Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aukštaitijos Dzūkijos Kuršių nerijos Trakų Žemaitijos Anykščių Asvejos Aukštadvario Biržų Dieveniškių Dubysos Gražutės K
Lietuvos saugomos teritorijos
Lietuvos saugomos teritorijos – vietovės, kurioms suteikta apsauga dėl jų gamtinės, ekologinės ar kultūrinės reikšmės. Saugomomis teritorijomis siekiama išsaugoti kultūros paveldo kompleksus, ekologinę pusiausvyrą, biologinę įvairovę, atkurti gamtos išteklius, sudaryti sąlygas pažintiniam poilsiui, moksliniams tyrimams, gamtosauginiam ir švietimui.
2025 m. sausio 14 d. duomenimis, saugomos teritorijos Lietuvoje užima 1 207 606,91 ha plotą (18,5 % visos šalies teritorijos). Saugomos teritorijos pagal plotą ir kategoriją:
- rezervatai – 41 809,44 ha, iš kurių:
- valstybiniai rezervatai – 19 330,51 ha;
- rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose – 22 359,41 ha;
- rezervatinės apyrubės – 119,52 ha;
- draustiniai - 468 900,08 ha, iš kurių:
- valstybiniai – 146 011,83 ha);
- savivaldybių – 11 769 ha;
- draustiniai, esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos teritorijose – 311 445,74 ha;
- paveldo objektai – 144,68 ha;
- atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos – 875,42 ha;
- kompleksinės saugomos teritorijos – 974 011,92 ha, iš kurių:
- nacionaliniai parkai – 145 105,57 ha;
- regioniniai parkai – 451 222,04 ha;
- biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos – 344 322,47 ha, iš kurių:
- biosferos poligonai – 344 322,47 ha;
- biosferos rezervatai – 18 573,84 ha;
- „NATURA2000“ teritorijos – 176 612,13 ha, iš kurių:
- paukščių apsaugai svarbios teritorijos – 658 626,59 ha;
- buveinių apsaugai svarbios teritorijos – 874 725,98 ha.
Istorija
Viduramžiais kunigaikščių ir žemvaldžių medžioklės plotuose, kuriuos galima prilyginti medžioklės draustiniams, buvo draudžiama be reikalo lankytis, baidyti žvėris, trukdyti jiems maitintis. 1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, ir vėliau, baigiantis XX a. 4-ajam dešimtmečiui, pradėta steigti gamtinius rezervatus. Iškart po Antrojo pasaulinio karo imta steigti medžioklės draustinius, rezervatus, ūkius, kurių tikslas buvo išsaugoti gamtos turtus, o ypač – medžiojamuosius žvėris ir paukščius. Daugelis šių teritorijų tapo būsimų draustinių, valstybinių parkų ir rezervatų užuomazga.
1960–1975 m. įsteigta beveik 100 draustinių. Tuo metu saugomos teritorijos užėmė 2 % Lietuvos teritorijos. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. įsteigti 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Šiuo metu saugomos teritorijos užima 11,5 proc. Lietuvos teritorijos.
Saugomų teritorijų tinklo kūrimas:
- XX a. 4-ajame dešimtmetyje įsteigti Žuvinto, Kiauneliškio ir Kamšos gamtiniai rezervatai;
- 1974 m. įsteigtas pirmasis Lietuvoje Aukštaitijos nacionalinis parkas (anksčiau vadintas Lietuvos TSR nac. parku);
- 1975 m. įsteigtas Čepkelių, 1979 m. – Kamanų, 1991 m. – Viešvilės valstybiniai rezervatai;
- 1991 m. buvo įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų istorinis nacionalinis parkas;
- 1992 m. įkurta 30 regioninių parkų.
Saugomos teritorijos
Nacionaliniai ir regioniniai parkai bei valstybiniai rezervatai pavaldūs Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, išskyrus Trakų istorinį nacionalinį parką (pavaldus Kultūros ministerija) ir Pavilnių bei Verkių regioninius parkus, priklausančius Vilniaus miesto savivaldybei.
Valstybiniai rezervatai
Valstybiniai rezervatai – griežčiausiai saugomos teritorijos, steigiamos moksliniu požiūriu vertingam gamtiniam arba kultūriniam Lietuvos kraštovaizdžiui saugoti ir tirti. Ūkinė veikla juose draudžiama. Lietuvoje yra šie rezervatai:
- Čepkelių gamtinis,
- Kamanų gamtinis,
- Kernavės kultūrinis,
- Viešvilės gamtinis,
- Vilniaus pilių kultūrinis,
- Žuvinto gamtinis.
Šie rezervatai užima mažiau nei 0,5 proc. Lietuvos teritorijos.
Nacionaliniai parkai
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Nacionaliniai parkai Baltijos šalyse.
Nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, steigiamos nacionalinės svarbos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksams saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti. Lietuvos nacionaliniams parkams tenka ne tik gamtos ir kultūros nacionalinių vertybių išsaugojimo, bet ir pažintinio poilsio organizavimo darbai. Žodžiui „nacionalinis“ Lietuvoje teikiama ne tik valstybinės svarbos, bet ir etninio savitumo prasmė – kiekvienoje etnografinėje srityje (išskyrus Suvalkiją) yra nacionalinis parkas: Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos, Trakų istorinis ir Žemaitijos. Visi nacionaliniai parkai turi direkcijas, informacijos centrus, kai kurie – gamtos mokyklas ir lankytojų aptarnavimo padalinius.
Šie nacionaliniai parkai užima 2,3 proc. Lietuvos teritorijos.
Regioniniai parkai
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sąrašas:Lietuvos regioniniai parkai.
Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, steigiamos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam ir ūkiniam naudojimui reguliuoti. Regioniniai parkai užima daugiau nei pusę visų saugomų teritorijų ploto, visi jie turi direkcijas, kai kurie – informacijos centrus, gamtos mokyklas.
Kiekvieno parko teritorija suskirstyta į funkcines zonas – išsaugančiąją (rezervatai ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, ūkinę. Parkų rezervatams ir draustiniams taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems valstybiniams rezervatams ir draustiniams. Parkų lankytojai turi laikytis jų nuostatų, taip pat ūkinės veiklos ir kitų apribojimų, kuriuos nurodo informaciniai ženklai. Papildomos informacijos apie leidimus ir apribojimus galima gauti parkų direkcijose ar informacijos centruose.
Lietuvos regioniniai parkai pagal kraštovaizdžio pobūdį grupuojami į šias grupes:
- Pajūrio ir pamario parkai: Pajūrio, Nemuno deltos;
- Upių slėnių parkai: Dubysos, Krekenavos, Nemuno kilpų, Neries, Pagramančio, Panemunių, Salantų, Ventos;
- Ežerynų parkai: Asvejos, Metelių, Sartų, Veisiejų;
- Slėniuotų ežeruotų kalvynų: Aukštadvario, Gražutės, Kurtuvėnų, Labanoro, Sirvėtos, Varnių, Vištyčio;
- Paslėnių: Kauno marių, Pavilnių ir Rambyno;
- Plynaukščių ir lygumų: Tytuvėnų, Biržų ir Žagarės;
- Sudėtingų tipologiškai skirtingų kompleksų: Anykščių, Dieveniškių istorinis ir Verkių
Saugomi kraštovaizdžio objektai
Saugomi kraštovaizdžio objektai – atskiri arba sudarantys grupes gamtos objektai ir nekilnojamosios kultūros vertybės, saugomi dėl jų mokslinės, kultūrinės, pažintinės ir kitokios vertės. Šalyje yra 358 saugomi gamtos objektai (medžiai, šaltiniai, akmenys, reljefo formos ir kt.) bei 3719 saugomų kultūros objektų (dvarai, bažnyčios, pilkapiai ir kt.).
Gamtos ir kultūros paminklai
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sąrašas:Lietuvos gamtos paminklai.
Gamtos ir kultūros paminklai – vertingiausi saugomi kraštovaizdžio objektai, Vyriausybės nutarimu skelbiami paminklais. 2012 metais šalyje buvo 157 gamtos ir 965 paminklai.
Draustiniai
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos draustiniai.
Draustiniai steigiami siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ar pavienius jų elementus, augalijos ir gyvūnijos rūšis. Ūkinė veikla, galinti turėti neigiamos įtakos saugomiems objektams, yra ribojama ar draudžiama. Lietuvoje įsteigta apie 300 valstybinių ir savivaldybių draustinių.
Draustiniuose saugomi įvairiausi objektai (priklausomai nuo draustinio):
- archeologiniai – archeologiniai kompleksai, mitologinės, sakralinės ir ritualinės vietovės;
- botaniniai – augalų, grybų rūšys ir bendrijos, biotopai;
- botaniniai-zoologiniai – augalų rūšys ir bendrijos bei gyvūnų rūšys;
- entomologiniai – retieji vabzdžiai ir jų gyvenamosios vietos;
- etnokultūriniai – senieji etnografiniai kaimai, tradicinis kultūrinis kraštovaizdis;
- geologiniai žemės – gelmių struktūros, atodangos, riedulynai ir karstinės įgriuvos;
- geomorfologiniai – reljefo formų įvairovė;
- herpetologiniai – baliniai vėžliai;
- hidrografiniai – upelių, upelių ir ežerų struktūra;
- ichtiologiniai – žuvys ir jų jaunikliai;
- kartografiniai – ypatingas geografines koordinates turinčios vietovės;
- kraštovaizdžio – ypatingą vertę turintys kraštovaizdžiai su juose esančiais objektais;
- kraštovaizdžio architektūros – architektūros ansambliai, dvarų parkai ir jų aplinka;
- memorialiniai – vietovių, susijusių su istoriniais įvykiais ir įžymiaisiais žmonėmis, kultūrinė ir gamtinė aplinka;
- ornitologiniai – paukščiai ir jų perimvietės;
- pedologiniai – dirvožemio struktūros;
- talasologiniai – jūriniai banginiai;
- telmologiniai – pelkės (lankytis galima tik nuo rugsėjo 9 d. iki balandžio 1 d.);
- teriologiniai – šikšnosparniai;
- urbanistiniai – istoriniai miestai, miesteliai ir kaimai, architektūros ansambliai, inžineriniai įrenginiai, dvarų parkai ir jų aplinka.
Teisės aktai
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje medžioklę reglamentavo Lietuvos statutai (1529, 1566 ir 1588 m.), taip pat Valakų įstatymas (1557 m.) ir Karališkųjų girių tvarkymo taisyklės (1559 m. ir 1641 m.). 1959 m. priimtas pirmasis Lietuvoje Gamtos apsaugos įstatymas, kurio nuostatomis remiantis buvo steigiami draustiniai. 1986 m. patvirtinta Lietuvos kompleksinė gamtos apsaugos schema, kurioje buvo numatyta įsteigti Lietuvoje 5 nacionalinius parkus, taip pat regioninius parkus. 1993 m. priimtas Saugomų teritorijų įstatymas reguliuoja saugomų teritorijų apsaugą ir naudojimą.
Šaltiniai
- Baškytė et al. 2019, p. 18.
- Baškytė et al. 2019, p. 22.
- Saugomų teritorijų statistika 2025-02-26. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
- Baškytė et al. 2019, p. 34.
- Baškytė et al. 2019, p. 146.
Literatūra
- Baškytė, Rūta; Raščius, Gediminas; Kavaliauskas, Paulius; Tukačiauskas, Tomas (2019). Lietuvos saugomos teritorijos (PDF). Kaunas: Leidykla „Lututė“. ISBN 978-9955-37-213-4.
- Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras (2025). Statistinė informacija. Statistika https://stvk.lt/stat/info (internetinė svetainė). Vilnius: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos saugomos teritorijos, Kas yra Lietuvos saugomos teritorijos? Ką reiškia Lietuvos saugomos teritorijos?
Aukstaitijos Dzukijos Kursiu nerijos Traku Zemaitijos Anyksciu Asvejos Aukstadvario Birzu Dieveniskiu Dubysos Grazutes Kauno mariu Krekenavos Kurtuvenu Labanoro Meteliu Nemuno deltos Nemuno kilpu Neries Pagramancio Pajurio Panemuniu Pavilniu Rambyno Salantu Sartu Sirvetos Tytuvenu Varniu Veisieju Ventos Verkiu Vistycio Zagares Interaktyvus Lietuvos nacionaliniu raudona spalva ir regioniniu parku zalia spalva zemelapis Lietuvos saugomos teritorijos vietoves kurioms suteikta apsauga del ju gamtines ekologines ar kulturines reiksmes Saugomomis teritorijomis siekiama issaugoti kulturos paveldo kompleksus ekologine pusiausvyra biologine įvairove atkurti gamtos isteklius sudaryti salygas pazintiniam poilsiui moksliniams tyrimams gamtosauginiam ir svietimui 2025 m sausio 14 d duomenimis saugomos teritorijos Lietuvoje uzima 1 207 606 91 ha plota 18 5 visos salies teritorijos Saugomos teritorijos pagal plota ir kategorija rezervatai 41 809 44 ha is kuriu valstybiniai rezervatai 19 330 51 ha rezervatai esantys valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose 22 359 41 ha rezervatines apyrubes 119 52 ha draustiniai 468 900 08 ha is kuriu valstybiniai 146 011 83 ha savivaldybiu 11 769 ha draustiniai esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos stebesenos teritorijose 311 445 74 ha paveldo objektai 144 68 ha atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos 875 42 ha kompleksines saugomos teritorijos 974 011 92 ha is kuriu nacionaliniai parkai 145 105 57 ha regioniniai parkai 451 222 04 ha biosferos stebesenos monitoringo teritorijos 344 322 47 ha is kuriu biosferos poligonai 344 322 47 ha biosferos rezervatai 18 573 84 ha NATURA2000 teritorijos 176 612 13 ha is kuriu pauksciu apsaugai svarbios teritorijos 658 626 59 ha buveiniu apsaugai svarbios teritorijos 874 725 98 ha IstorijaViduramziais kunigaiksciu ir zemvaldziu medziokles plotuose kuriuos galima prilyginti medziokles draustiniams buvo draudziama be reikalo lankytis baidyti zveris trukdyti jiems maitintis 1918 m paskelbus Lietuvos nepriklausomybe ir veliau baigiantis XX a 4 ajam desimtmeciui pradeta steigti gamtinius rezervatus Iskart po Antrojo pasaulinio karo imta steigti medziokles draustinius rezervatus ukius kuriu tikslas buvo issaugoti gamtos turtus o ypac medziojamuosius zveris ir paukscius Daugelis siu teritoriju tapo busimu draustiniu valstybiniu parku ir rezervatu uzuomazga Lusiu ezeras Aukstaitijos nacionaliniame parke 1960 1975 m įsteigta beveik 100 draustiniu Tuo metu saugomos teritorijos uzeme 2 Lietuvos teritorijos Po nepriklausomybes atkurimo 1990 m įsteigti 5 nacionaliniai ir 30 regioniniu parku Siuo metu saugomos teritorijos uzima 11 5 proc Lietuvos teritorijos Saugomu teritoriju tinklo kurimas XX a 4 ajame desimtmetyje įsteigti Zuvinto Kiauneliskio ir Kamsos gamtiniai rezervatai 1974 m įsteigtas pirmasis Lietuvoje Aukstaitijos nacionalinis parkas anksciau vadintas Lietuvos TSR nac parku 1975 m įsteigtas Cepkeliu 1979 m Kamanu 1991 m Viesviles valstybiniai rezervatai 1991 m buvo įsteigti Dzukijos Kursiu nerijos ir Zemaitijos nacionaliniai bei Traku istorinis nacionalinis parkas 1992 m įkurta 30 regioniniu parku Saugomos teritorijosNacionaliniai ir regioniniai parkai bei valstybiniai rezervatai pavaldus Valstybinei saugomu teritoriju tarnybai prie Aplinkos ministerijos isskyrus Traku istorinį nacionalinį parka pavaldus Kulturos ministerija ir Pavilniu bei Verkiu regioninius parkus priklausancius Vilniaus miesto savivaldybei Valstybiniai rezervatai Kernaves piliakalniais Kernaves kulturiniame rezervate Valstybiniai rezervatai griezciausiai saugomos teritorijos steigiamos moksliniu poziuriu vertingam gamtiniam arba kulturiniam Lietuvos krastovaizdziui saugoti ir tirti ukine veikla juose draudziama Lietuvoje yra sie rezervatai Cepkeliu gamtinis Kamanu gamtinis Kernaves kulturinis Viesviles gamtinis Vilniaus piliu kulturinis Zuvinto gamtinis Sie rezervatai uzima maziau nei 0 5 proc Lietuvos teritorijos Nacionaliniai parkai Traku salos pilis Traku istoriniame nacionalinime parke Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Nacionaliniai parkai Baltijos salyse Nacionaliniai parkai saugomos teritorijos steigiamos nacionalines svarbos gamtinio ir kulturinio krastovaizdzio kompleksams saugoti tvarkyti ir ju naudojimui reguliuoti Lietuvos nacionaliniams parkams tenka ne tik gamtos ir kulturos nacionaliniu vertybiu issaugojimo bet ir pazintinio poilsio organizavimo darbai Zodziui nacionalinis Lietuvoje teikiama ne tik valstybines svarbos bet ir etninio savitumo prasme kiekvienoje etnografineje srityje isskyrus Suvalkija yra nacionalinis parkas Aukstaitijos Dzukijos Kursiu nerijos Traku istorinis ir Zemaitijos Visi nacionaliniai parkai turi direkcijas informacijos centrus kai kurie gamtos mokyklas ir lankytoju aptarnavimo padalinius Sie nacionaliniai parkai uzima 2 3 proc Lietuvos teritorijos Regioniniai parkai Pazaislio vienuolynas Kauno mariu regioniniame parke Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sarasas Lietuvos regioniniai parkai Regioniniai parkai saugomos teritorijos steigiamos gamtiniu kulturiniu ir rekreaciniu poziuriu regionines svarbos krastovaizdzio kompleksams ir ekosistemoms saugoti ju rekreaciniam ir ukiniam naudojimui reguliuoti Regioniniai parkai uzima daugiau nei puse visu saugomu teritoriju ploto visi jie turi direkcijas kai kurie informacijos centrus gamtos mokyklas Kiekvieno parko teritorija suskirstyta į funkcines zonas issauganciaja rezervatai ir draustiniai apsaugine rekreacine ukine Parku rezervatams ir draustiniams taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems valstybiniams rezervatams ir draustiniams Parku lankytojai turi laikytis ju nuostatu taip pat ukines veiklos ir kitu apribojimu kuriuos nurodo informaciniai zenklai Papildomos informacijos apie leidimus ir apribojimus galima gauti parku direkcijose ar informacijos centruose Lietuvos regioniniai parkai pagal krastovaizdzio pobudį grupuojami į sias grupes Pajurio ir pamario parkai Pajurio Nemuno deltos Upiu sleniu parkai Dubysos Krekenavos Nemuno kilpu Neries Pagramancio Panemuniu Salantu Ventos Ezerynu parkai Asvejos Meteliu Sartu Veisieju Sleniuotu ezeruotu kalvynu Aukstadvario Grazutes Kurtuvenu Labanoro Sirvetos Varniu Vistycio Pasleniu Kauno mariu Pavilniu ir Rambyno Plynauksciu ir lygumu Tytuvenu Birzu ir Zagares Sudetingu tipologiskai skirtingu kompleksu Anyksciu Dieveniskiu istorinis ir VerkiuSaugomi krastovaizdzio objektai Parnidzio kopa Kursiu nerijos nacionaliniame parke Saugomi krastovaizdzio objektai atskiri arba sudarantys grupes gamtos objektai ir nekilnojamosios kulturos vertybes saugomi del ju mokslines kulturines pazintines ir kitokios vertes Salyje yra 358 saugomi gamtos objektai medziai saltiniai akmenys reljefo formos ir kt bei 3719 saugomu kulturos objektu dvarai baznycios pilkapiai ir kt Gamtos ir kulturos paminklai Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sarasas Lietuvos gamtos paminklai Gamtos ir kulturos paminklai vertingiausi saugomi krastovaizdzio objektai Vyriausybes nutarimu skelbiami paminklais 2012 metais salyje buvo 157 gamtos ir 965 paminklai Draustiniai Varniku botaniniame zoologiniame draustinyje Sventoji Sventosios krastovaizdzio draustinyje Balsio ezeras Zaliuju ezeru krastovaizdzio draustinyje Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvos draustiniai Draustiniai steigiami siekiant issaugoti gamtos ir kulturos paveldo kompleksus ar pavienius ju elementus augalijos ir gyvunijos rusis ukine veikla galinti tureti neigiamos įtakos saugomiems objektams yra ribojama ar draudziama Lietuvoje įsteigta apie 300 valstybiniu ir savivaldybiu draustiniu Draustiniuose saugomi įvairiausi objektai priklausomai nuo draustinio archeologiniai archeologiniai kompleksai mitologines sakralines ir ritualines vietoves botaniniai augalu grybu rusys ir bendrijos biotopai botaniniai zoologiniai augalu rusys ir bendrijos bei gyvunu rusys entomologiniai retieji vabzdziai ir ju gyvenamosios vietos etnokulturiniai senieji etnografiniai kaimai tradicinis kulturinis krastovaizdis geologiniai zemes gelmiu strukturos atodangos riedulynai ir karstines įgriuvos geomorfologiniai reljefo formu įvairove herpetologiniai baliniai vezliai hidrografiniai upeliu upeliu ir ezeru struktura ichtiologiniai zuvys ir ju jaunikliai kartografiniai ypatingas geografines koordinates turincios vietoves krastovaizdzio ypatinga verte turintys krastovaizdziai su juose esanciais objektais krastovaizdzio architekturos architekturos ansambliai dvaru parkai ir ju aplinka memorialiniai vietoviu susijusiu su istoriniais įvykiais ir įzymiaisiais zmonemis kulturine ir gamtine aplinka ornitologiniai pauksciai ir ju perimvietes pedologiniai dirvozemio strukturos talasologiniai juriniai banginiai telmologiniai pelkes lankytis galima tik nuo rugsejo 9 d iki balandzio 1 d teriologiniai siksnosparniai urbanistiniai istoriniai miestai miesteliai ir kaimai architekturos ansambliai inzineriniai įrenginiai dvaru parkai ir ju aplinka Teises aktaiLietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje medziokle reglamentavo Lietuvos statutai 1529 1566 ir 1588 m taip pat Valaku įstatymas 1557 m ir Karaliskuju giriu tvarkymo taisykles 1559 m ir 1641 m 1959 m priimtas pirmasis Lietuvoje Gamtos apsaugos įstatymas kurio nuostatomis remiantis buvo steigiami draustiniai 1986 m patvirtinta Lietuvos kompleksine gamtos apsaugos schema kurioje buvo numatyta įsteigti Lietuvoje 5 nacionalinius parkus taip pat regioninius parkus 1993 m priimtas Saugomu teritoriju įstatymas reguliuoja saugomu teritoriju apsauga ir naudojima SaltiniaiBaskyte et al 2019 p 18 Baskyte et al 2019 p 22 Saugomu teritoriju statistika 2025 02 26 Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos Baskyte et al 2019 p 34 Baskyte et al 2019 p 146 LiteraturaBaskyte Ruta Rascius Gediminas Kavaliauskas Paulius Tukaciauskas Tomas 2019 Lietuvos saugomos teritorijos PDF Kaunas Leidykla Lutute ISBN 978 9955 37 213 4 Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju valstybes kadastras 2025 Statistine informacija Statistika https stvk lt stat info internetine svetaine Vilnius Valstybine saugomu teritoriju tarnyba prie Aplinkos ministerijos