Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Neries regioninis parkas saugoma gamtinė kultūrinė sritis abipus Neries upės maždaug tarp Vilniaus ir Kernavės Parkas įs
Neries regioninis parkas
Neries regioninis parkas – saugoma gamtinė-kultūrinė sritis, abipus Neries upės, maždaug tarp Vilniaus ir Kernavės. Parkas įsikūręs trijose savivaldybėse: Vilniaus rajone, Elektrėnų savivaldybėje ir Trakų rajone. Plotas apima 100 km², miškai užima 87 % teritorijos. Parko direkcija įsikūrusi Dūkštose. Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d., siekiant Neries vidurupio kilpų sistemą, vertingas miškingo Neries slėnio biocenozes, gausias kultūros vertybes.
| Neries regioninis parkas | |
|---|---|
| IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis) | |
Pabarių skardis Neries pakrantėje netoli Airėnų | |
| Vieta: | Vilniaus rajono savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Lietuva |
Neries regioninis parkas | |
| Koordinatės: | 54°47′0″ š. pl. 24°56′0″ r. ilg. / 54.78333°š. pl. 24.93333°r. ilg. |
| Plotas: | 100 km² |
| Įkurtas: | 1992 m. |
| Valdymas: | Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
| Vikiteka: | Neries regioninis parkas |
Draustiniai ir rezervatai
Parko teritorijoje įsteigtos šios saugomos teritorijos:
- Aliosos hidrografinis draustinis – saugomas Aliosos upelio slėnis, Aliosos ir Neries upių santaka;
- Bražuolės botaninis draustinis – saugomos 22 į Raudonąją knygą įtrauktos ir kelios dešimtys apyrečių augalų rūšių;
- Čekonės hidrografinis draustinis – saugoma Čekonės žemupio erozinio slėnio atkarpa, Čekonės ir Neries upių santaka;
- Dūkštų gamtinis rezervatas – 36,2 ha ploto gamtinis rezervatas, kuriame saugoma vertingiausia Dūkštų ąžuolyno dalis;
- Dūkštų kraštovaizdžio draustinis – saugomas Dūkštų ąžuolynas ir išskirtinis, akmenuotas Dūkštos upelio slėnis;
- Kulio (Grabijolų) kraštovaizdžio draustinis – saugoma miškinga, išraižyta raguvomis Neries upės slėnio atkarpa, turtinga kultūros paveldu;
- Saidės hidrografinis draustinis – saugomas erozinis, riedulingas Saidės žemupio slėnis ir santaka su Nerimi;
- Semeniukų zoologinis draustinis – saugoma miškinių miegapelių populiacija;
- Sviliškių kraštovaizdžio draustinis – saugomos vaizdingos Sviliškių Neries kilpos, Paneriškių skardis, sraunios rėvos, piliakalniai ir pilkapiai;
- Šilėnų etnokultūrinis draustinis – saugomas etnografinis Šilėnų kaimas, jo bažnyčia ir apylinkės;
- Velniakampio kraštovaizdžio draustinis – (3249 ha) saugomos vaizdingos Neries kilpos ir Velniakampio skardis, vakarų taigos tipo miškas, kuriame veši 100–150 metų amžiaus medžiai, guli kritusiųjų kamienai;
- Veprių botaninis draustinis – saugomi Vepriškų, Vepriuko ežerai, retųjų augalų augavietės.
Gamtos vertybės
Parko ašis – Neries slėnis su raiškiomis terasomis, raguvomis, kilpomis, šaltinių ir upokšnių santakomis. Upės vagą iš abiejų pusių supa Dūkštų-Šilėnų miškai ir Panerių miškai, kuriuose auga daugiau nei 100 metų senumo pušys, išlikę senų ąžuolų (ypač viename didžiausių šalyje Dūkštų ąžuolyne). Parko teritoriją vagoja link Neries tekantys sraunūs, šaltiniuoti, akmeningi upokšniai – Dūkšta, Aliosė, Vaigalė, Čekonė, Bražuolė, Saidė (Moluvenė), Rugtupis, Elna ir kt. Ypač vaizdinga yra Neries ir Saidės santaka, kurioje gausu ledyno atridentų akmenų (didžiausias – Didysis Saidės akmuo). Ypatingą vertę turi erozinis Dūkštos slėnis bei pats upelis, tekantis ypač akmeninga vaga. Parke taip pat telkšo keletas nedidelių, miškų supamų ežerėlių – Velniakampis, , Vepriškai, Ešerinis.
Geologiškai svarbios Karmazinų, Dūkštų, Bražuolės tufų atodangos, ypač statūs, vaizdingi skardžiai atsiveria ties Paneriškėmis, Airėnais. Šalia Neries vagos galima išvysti savitų susicementavusių uolienų – konglomeratų; didžiausi tokie konglomeratai yra , Ausiutiškių ir Airėnų. Geologiškai svarbūs akmenys riogso šalia upelių vagų – tai Didysis Saidės akmuo ir Bražuolės akmuo. Į šiaurę nuo Zabarijos atsiveria vaizdingos Zabarijos kalvos. Siaurame Neries slėnyje trykšta daug šaltinių ir šaltiniuotų upokšnių. Svarbiausi šaltiniai yra Saidžių, Šilėnų, Šilėnų Akies, Pinyklos, Rastinėnų, Pušyno, Vangos.
Regioniniame parke auga daug senų, aukštų medžių, bet keletas jų ypač išskirtiniai ir yra saugomi: Dūkštų ąžuolyne auga seni ąžuolai – Vaigeliškių ąžuolas ir Ąžuolų karalienė –, kiek toliau – Velniakampio pušis; netoli Neries kranto auga Paneriškių ąžuolas, Dūkštos slėnyje – Šventasis Daubų ąžuolas, o netoli Grabijolų – Alkų ąžuolas. Retieji augalai saugomi Veprių ežerėlių papelkėse, Bražuolės slėnyje, o didžiųjų miegapelių populiacija – Semeniukų zoologiniame draustinyje ir Dūkštelės upelio slėnyje. Rytinėje Elniakampio ežero krante įtekančio Elnos upelio pakrantėse plytinčiose šaltiniuotose pelkėse auga vienas rečiausių Lietuvos augalų – pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus). Parke gyvena didžiosios miegapelės, dar yra išlikusių didžiausių Lietuvoje elniavabalių ir ūsuočių dailidžių. Dūkštų ąžuolyne sutinkamos 7 šikšnosparnių rūšys, juodieji gandrai, žaliosios meletos, didieji margieji geniai, mažieji ereliai rėksniai. Miškuose gausu žalčių, gluodenų, gyvena šernai, stirnos, lapės, kiškiai, voverės auga retos daugiametės blizgės, gegužraibės. Neryje gyvena įvairios antys, gulbės, dančiasnapiai, garniai.
Kultūros paveldas
Ruožas tarp Vilniaus ir Kernavės yra viena seniausiai apgyvendintų Lietuvos vietų, pasižyminti savo mitogeografine svarba. Neries pakrantėse stūkso aibė piliakalnių, rasta daug senovės gyvenviečių ir laidojimo kompleksų (pilkapynų). Protėvių laikus mena regioninio parko plotuose stūksantys 9 piliakalniai: (nuo Vilniaus link Kernavės) Stirnių, Naujosios Rėvos, Velniakampio, Vėjo (Buivydų II), Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių, Grabijolų, Paalkių. Be to, šalia Grabijolų stūkso , šalimais teka mitologinis , o kitame Neries krante yra Vilkų duobė. Neries pakrantėse aptikti didžiausi Lietuvoje pilkapynai: pats svarbiausias ir didžiausias – Karmazinų pilkapynas. Atlikus archeologinius kasinėjimus, 1997 m. rudenį vienas iš Karmazinų pilkapyno pilkapių vėl buvo rankomis supiltas. Dabar dalis pilkapių yra archeologiškai atkurta. Kiti svarbūs pilkapynai: , , , , , , ypač gausūs , , Grabijolų pilkapynai. Tarp Dūkštų ir Airėnų, netoli Kernavės kelio, guli mitologinis Airėnų akmuo, išraižytas mįslingais ženklais, kartais vadinamais „runomis“, Valų kaime – su pėda, Karmazinų apylinkėse – pėduotas Dziuravo akmuo.
Įdomi Dūkštų miestelio bažnyčia, sumūryta iš akmenų, Šilėnų kaimas su medine Švč. Mergelės Marijos bažnytėle, Panerių dvaro sodyba su parku. Taip pat dvarų sodybos ar jų fragmentai išlikę Mozūriškėse (Mozūriškių dvaras), Pylimuose (Legotiškių dvaras), Elniakampyje. Čekoniškės garsėja verbų rišimo tradicijomis. Neries pakrantėje įsikūręs etnografinis gatvinis Grabijolų kaimas. Sidaronių kaime saugoma etnografinė sodyba.
Neris parko plote kerta Baltijos aukštumas ir giliai graužiasi per kalvotus kraštovaizdžius. Tokiose vietose susidaro ne tik vaizdingi skardžiai, kilpos, atodangos, bet ir akmenuotos seklumos, vadinamos rėvomis. Iki 1957 m. Neries upe reguliariai būdavo plukdomi sieliai, vykdavo laivyba, todėl akmenys ir sraujymės keldavo rimtą pavojų. Daug akmenų iš Neries vagos palaipsniui buvo pašalinta sprogdinant bei velkant į krantą, bet dalis jų liko ir tapo sielininkų mitologijos dalimi. Daugelis dabar upės vagoje matomų didesnių akmenų turi ne tik savo vardus, bet ir susijusias su jais legendas – apie užkeiktus per upę besikėlusius vestuvininkus, brolius, gyvulius ir kt. Pirma didesnė akmenų grupė yra prie Valų – „Avis“, Valų pėduotas akmuo, „Dvylas“. Ties Saidžiais yra didžiausia Neryje Saidės rėva – manyta, kad jei perplauki sėkmingai šią rėvą, tada jau ir nuplauksi iki pat Kauno. Svarbiausias šios rėvos akmuo – „Bulius“. Naujosios Rėvos piliakalnio papėdėje šniokščia dar viena rėva ir riogso „Trys broliai“, kiek toliau – „Kiaulė su Paršiukais“. Ties Pugainiais Neryje yra dar du išskirtiniai akmenys – „Piemuo“ bei „Šventas“, tolėliau – „Karvutė ir Povilėlis“. Velniakampio apylinkėse matomas „Aliejaus pirklys“ (Olejnikas) ir „Balnas“. Karmazinų apylinkėse – „Gaidys“ (arba „Tilvikas“), „Šunelis“, „Elka“ ir bene žymiausia akmenų grupė „Užkeikta veselia“. Į šiaurę nuo Kulio Neryje guli „Meškos pečius“ ir dar vieni „Trys broliai“. Paskutinė didelė Neries rėva yra ties Grabijolais – joje riogso akmenys „Vestuvės“ ir vėl „Trys broliai“.
Karmazinų apylinkėse galima pamatyti I pasaulinio karo bunkerių liekanas.
Laisvalaikis ir pramogos
Kadangi Neries regioninis parkas yra netoli sostinės, čia plačiai vystomas turizmas. Nuo Vilniaus daugelį dešiniojo kranto objektų galima pasiekti keliu 171 Bukiškis–Sudervė–Dūkštos , bei nuo jo atsišakojančiu 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė , o kairysis krantas pasiekiamas greitkelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atšakomis bei Vilniaus–Kauno geležinkeliu (patogiausios stotelės Rykantai, Lazdėnai, Baltamiškis, Vievis). Daugelis parko objektų vaizdingiausiai atsiveria plaukiant baidarėmis Neries upe (įveikti atkarpą Vilnius–Kernavė trunka 2–3 dienas).
Parke įrengti pažintiniai takai, stovyklavietės, regyklos, apžvalgos bokštai. Neries regioniniame parke yra 6 pažintiniai takai ir trasos:
- Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas (2,3 km) – eina per Dūkštų ąžuolyną, kuriame auga daugiau nei 200 metų senumo ąžuolai, daug retų, nykstančių augalų, gyvūnų, kerpių, grybų rūšių. Visas takas išdėtas medinėmis lentelėmis, pakeliui yra 38 medinės skulptūros, vaizduojančios įvairias mitines būtybes. Įrengta poilsiavietė.
- Saidės pažintinis pėsčiųjų takas (0,75 km) – nedidelis, siaurais miško keliukais vedantis takas, kuriuo galima pasigėrėti išskirtiniu Saidės upeliu. Takas eina nuo akmenuotos Saidės ir Neries santakos, toliau upelio pakrante šalia Didžiojo Saidės akmens iki Stirnių piliakalnio. Netoli piliakalnio papėdės įrengta poilsiavietė.
- Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas (5 km) – medinių laiptų ir miško keliukų trasa, einanti giliu ir vaizdingu Dūkštos upelio slėniu per senus ąžuolynus. Pakeliui galima grožėtis Dūkštų, Karmazinų atodangomis, užkopti į Karmazinų, Buivydų, Bradeliškių piliakalnius. Neries pakrantėje įrengtas apžvalgos bokštas. Yra keletas poilsiaviečių.
- Šilėnų pažintinis takas (6 km) – žiedinė trasa, tinkama kelionei pėsčiomis ar dviračiais, einanti per etnografinį Šilėnų kaimą (su XVIII a. medine bažnyčia), pro Šilėnų ir Akies šaltinius, kurių vanduo laikomas gydančiu, iki Neries pakrantėje stūksančio Naujosios Rėvos piliakalnio, nuo kurio viršūnės atsiveria Neries slėnio reginys, o papėdėje galima pamatyti Neries rėvą ir „Trijų brolių“ akmenis. Šilėnų apylinkėse įrengtas apžvalgos bokštas.
- Karmazinų pažintinis pėsčiųjų takas (6 km) – miškų keliukais einanti trasa per Karmazinų apylinkės. Einant šiuo taku galima pasigėrėti tamsiais miško eglynais ir grioviais, raudonaisiais ąžuolais ir išlakiomis pušimis. Nuo aukšto Velniakampio skardžio atsiveria Neries slėnio reginiai, o žemyn veda labai statūs ir aukšti laiptai. Neries pakrantėje yra keletas mitologinių akmenų („Dziuravas“, „Balnas“), šniokščia rėva, įrengta poilsiavietė. Einant šiuo taku galima aplankyti Karmazinų pilkapyną. Nuo tako atsišakoja „bioenergetiniai“ vyrų ir moterų sveikatingumo takai.
- Kairiojo Neries kranto turizmo trasa (23 km) – kelionėms pėsčiomis, dviračiais ir automobiliais pritaikyta trasa, einanti rečiau gyvenamu, sunkiau pasiekiamu kairiuoju krantu, per Panerių miškus. Pakeliui galima grožėtis daugiau nei 130 m. senumo pušimis, gūdžiais eglynais ir liepynais. Kelias eina pro Panerių dvarą, Padūkštų, Kragžlių pilkapynus, Pinyklos, Pušyno šaltinius, juo galima pasiekti Bražuolės akmenį ir atodangą, Peklynės kalną. Nuo upės pakrantės matomi vagoje gulintys mitologiniai akmenys. Pakeliui įrengtos 6 poilsiavietės, Apskritos bei Panerių apžvalgos bokštai.
Poilsiavietės ir stovyklavietės taip pat įrengtos Elniakampyje, Verkšionyse, Paneriškėse, prie Vepriškų ežero. Veikia kaimo turizmo sodybos „Elniakampis“, „Elniakampio slėnis“, „Tarp pušų“ (šalia Elniakampio), „Slėnyje“, jojimo centras „Žirgas“ (Pūstelninkuose), „Nuotykių akademija“ (Žalgirio kaime; važiavimas kinkiniais, indėnų kaimas, pirtis, pramogos), Skinulių bitynas (Dūkštose; Neries slėnio pievose surinktas medus, bičių pikis, bičių duonelė), „Muilo ūkis“ (netoli Dūkštų veikianti ekologiško vaistažolių muilo dirbykla), „Karmazinų keramika“ (Karmazinuose veikiantis keramikos kūrybos ir degimo centras), „Lobių dirbtuvės“ (Mozūriškėse veikianti dirbtuvė, kurioje dirba protinę negalią turintys žmonės; gaminamos medinės žvakidės, skrynelės, langinės, vėjalentės). Įmonė „Plaustu Nerimi“ siūlo pripučiamų plaustų nuomos paslaugas.
Parke švenčiamos Jurginės, Joninės, ant piliakalnių vyksta laužų sąšaukos, romuvių apeigos.
Galerija
- Vasaros sutemos prie Karmazinų
- Saidės žiotys
- Verkšionių akmenys „Užkeikta veselia“
- Elniakampio ežeras
- Dūkštų ąžuolynas
- Dūkštų atodanga
Literatūra
- Neries regioninis parkas, 2015 m.
Šaltiniai
- „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.
Nuorodos
- Parko svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Neries regioninis parkas, Kas yra Neries regioninis parkas? Ką reiškia Neries regioninis parkas?
Neries regioninis parkas saugoma gamtine kulturine sritis abipus Neries upes mazdaug tarp Vilniaus ir Kernaves Parkas įsikures trijose savivaldybese Vilniaus rajone Elektrenu savivaldybeje ir Traku rajone Plotas apima 100 km miskai uzima 87 teritorijos Parko direkcija įsikurusi Dukstose Įsteigtas 1992 m rugsejo 24 d siekiant Neries vidurupio kilpu sistema vertingas miskingo Neries slenio biocenozes gausias kulturos vertybes Neries regioninis parkasIUCN V kategorija saugomas krastovaizdis Pabariu skardis Neries pakranteje netoli AirenuVieta Vilniaus rajono savivaldybe Traku rajono savivaldybe Elektrenu savivaldybe LietuvaNeries regioninis parkasKoordinates 54 47 0 s pl 24 56 0 r ilg 54 78333 s pl 24 93333 r ilg 54 78333 24 93333Plotas 100 km Įkurtas 1992 m Valdymas Valstybine saugomu teritoriju tarnybaVikiteka Neries regioninis parkasDraustiniai ir rezervataiParko teritorijoje įsteigtos sios saugomos teritorijos Aliosos hidrografinis draustinis saugomas Aliosos upelio slenis Aliosos ir Neries upiu santaka Brazuoles botaninis draustinis saugomos 22 į Raudonaja knyga įtrauktos ir kelios desimtys apyreciu augalu rusiu Cekones hidrografinis draustinis saugoma Cekones zemupio erozinio slenio atkarpa Cekones ir Neries upiu santaka Dukstu gamtinis rezervatas 36 2 ha ploto gamtinis rezervatas kuriame saugoma vertingiausia Dukstu azuolyno dalis Dukstu krastovaizdzio draustinis saugomas Dukstu azuolynas ir isskirtinis akmenuotas Dukstos upelio slenis Kulio Grabijolu krastovaizdzio draustinis saugoma miskinga israizyta raguvomis Neries upes slenio atkarpa turtinga kulturos paveldu Saides hidrografinis draustinis saugomas erozinis riedulingas Saides zemupio slenis ir santaka su Nerimi Semeniuku zoologinis draustinis saugoma miskiniu miegapeliu populiacija Sviliskiu krastovaizdzio draustinis saugomos vaizdingos Sviliskiu Neries kilpos Paneriskiu skardis sraunios revos piliakalniai ir pilkapiai Silenu etnokulturinis draustinis saugomas etnografinis Silenu kaimas jo baznycia ir apylinkes Velniakampio krastovaizdzio draustinis 3249 ha saugomos vaizdingos Neries kilpos ir Velniakampio skardis vakaru taigos tipo miskas kuriame vesi 100 150 metu amziaus medziai guli kritusiuju kamienai Vepriu botaninis draustinis saugomi Veprisku Vepriuko ezerai retuju augalu augavietes Direkcija Dukstose Priekyje Little Free Library bibliotekeleGamtos vertybesReginys nuo Paneriskiu regyklosDukstos upes vaga rudens vakare Parko asis Neries slenis su raiskiomis terasomis raguvomis kilpomis saltiniu ir upoksniu santakomis Upes vaga is abieju pusiu supa Dukstu Silenu miskai ir Paneriu miskai kuriuose auga daugiau nei 100 metu senumo pusys islike senu azuolu ypac viename didziausiu salyje Dukstu azuolyne Parko teritorija vagoja link Neries tekantys sraunus saltiniuoti akmeningi upoksniai Duksta Aliose Vaigale Cekone Brazuole Saide Moluvene Rugtupis Elna ir kt Ypac vaizdinga yra Neries ir Saides santaka kurioje gausu ledyno atridentu akmenu didziausias Didysis Saides akmuo Ypatinga verte turi erozinis Dukstos slenis bei pats upelis tekantis ypac akmeninga vaga Parke taip pat telkso keletas nedideliu misku supamu ezereliu Velniakampis Vepriskai Eserinis Silenu Akies saltinis Geologiskai svarbios Karmazinu Dukstu Brazuoles tufu atodangos ypac status vaizdingi skardziai atsiveria ties Paneriskemis Airenais Salia Neries vagos galima isvysti savitu susicementavusiu uolienu konglomeratu didziausi tokie konglomeratai yra Ausiutiskiu ir Airenu Geologiskai svarbus akmenys riogso salia upeliu vagu tai Didysis Saides akmuo ir Brazuoles akmuo Į siaure nuo Zabarijos atsiveria vaizdingos Zabarijos kalvos Siaurame Neries slenyje tryksta daug saltiniu ir saltiniuotu upoksniu Svarbiausi saltiniai yra Saidziu Silenu Silenu Akies Pinyklos Rastinenu Pusyno Vangos Sventasis Daubu azuolas Regioniniame parke auga daug senu aukstu medziu bet keletas ju ypac isskirtiniai ir yra saugomi Dukstu azuolyne auga seni azuolai Vaigeliskiu azuolas ir Azuolu karaliene kiek toliau Velniakampio pusis netoli Neries kranto auga Paneriskiu azuolas Dukstos slenyje Sventasis Daubu azuolas o netoli Grabijolu Alku azuolas Retieji augalai saugomi Vepriu ezereliu papelkese Brazuoles slenyje o didziuju miegapeliu populiacija Semeniuku zoologiniame draustinyje ir Duksteles upelio slenyje Rytineje Elniakampio ezero krante įtekancio Elnos upelio pakrantese plytinciose saltiniuotose pelkese auga vienas reciausiu Lietuvos augalu pelkine uolaskele Saxifraga hirculus Parke gyvena didziosios miegapeles dar yra islikusiu didziausiu Lietuvoje elniavabaliu ir usuociu dailidziu Dukstu azuolyne sutinkamos 7 siksnosparniu rusys juodieji gandrai zaliosios meletos didieji margieji geniai mazieji ereliai reksniai Miskuose gausu zalciu gluodenu gyvena sernai stirnos lapes kiskiai voveres auga retos daugiametes blizges geguzraibes Neryje gyvena įvairios antys gulbes danciasnapiai garniai Kulturos paveldasBuivydu piliakalnisKarmazinu pilkapynas Ruozas tarp Vilniaus ir Kernaves yra viena seniausiai apgyvendintu Lietuvos vietu pasizyminti savo mitogeografine svarba Neries pakrantese stukso aibe piliakalniu rasta daug senoves gyvenvieciu ir laidojimo kompleksu pilkapynu Proteviu laikus mena regioninio parko plotuose stuksantys 9 piliakalniai nuo Vilniaus link Kernaves Stirniu Naujosios Revos Velniakampio Vejo Buivydu II Karmazinu Buivydu Bradeliskiu Grabijolu Paalkiu Be to salia Grabijolu stukso salimais teka mitologinis o kitame Neries krante yra Vilku duobe Neries pakrantese aptikti didziausi Lietuvoje pilkapynai pats svarbiausias ir didziausias Karmazinu pilkapynas Atlikus archeologinius kasinejimus 1997 m rudenį vienas is Karmazinu pilkapyno pilkapiu vel buvo rankomis supiltas Dabar dalis pilkapiu yra archeologiskai atkurta Kiti svarbus pilkapynai ypac gausus Grabijolu pilkapynai Tarp Dukstu ir Airenu netoli Kernaves kelio guli mitologinis Airenu akmuo israizytas mįslingais zenklais kartais vadinamais runomis Valu kaime su peda Karmazinu apylinkese peduotas Dziuravo akmuo Įdomi Dukstu miestelio baznycia sumuryta is akmenu Silenu kaimas su medine Svc Mergeles Marijos baznytele Paneriu dvaro sodyba su parku Taip pat dvaru sodybos ar ju fragmentai islike Mozuriskese Mozuriskiu dvaras Pylimuose Legotiskiu dvaras Elniakampyje Cekoniskes garseja verbu risimo tradicijomis Neries pakranteje įsikures etnografinis gatvinis Grabijolu kaimas Sidaroniu kaime saugoma etnografine sodyba Grabijolu revaBuves Cekoniskiu dvaras Neris parko plote kerta Baltijos aukstumas ir giliai grauziasi per kalvotus krastovaizdzius Tokiose vietose susidaro ne tik vaizdingi skardziai kilpos atodangos bet ir akmenuotos seklumos vadinamos revomis Iki 1957 m Neries upe reguliariai budavo plukdomi sieliai vykdavo laivyba todel akmenys ir sraujymes keldavo rimta pavoju Daug akmenu is Neries vagos palaipsniui buvo pasalinta sprogdinant bei velkant į kranta bet dalis ju liko ir tapo sielininku mitologijos dalimi Daugelis dabar upes vagoje matomu didesniu akmenu turi ne tik savo vardus bet ir susijusias su jais legendas apie uzkeiktus per upe besikelusius vestuvininkus brolius gyvulius ir kt Pirma didesne akmenu grupe yra prie Valu Avis Valu peduotas akmuo Dvylas Ties Saidziais yra didziausia Neryje Saides reva manyta kad jei perplauki sekmingai sia reva tada jau ir nuplauksi iki pat Kauno Svarbiausias sios revos akmuo Bulius Naujosios Revos piliakalnio papedeje sniokscia dar viena reva ir riogso Trys broliai kiek toliau Kiaule su Parsiukais Ties Pugainiais Neryje yra dar du isskirtiniai akmenys Piemuo bei Sventas toleliau Karvute ir Povilelis Velniakampio apylinkese matomas Aliejaus pirklys Olejnikas ir Balnas Karmazinu apylinkese Gaidys arba Tilvikas Sunelis Elka ir bene zymiausia akmenu grupe Uzkeikta veselia Į siaure nuo Kulio Neryje guli Meskos pecius ir dar vieni Trys broliai Paskutine didele Neries reva yra ties Grabijolais joje riogso akmenys Vestuves ir vel Trys broliai Karmazinu apylinkese galima pamatyti I pasaulinio karo bunkeriu liekanas Laisvalaikis ir pramogosKadangi Neries regioninis parkas yra netoli sostines cia placiai vystomas turizmas Nuo Vilniaus daugelį desiniojo kranto objektu galima pasiekti keliu 171 Bukiskis Suderve Dukstos bei nuo jo atsisakojanciu 108 Vievis Maisiagala Nemencine o kairysis krantas pasiekiamas greitkelio A1 Vilnius Kaunas Klaipeda atsakomis bei Vilniaus Kauno gelezinkeliu patogiausios stoteles Rykantai Lazdenai Baltamiskis Vievis Daugelis parko objektu vaizdingiausiai atsiveria plaukiant baidaremis Neries upe įveikti atkarpa Vilnius Kernave trunka 2 3 dienas Vaizdas nuo Velniakampio skardzio Karmazinu pazintinis takasVaizdas nuo Naujosios Revos piliakalnio Silenu pazintinis takas Parke įrengti pazintiniai takai stovyklavietes regyklos apzvalgos bokstai Neries regioniniame parke yra 6 pazintiniai takai ir trasos Dukstu azuolyno pazintinis takas 2 3 km eina per Dukstu azuolyna kuriame auga daugiau nei 200 metu senumo azuolai daug retu nykstanciu augalu gyvunu kerpiu grybu rusiu Visas takas isdetas medinemis lentelemis pakeliui yra 38 medines skulpturos vaizduojancios įvairias mitines butybes Įrengta poilsiaviete Saides pazintinis pesciuju takas 0 75 km nedidelis siaurais misko keliukais vedantis takas kuriuo galima pasigereti isskirtiniu Saides upeliu Takas eina nuo akmenuotos Saides ir Neries santakos toliau upelio pakrante salia Didziojo Saides akmens iki Stirniu piliakalnio Netoli piliakalnio papedes įrengta poilsiaviete Dukstos pazintinis pesciuju takas 5 km mediniu laiptu ir misko keliuku trasa einanti giliu ir vaizdingu Dukstos upelio sleniu per senus azuolynus Pakeliui galima grozetis Dukstu Karmazinu atodangomis uzkopti į Karmazinu Buivydu Bradeliskiu piliakalnius Neries pakranteje įrengtas apzvalgos bokstas Yra keletas poilsiavieciu Silenu pazintinis takas 6 km ziedine trasa tinkama kelionei pesciomis ar dviraciais einanti per etnografinį Silenu kaima su XVIII a medine baznycia pro Silenu ir Akies saltinius kuriu vanduo laikomas gydanciu iki Neries pakranteje stuksancio Naujosios Revos piliakalnio nuo kurio virsunes atsiveria Neries slenio reginys o papedeje galima pamatyti Neries reva ir Triju broliu akmenis Silenu apylinkese įrengtas apzvalgos bokstas Karmazinu pazintinis pesciuju takas 6 km misku keliukais einanti trasa per Karmazinu apylinkes Einant siuo taku galima pasigereti tamsiais misko eglynais ir grioviais raudonaisiais azuolais ir islakiomis pusimis Nuo auksto Velniakampio skardzio atsiveria Neries slenio reginiai o zemyn veda labai status ir auksti laiptai Neries pakranteje yra keletas mitologiniu akmenu Dziuravas Balnas sniokscia reva įrengta poilsiaviete Einant siuo taku galima aplankyti Karmazinu pilkapyna Nuo tako atsisakoja bioenergetiniai vyru ir moteru sveikatingumo takai Kairiojo Neries kranto turizmo trasa 23 km kelionems pesciomis dviraciais ir automobiliais pritaikyta trasa einanti reciau gyvenamu sunkiau pasiekiamu kairiuoju krantu per Paneriu miskus Pakeliui galima grozetis daugiau nei 130 m senumo pusimis gudziais eglynais ir liepynais Kelias eina pro Paneriu dvara Padukstu Kragzliu pilkapynus Pinyklos Pusyno saltinius juo galima pasiekti Brazuoles akmenį ir atodanga Peklynes kalna Nuo upes pakrantes matomi vagoje gulintys mitologiniai akmenys Pakeliui įrengtos 6 poilsiavietes Apskritos bei Paneriu apzvalgos bokstai Poilsiavietes ir stovyklavietes taip pat įrengtos Elniakampyje Verksionyse Paneriskese prie Veprisku ezero Veikia kaimo turizmo sodybos Elniakampis Elniakampio slenis Tarp pusu salia Elniakampio Slenyje jojimo centras Zirgas Pustelninkuose Nuotykiu akademija Zalgirio kaime vaziavimas kinkiniais indenu kaimas pirtis pramogos Skinuliu bitynas Dukstose Neries slenio pievose surinktas medus biciu pikis biciu duonele Muilo ukis netoli Dukstu veikianti ekologisko vaistazoliu muilo dirbykla Karmazinu keramika Karmazinuose veikiantis keramikos kurybos ir degimo centras Lobiu dirbtuves Mozuriskese veikianti dirbtuve kurioje dirba protine negalia turintys zmones gaminamos medines zvakides skryneles langines vejalentes Įmone Plaustu Nerimi siulo pripuciamu plaustu nuomos paslaugas Parke svenciamos Jurgines Jonines ant piliakalniu vyksta lauzu sasaukos romuviu apeigos GalerijaNeries regioninio parko panorama Tolumoje desineje Stirniu piliakalnis centre is akmenu sudetas senas zemes sklypu ribozenklisVasaros sutemos prie Karmazinu Saides ziotys Verksioniu akmenys Uzkeikta veselia Elniakampio ezeras Dukstu azuolynas Dukstu atodangaLiteraturaNeries regioninis parkas 2015 m Saltiniai Del regioniniu parku ir draustiniu įsteigimo 1992 m rugsejo 24 d nutarimas Nr I 2913 Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba Atkuriamasis Seimas Nuoroda tikrinta 2024 10 20 NuorodosParko svetaine