K., kilm. | ko? | kambario, gatvės | kambarių, gatvių |
| Naudininkas | N., naud. | kam? | kambariui, gatvei | kambariams, gatvėms |
| Galininkas | G., gal. | ką? | kambarį, gatvę | kambarius, gatves |
| Įnagininkas | Įn., įnag. | kuo? | kambariu, gatve | kambariais, gatvėmis |
| Vietininkas | Vt., viet. | kur? kame? | kambaryje, gatvėje | kambariuose, gatvėse |
| Šauksmininkas | Š., šauksm. | – | kambary! gatve! | kambariai! gatvės! |
| Linksnis | Į klausimą atsako | Pavyzdys vns. | Pavyzdys dgs. |
|---|---|---|---|
| Kryptininkas | į kur? | kambarin, gatvėn | kambariuosna, gatvėsna |
| Gretininkas | prie ko? | kambariepi, gatveipi | kambariuosempi, gatvėsempi |
| Pašalys | link ko? | kambariopi, gatvėspi | kambariumpi, gatviumpi |
Daiktavardžių linksniuotės
(I) A linksniuotė
Visi priklausantys daiktavardžiai yra vyriškosios giminės, pavyzdžiui: vyras, brolis. Skiriamos trys paradigmos. Ši linksniuotė visiškai atitinka tradicinę pirmąją linksniuotę. Atkreiptinas dėmesys:
- nepriešdėlinių sangrąžinių daiktavardžių vartojami tik du daugiskaitos linksniai: vardininkas, pavyzdžiui: sukimaisi, keitimaisi, ir kilmininkas, pavyzdžiui: sukimųsi, keitimųsi;
- teoriškai vietininką turi visi daiktavardžiai, bet praktiškai jis nebūdingas asmenis ir gyvūnus reiškiantiems daiktavardžiams. Netgi taisome: reikia ugdyti mokiniuose (=mokinių) pasitikėjimą savimi.
(I) U linksniuotė
Tik vyriškoji giminė, žodžių nedaug, pavyzdžiui: turgus, vaisius. Skiriamos 2 paradigmos. Linksniuotė gerokai apnykusi. Atkreiptinas dėmesys:
- savitai linksniuojamas daiktavardis žmogus: vienaskaita priklauso (i)u linksniuotei, o daugiskaita – ė linksniuotei.
(I) O linksniuotė
Priklauso daugiausia moteriškosios giminės daiktavardžiai: vyšnia, sauja, kt.; tik nedaugelis vyriškosios giminės, pavyzdžiui: vaidila, viršila. Daugiau yra pavardžių, pavyzdžiui: Daukša, Venclova. Priskiriami „bendrosios giminės“ daiktavardžiai: vėpla, drimba. Skiriamos 2 paradigmos. Dalis iš jų yra tradicinės antrosios linksniuotės. Atkreiptinas dėmesys:
- daugiausia yra daiktavardžių su galūnėmis –a, -ia ir tik du su galūne –i (marti, pati).
Ė linksniuotė
Visi priklausantys daiktavardžiai yra moteriškosios giminės, pavyzdžiui: gervė, bitė. Išskyrus keletą vyriškosios lyties asmenis žyminčių daiktavardžių: dėdė, Krėvė ir „bendrajai giminei“ priskiriamų: mėmė, spirgelė. Šios linksniuotės daiktavardžių yra gana daug. Skiriama viena paradigma. Atkreiptinas dėmesys:
- šios linksniuotės daiktavardžių linksniai yra geriausiai išlaikę savo kaitybos kamieną: juose pastebima tik ilgojo ė ir jo sutrumpėjusio varianto e kaita.
I linksniuotė
Priskiriami buvusios trečiosios ir penktosios linksniuotės žodžiai, pavyzdžiui: avis, vanduo. Skiriamos 4 paradigmos. Kai kurie daiktavardžiai (akmuo, tešmuo) yra išlaikę savitas vienaskaitos vardininko, kilmininko ir daugiskaitos kilmininko formas ir sudaro dvi atskiras šios linksniuotės paradigmas. Atkreiptinas dėmesys:
- vyriškosios giminės šnekamojoje ir grožinėje literatūroje kartais gauna naujesnes kai kurių linksnių formas, vartojamas greta su tradicinėmis, pavyzdžiui: vienaskaitos kilmininkas žvėries = žvėrio, vienaskaitos įnagininkas žvėrimi = žvėriu; vyraujančios ir pagrindinės tapo naujausios formos akmeniu, vandeniu, įsigalėjusios vietoj akmenimi, vandenimi;
- tiktai greta formų seserimi, dukterimi įsigalėjusios (i)o linksniuotės formos seseria, dukteria bendrinėje kalboje vartojamos kaip gretiminės.
Būdvardžių linksniai
Būdvardžių linksnių galūnės daugeliu atveju formaliai sutampa su daiktavardžių galūnėmis. Būdvardžių linksniuotės: pirmoji – vyriškosios giminės: (i)a, (i)u,; antroji – moteriškosios: (i)o, ė.
Kalbos klaidų aptarimas
- skoliniai: nelinksniuojamoji forma yra neteiktinas reiškinys: bikini (= bikinis): Ji buvo prisidengusi tik siauručiu bikini (=bikiniu); taip pat ekstazi (=ekstazis), karaoke (=karaokė), suši (=sušis).
- skaitvardžiai: kai skaitvardžiai yra kiekiniai arba dauginiai, pirmasis dėmuo turi būti kaitomas: Šimtas (=Šimte) devyniolikoje saugos tarnybų dirba 3698 ginkluoti žmonės;
- stiliaus klaidos:
- Oficialus stilius reikalauja nenukirsti galūnių: miškelyje, o ne miškely;
- Dviskaitiniai skaitvardžiai, įvardžiai nevartotini su gallūne -s: ne dviems, abiems, o dviem, abiem.
Pastabos
- Lietuvių bendrinėje kalboje šių vietininkų vienaskaita tebevartojama kaip prieveiksmiai arba sustabarėję posakiai: patraukti baudžiamojon atsakomybėn (kryptininkas), namie (gretininkas), galop (pašalys).
Išnašos
- Булыгина Т. В., Синёва О. В. (2006). „Литовский язык. Языки мира“. Балтийские языки. М.: Academia. p. 109. ISBN 5-87444-225-1.
- Vaičiulytė-Romančuk O. (2009). Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego. p. 19. ISBN 978-83-89663-09-2.
- Ambrazas, V. „Abliatyvas.“ Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Linksniavimas, Kas yra Linksniavimas? Ką reiškia Linksniavimas?
Lietuviu kalboje egzistuoja daiktavardzio budvardzio skaitvardzio įvardzio ir linksniuojamuju veiksmazodzio formu pvz dalyviu linksnio kategorijos Ji artima kitu indoeuropieciu kalbu tokiu kaip sanskrito lotynu bei senoves graiku linksniavimo sistemoms Linksniavimas Linksniavimu vadinamas zodziu kaitymas linksniais ir skaiciais Linksniu galunes rodo ne tik linksnį skaiciu bet ir daiktavardzio gimine Pagal linksniu galuniu sutapima daiktavardziai skirstomi į linksniuotes Mokyklinese gramatikose skiriamos penkios linksniuotes kuriu tvarka nustatyta pagal joms priklausanciu zodziu kiekį ir linksniavimo tipo stipruma Kalbos mokslas rodo kad geriau linksniuotes vadinti raidemis paimtomis is linksniu galuniu Linksniuotes vadinamos kaitybos kamienu galunemis kurios nustatomos pagal daugiskaitos naudininko forma o jei naudininkas pakites pagal vienaskaitos vardininka Linksniuociu kiekis islieka tas pats tik skiriasi kai kuriu zodziu priklausymas Skiriamos sios linksniuotes pagal galunes i a i u i o e i Kiekvienoje linksniuoteje pagal atskiru linksniu formu ypatybes skiriamos linksniavimo paradigmos daiktavardzio linksniavimo sistemoje ju yra 12 Linksnio reiksmes isryskeja tik zodziu junginyje pvz vienokia gramatine reiksme turi įnagininkas zodziu junginyje dometis muzika kitokia pjauti peiliu Daiktavardzio linksniai Linksnis yra pagrindine daiktavardzio kategorija rodanti daiktavardzio santykius su kitais zodziais Įsidemetina kad tuos pacius zodziu santykius rodo ir prielinksnis ir galune Su forma susije 12 paradigmu su funkcija linksnio elgesys zodziu junginyje Yra zinomi septyni daiktavardzio linksniai Formaliai vienas nuo kito jie skiriasi galunemis Pagal reiksmes jie nera vienodi Kilmininkui naudininkui galininkui ir įnagininkui budinga kad jais reiskiamas objektas į kurį krypsta veiksmas Is ju visu galininko objekto reiksme yra pati stipriausia Vardininkas įprastas veikejo zymetojas taip pat zymi buvį Vietininkas pagal vaidmenį sakinyje artimiausias prieveiksmiams nes dazniausiai reiskia tik aplinkybes paprastai vietos Visai atskirai sauksmininkas reiksmiu jis neturi juo įvardijame kreipimasi todel linksniu jis gali buti laikomas tik is tradicijos Daugiausia reiksmiu turi ir sakinyje įvairiausiai vartojami kilmininkas ir įnagininkas Kartais vartojama ir kitu suprieveiksmejusiu vietininko atmainu iliatyvas aliatyvas adesyvas Ankstesneje lietuviu kalboje aptinkama ir abliatyvo pvz kratesi degtines atsiskyre sakos apraisku kuris baltu kalbose ilgainiui sutapo su kilmininku Linksnis Sutrumpinimas Į klausima atsako Pavyzdys vns Pavyzdys dgs Vardininkas V vard kas kambarys gatve kambariai gatvesKilmininkas K kilm ko kambario gatves kambariu gatviuNaudininkas N naud kam kambariui gatvei kambariams gatvemsGalininkas G gal ka kambarį gatve kambarius gatvesĮnagininkas Įn įnag kuo kambariu gatve kambariais gatvemisVietininkas Vt viet kur kame kambaryje gatveje kambariuose gatveseSauksmininkas S sauksm kambary gatve kambariai gatves Nebendrines lietuviu kalbos vietininkai Linksnis Į klausima atsako Pavyzdys vns Pavyzdys dgs Kryptininkas į kur kambarin gatven kambariuosna gatvesnaGretininkas prie ko kambariepi gatveipi kambariuosempi gatvesempiPasalys link ko kambariopi gatvespi kambariumpi gatviumpiDaiktavardziu linksniuotes I A linksniuote Visi priklausantys daiktavardziai yra vyriskosios gimines pavyzdziui vyras brolis Skiriamos trys paradigmos Si linksniuote visiskai atitinka tradicine pirmaja linksniuote Atkreiptinas demesys nepriesdeliniu sangraziniu daiktavardziu vartojami tik du daugiskaitos linksniai vardininkas pavyzdziui sukimaisi keitimaisi ir kilmininkas pavyzdziui sukimusi keitimusi teoriskai vietininka turi visi daiktavardziai bet praktiskai jis nebudingas asmenis ir gyvunus reiskiantiems daiktavardziams Netgi taisome reikia ugdyti mokiniuose mokiniu pasitikejima savimi I U linksniuote Tik vyriskoji gimine zodziu nedaug pavyzdziui turgus vaisius Skiriamos 2 paradigmos Linksniuote gerokai apnykusi Atkreiptinas demesys savitai linksniuojamas daiktavardis zmogus vienaskaita priklauso i u linksniuotei o daugiskaita e linksniuotei I O linksniuote Priklauso daugiausia moteriskosios gimines daiktavardziai vysnia sauja kt tik nedaugelis vyriskosios gimines pavyzdziui vaidila virsila Daugiau yra pavardziu pavyzdziui Dauksa Venclova Priskiriami bendrosios gimines daiktavardziai vepla drimba Skiriamos 2 paradigmos Dalis is ju yra tradicines antrosios linksniuotes Atkreiptinas demesys daugiausia yra daiktavardziu su galunemis a ia ir tik du su galune i marti pati Ė linksniuote Visi priklausantys daiktavardziai yra moteriskosios gimines pavyzdziui gerve bite Isskyrus keleta vyriskosios lyties asmenis zyminciu daiktavardziu dede Kreve ir bendrajai giminei priskiriamu meme spirgele Sios linksniuotes daiktavardziu yra gana daug Skiriama viena paradigma Atkreiptinas demesys sios linksniuotes daiktavardziu linksniai yra geriausiai islaike savo kaitybos kamiena juose pastebima tik ilgojo e ir jo sutrumpejusio varianto e kaita I linksniuote Priskiriami buvusios treciosios ir penktosios linksniuotes zodziai pavyzdziui avis vanduo Skiriamos 4 paradigmos Kai kurie daiktavardziai akmuo tesmuo yra islaike savitas vienaskaitos vardininko kilmininko ir daugiskaitos kilmininko formas ir sudaro dvi atskiras sios linksniuotes paradigmas Atkreiptinas demesys vyriskosios gimines snekamojoje ir grozineje literaturoje kartais gauna naujesnes kai kuriu linksniu formas vartojamas greta su tradicinemis pavyzdziui vienaskaitos kilmininkas zveries zverio vienaskaitos įnagininkas zverimi zveriu vyraujancios ir pagrindines tapo naujausios formos akmeniu vandeniu įsigalejusios vietoj akmenimi vandenimi tiktai greta formu seserimi dukterimi įsigalejusios i o linksniuotes formos seseria dukteria bendrineje kalboje vartojamos kaip gretimines Budvardziu linksniai Budvardziu linksniu galunes daugeliu atveju formaliai sutampa su daiktavardziu galunemis Budvardziu linksniuotes pirmoji vyriskosios gimines i a i u antroji moteriskosios i o e Kalbos klaidu aptarimas skoliniai nelinksniuojamoji forma yra neteiktinas reiskinys bikini bikinis Ji buvo prisidengusi tik siauruciu bikini bikiniu taip pat ekstazi ekstazis karaoke karaoke susi susis skaitvardziai kai skaitvardziai yra kiekiniai arba dauginiai pirmasis demuo turi buti kaitomas Simtas Simte devyniolikoje saugos tarnybu dirba 3698 ginkluoti zmones stiliaus klaidos Oficialus stilius reikalauja nenukirsti galuniu miskelyje o ne miskely Dviskaitiniai skaitvardziai įvardziai nevartotini su gallune s ne dviems abiems o dviem abiem PastabosLietuviu bendrineje kalboje siu vietininku vienaskaita tebevartojama kaip prieveiksmiai arba sustabareje posakiai patraukti baudziamojon atsakomyben kryptininkas namie gretininkas galop pasalys IsnasosBulygina T V Sinyova O V 2006 Litovskij yazyk Yazyki mira Baltijskie yazyki M Academia p 109 ISBN 5 87444 225 1 Vaiciulyte Romancuk O 2009 Wyklady z gramatyki opisowej jezyka litewskiego Morfologia Warszawa Wydzial polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego p 19 ISBN 978 83 89663 09 2 Ambrazas V Abliatyvas Visuotine lietuviu enciklopedija Vikizodynas