Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Lietuvos ir Suomijos santykiai santykiai tarp Lietuvos ir Suomijos Oficialiai pradėti 1919 m lapkričio 17 d Suomijai pri
Lietuvos ir Suomijos santykiai
Lietuvos ir Suomijos santykiai - santykiai tarp Lietuvos ir Suomijos. Oficialiai pradėti 1919 m. lapkričio 17 d., Suomijai pripažinus Lietuvą de facto, praėjus kiek daugiau nei metams po to, kai abi valstybės paskelbės savo nepriklausomybes, tačiau pirmieji kontaktai tarp šių valstybių siekia gerokai senesnius laikus.
| Lietuvos–Suomijos santykiai | ||
Lietuva (oranžinė) ir Suomija (žalia) pasaulio žemėlapyje | ||
| Pagrindinės datos: | ||
| • De jure pripažinimas iš Suomijos pusės: 1921 m. spalio 14 d. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 29 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020): | ||
| • Lietuva → Suomija: 575,8 mln. eur. | ||
| • Suomija → Lietuva: 795,4 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Suomija → Lietuva (2020): 16 540 | ||
Tiek Suomija, tiek Lietuva tarp ankstyvo XIX a. ir 1918 m. priklausė Rusijos imperijai ir nuo šios atitinkamai 1917 m. gruodžio 6 d. ir 1918 m. vasario 16 d. paskelbė nepriklausomybes. Suomija, pati atkūrusi savo nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos, Lietuvą de facto pripažino 1919 m. lapkričio 17 d., de jure – 1921 m. spalio 14 d. Dar kartą Suomija Lietuvą pripažino 1991 m. rugpjūčio 28 d. Dar kitą dieną atkurti diplomatiniai santykiai.
Lietuva savo šalies turi įsteigusi Helsinkyje (dabartinis ambasadorius – Valdemaras Sarapinas), tuo tarpu Suomija turi Vilniuje (dabartinis ambasadorius – ). Neringoje įkurtas Suomijos garbės konsulatas, tuo tarpu Lietuvos garbės konsulatai įkurti Joensū, Seinejokyje, Levyje, ir Tamperėje.
Helsinkyje taip pat reziduoja Argentinos, Islandijos, Nikaragvos, Peru, Venesuelos akredituoti užsienio diplomatai Lietuvai.
2021 m. Suomijoje gyveno 1992 lietuviai, veikia . Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 151 Suomijos pilietis.
Abi šalys yra ES, eurozonos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Šalys taip pat bendradarbiauja NB8 formatu.
Santykių istorija
Pirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu ir viduramžiais
Apie ankstyvus prekybinius ryšius tarp suomių ir baltų liudija baltiški skoliniai suomių kalboje.
XIV a. Kareliją valdė Gedimino sūnus Narimantas (Karelijos kunigaikščiu buvo 1333–1348 m. laikotarpiu).
Kitas epizodas apie Suomijos ir Lietuvos santykius – XVI a. Turku mieste gyvenęs hercogas Jonas Vaza veda Kotryną Jogailaitę. Ši santuoka ypač sustiprina švietimo mainus tarp tuometės LDK ir į Švedijos sudėtį įėjusios Suomijos – Suomijos ir Švedijos akademikai studijuodavo Vilniaus universitete, o paskui grįždavo atgal.
Santykiai XIX a.
Tiek Lietuva, tiek Suomija nuo XIX a. pr. buvo įjungtos į Rusijos imperiją. Yra žinių, kad 1831 m. sukilimo metu jo malšinimui buvo pasitelkti suomių kariai. Tuo tarpu poetas yra sukūręs eilėraštį apie T. Kosciušką. Lietuvoje yra išlikęs suomių kareivių kapas Skapiškyje, o įrašas ant paminklo suomių ir lotynų kalba nurodo apie ten 1855 metais palaidotus 220 suomių karių.
Prie Suomijos ir Lietuvos kultūrinio suartėjimo ženkliai prisidėjo suomių rašytoja , kuri su savo vyru kalbininku Jooseppi Julius Mikkola 1894 m. ir 1895 m. vasaras praleido Lietuvoje (Plokščiuose, Seirijuose, Udrijoje) ir po to Suomijos laikraštyje „Päivälehti“ paskelbė įvairių straipsnių apie Lietuvą ir jos žmones, kelionėse po Lietuvą užrašė apie 150 liaudies dainų, kai kurias išvertė į suomių kalbą. Jos parašytame romane „Dvi meilės“ pagrindinis veikėjas yra į Helsinkį atvykęs lietuvis. Tuo tarpu apsakymas „Idėjos auka“ aprašo Vincą Kudirką, kurį asmeniškai pažinojo. Mailos Talvio kūryba išversta į lietuvių kalbą.
Maila Talvio 1895 m. surengė kultūrinį vakarą Helsinkyje, kuriame buvo atliktos 6 lietuvių liaudies dainos. Rašytojos ir jos vyro J. J. Mikkolos apsilankymui ir indėliui į Lietuvą atminti 1993 m. Petro Kriaučiūno sodybos vietoje pastatytas koplytstulpis.
Manoma, kad 1916–1917 m. Suomijoje buvo apie 2000 lietuvių, iš kurių apie 1000 gyveno Helsinkyje, daugiausia baigusiųjų tarnybą carinės Rusijos laivyne. Manoma, kad Pirmojo pasaulinio karo metais Suomijoje veikė lietuviška mokykla.
1917 m. gegužės 6 d. Helsinkio universiteto iškilmių salėje buvo suorganizuotas lietuvių vakaras, kurio metu skambėjo lietuviškos dainos, Čiurlionio ir Stasio Šimkaus kūriniai. Didžioji dalis dalyvių buvo suomių inteligentija, o prie organizavimo prisidėjo ir profesorius Augustis Robertas Niemis. Profesorius Niemis taip pat nuo 1900 m. tris dešimtmečius tyrė lietuvių folkloristiką, o už gausų indėlį buvo apdovanotas atsikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei.
Santykiai nepriklausomybės kovų metu (1917–1920 m.)
Suomija pirmoji paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos. Tiek lietuviai, tiek suomiai kariavo nepriklausomybės kovas siekdami iškovoti nepriklausomybę. Vis dėlto dėl santykinai didesnio atstumo bendradarbiavimas buvo minimalus.
Santykiai tarpukario laikotarpiu po viena kitos pripažinimo (1920–1940)
Nuo 1925 m. Helsinkyje veikė garbės, 1932–1940 m. – generalinis konsulatas Helsinkyje (konsulo pareigas ėjo Karlas Ragnaras Ölleris). Garbės konsulatai taip pat buvo įkurti Vyborge ir Turku. 1922 m. Kaune atidarytas Suomijos konsulatas. Lietuvoje (konsulas – ). Po 1926 m. gruodžio perversmo Lietuva savo pasiuntinybę Suomijoje uždarė. 1938 m. šalys pasirašė susitarimą dėl atsiskaitymo už prekes tarpuskaitos būdu.
1927 m. Kaune buvo įsteigta lietuvių-suomių draugija. Draugija turėjo apie 100 narių, o didieji aktyvistai buvo Suomijoje gyvenę lietuviai, glaudžiai palaikę ryšius su suomiais. Draugija veikė iki 1940 m. Tuo tarpu Helsinkyje nuo 1931 iki 1944 m. veikė suomių-lietuvių draugija, įsteigta A. R. Niemio su žmona, garbės konsulo R. Öllerio ir kitų.
Tarpukariu tiek Suomija, tiek Lietuva, buvo laikomos Baltijos valstybėmis. Kita vertus, po 1934 m. perversmų Estijoje ir Latvijoje, vienintelė Suomija išliko parlamentinė demokratija ir tai nutolino glaudesnį bendradarbiavimą su kitomis Baltijos šalimis.
Vis dėlto 1939 metais Lietuva Žiemos karo metu Suomijai palaikymo nepareiškė ir 1939 m. gruodžio 14 dieną nebalsavo už TSRS pašalinimą iš Tautų Sąjungos dėl šios karinės agresijos – tuo metu Lietuva laikėsi prielankumo TSRS politikos dėl neseniai pasirašytos savitarpio pagalbos sutarties.
Santykiai okupacijų metais
Sovietų okupacija sutraukė Suomijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. Tačiau kultūriniai santykiai ėmė iš naujo megztis dar sovietmečiu – net du Suomijos miestai susigiminiavo Lietuvai esant TSRS sudėtyje. 1967 m. su Kokola susigiminiavo Kapsukas, o 1970 m. su Vilniumi susigiminiavo Joensū.
Lietuvoje, kaip ir Rusijoje, disidentų buvo įkurta Helsinkio grupė, siekusi viešinti atvejus, kai TSRS nesilaiko 1975 m. pasirašyto .
Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Suomijos (1991 m.–dabar)
Suomija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 28 d. Tačiau Lietuvai prielankūs suomiai dar 1990 m. įkūrė „Donelaičio“ Lietuvos bičiulių draugiją.
Profesoriaus Augusčio Roberto Niemio garbei Verkių seniūnijoje pavadinta gatvė. Nuo 1992 m. gyvuoja tradicija per vasario 16-ą dieną padėti gėlių ant jo kapo Helsinkyje taip pagerbiant atminimą, dalyvaujant Lietuvos ambasados, lietuvių bendruomenės, Suomijos „Donelaičio“ draugijos atstovams.
Aukščiausi abiejų šalių vadovai ne kartą oficialiai lankėsi vienas kito valstybėse. Paskutinįkart Lietuvos valstybės vadovas Suomijoje lankėsi 2019 m. – tuomet Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Suomijos Prezidentu Sauli Niinistö, Ministru Pirmininku ir Parlamento Pirmininku Matti Vanhanenu.
Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys).
Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas
Suomijoje Helsinkio universtitete veikia baltistikos centras, vadovaujamas prof. Laimutės Baluodės, kuriame mokoma lietuvių kalbos. Tuo tarpu Vilniaus universitete yra skandinavistikos specialybė, kurioje mokoma suomių kalbos. Suomių kalbos taip pat galima mokytis Vytauto Didžiojo Universitete. Vyksta akademinių mainų tarp Suomijos ir Lietuvos universitetų bei kolegijų.
Lietuvoje gerai žinoma mumius sukūrusi Tuvė Janson, jos pasakos išverstos į lietuvių kalbą. Bendrojo lavinimo mokyklose supažindinama su suomių ir karelų epu Kalevala.
Ekonominiai mainai
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Suomijos siekė 1,37 mlrd. eurų, o Suomija buvo 14-ta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.
Prekybos balanse vyrauja importas iš Suomijos į Lietuvą.
- Eksportas sudaro 575,8 mln. eurų; Suomija yra eksporto partnerė nr. 17
- Importas sudaro 795,4 mln. eurų; Suomija yra importo partnerė nr. 11. Daugiausiai importuojama mašinų ir mechaninių įrenginių, mineralinio kuro, elektros mašinų ir įrenginių, antžeminio transporto priemonių bei popieriaus ir kartono.
Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Suomija yra 10-a (investicijos siekia 659,41 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių Lietuvos investicijų užsienyje dydis Suomijoje yra kuklesnis – 33-as pagal dydį (investicijos siekia 3,46 mln. eurų).
Pilietiniai mainai
| Metai | 2016 | 2020 | 2021 | 2022 |
|---|---|---|---|---|
| Suomijos piliečių skaičius Lietuvoje | 98 | 126 | 137 | 151 |
| Metai | 2015 | 2019 | 2020 | 2021 |
|---|---|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Suomijoje | 1 315 | 1759 | 1879 | 1992 |
- neoficialūs duomenys
Pasiuntinių sąrašas
Pasiuntiniai Suomijai
- Vytautas Jonas Gylys (1919–1921 m.)
- Ignas Šeinius (1921–1923 m.)
- Jurgis Savickis (1923–1927 m.)
- Jonas Aukštuolis (1929–1934 m.; iki 1932 rezidavo Kaune, vėliau Prahoje),
- Bronius Edmundas Dailidė (1934–1940 m.; rezidavo Taline)
- Petras Auštrevičius (1994–1997 m.)
- Neris Germanas (1997–2001 m.)
- Audrius Brūzga (2002–2007 m.)
- Halina Kobeckaitė (2008–2011 m.)
- Arūnas Jievaltas (2011–2016 m.)
- Valdemaras Sarapinas (2016–dabar)
Pasiuntiniai Lietuvoje
Sąrašas nėra baigtinis
- (1922–?? m.)
- (1992–1996 m.)
- (2008-2012 m.)
- (2013-2016 m.)
- (2016–2020 m.)
- (2020–dabar)
Suomijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai suomiai
Už nuopelnus Lietuvai nuo 1992 m. iki 2018 m. apdovanota 17 Suomijos piliečių.
- Martti Ahtisaari (1996 m. sausio 15 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
- (1997 m. lapkričio 19 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (2013 m. sausio 31 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (1997 m. lapkričio 19 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
- Tarja Halonen (2002 m. kovo 5 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
- (2008 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- (2004 m. vasario 6 d. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- (2009 m. vasario 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Paavo Lipponen (2004 m. balandžio 21 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
- (2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (2013 m. balandžio 24 d., Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
- Ordino (2007 m. birželio 14 d., „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
- (2016 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- (2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- (1996 m. birželio 18 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
- (2003 m. vasario 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
1928 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliu buvo apdovanotas Augustis Robertas Niemis.
Apdovanotųjų lietuvių sąrašas nėra pilnas.
- Prezidentas Valdas Adamkus – Baltos rožės ordinu su dideliu kryžiumi (apdovanotas 2002 m.)
Šaltiniai
- „Suomija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-11-21. Nuoroda tikrinta 2021-11-21.
- Lietuvos pripažinimas de facto ir de jure
- Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Šimtmečius tebesitęsiantys Lietuvos ir Suomijos ryšiai | Pasaulio lietuvis
- Šimtmečius tebesitęsiantys Lietuvos ir Suomijos ryšiai | Pasaulio lietuvis
- Petro Kriaučiūno sodybos vieta Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto.
- Ramūnas Bogdanas. Suomija ir Lietuva prieš 80 metų rinkosi: pasiduoti ar kautis? – LRT
- Lietuvos ambasadorius Suomijoje dalyvavo „Donelaičio“ draugijos įkūrimo 30-mečio renginyje (Lietuvos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto.
- Prezidentas darbo vizito vyksta į Suomiją. Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarija Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto.
- Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (lrs.lt)
- MUMIAI, KURIE GYVENA SU MUMIS | IBBY Lietuva
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Dvišaliai ekonominiai ryšiai su Suomija Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto.
- Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
Taip pat skaitykite
Nuorodos
- Suomijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- Suomija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto.
- Suomija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos ir Suomijos santykiai, Kas yra Lietuvos ir Suomijos santykiai? Ką reiškia Lietuvos ir Suomijos santykiai?
Lietuvos ir Suomijos santykiai santykiai tarp Lietuvos ir Suomijos Oficialiai pradeti 1919 m lapkricio 17 d Suomijai pripazinus Lietuva de facto praejus kiek daugiau nei metams po to kai abi valstybes paskelbes savo nepriklausomybes taciau pirmieji kontaktai tarp siu valstybiu siekia gerokai senesnius laikus Lietuvos Suomijos santykiaiLietuva oranzine ir Suomija zalia pasaulio zemelapyje Pagrindines datos De jure pripazinimas is Suomijos puses 1921 m spalio 14 d Diplomatiniu santykiu atkurimas 1991 m rugpjucio 29 d Prekybos apimtys 2020 Lietuva Suomija 575 8 mln eur Suomija Lietuva 795 4 mln eur Turistu srautai Suomija Lietuva 2020 16 540 Tiek Suomija tiek Lietuva tarp ankstyvo XIX a ir 1918 m priklause Rusijos imperijai ir nuo sios atitinkamai 1917 m gruodzio 6 d ir 1918 m vasario 16 d paskelbe nepriklausomybes Suomija pati atkurusi savo nepriklausomybe nuo Rusijos imperijos Lietuva de facto pripazino 1919 m lapkricio 17 d de jure 1921 m spalio 14 d Dar karta Suomija Lietuva pripazino 1991 m rugpjucio 28 d Dar kita diena atkurti diplomatiniai santykiai Lietuva savo salies turi įsteigusi Helsinkyje dabartinis ambasadorius Valdemaras Sarapinas tuo tarpu Suomija turi Vilniuje dabartinis ambasadorius Neringoje įkurtas Suomijos garbes konsulatas tuo tarpu Lietuvos garbes konsulatai įkurti Joensu Seinejokyje Levyje ir Tampereje Helsinkyje taip pat reziduoja Argentinos Islandijos Nikaragvos Peru Venesuelos akredituoti uzsienio diplomatai Lietuvai 2021 m Suomijoje gyveno 1992 lietuviai veikia Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m pradzioje gyveno 151 Suomijos pilietis Abi salys yra ES eurozonos EBPO kitu tarptautiniu organizaciju nares Salys taip pat bendradarbiauja NB8 formatu Prezidentes Tarja Halonen ir Dalia Grybauskaite 2011 m Santykiu istorijaPirmieji kontaktai ankstyvuoju laikotarpiu ir viduramziais Apie ankstyvus prekybinius rysius tarp suomiu ir baltu liudija baltiski skoliniai suomiu kalboje XIV a Karelija valde Gedimino sunus Narimantas Karelijos kunigaiksciu buvo 1333 1348 m laikotarpiu Kitas epizodas apie Suomijos ir Lietuvos santykius XVI a Turku mieste gyvenes hercogas Jonas Vaza veda Kotryna Jogailaite Si santuoka ypac sustiprina svietimo mainus tarp tuometes LDK ir į Svedijos sudetį įejusios Suomijos Suomijos ir Svedijos akademikai studijuodavo Vilniaus universitete o paskui grįzdavo atgal Santykiai XIX a Tiek Lietuva tiek Suomija nuo XIX a pr buvo įjungtos į Rusijos imperija Yra ziniu kad 1831 m sukilimo metu jo malsinimui buvo pasitelkti suomiu kariai Tuo tarpu poetas yra sukures eilerastį apie T Kosciuska Lietuvoje yra islikes suomiu kareiviu kapas Skapiskyje o įrasas ant paminklo suomiu ir lotynu kalba nurodo apie ten 1855 metais palaidotus 220 suomiu kariu Prie Suomijos ir Lietuvos kulturinio suartejimo zenkliai prisidejo suomiu rasytoja kuri su savo vyru kalbininku Jooseppi Julius Mikkola 1894 m ir 1895 m vasaras praleido Lietuvoje Ploksciuose Seirijuose Udrijoje ir po to Suomijos laikrastyje Paivalehti paskelbe įvairiu straipsniu apie Lietuva ir jos zmones kelionese po Lietuva uzrase apie 150 liaudies dainu kai kurias isverte į suomiu kalba Jos parasytame romane Dvi meiles pagrindinis veikejas yra į Helsinkį atvykes lietuvis Tuo tarpu apsakymas Idejos auka apraso Vinca Kudirka kurį asmeniskai pazinojo Mailos Talvio kuryba isversta į lietuviu kalba Maila Talvio 1895 m surenge kulturinį vakara Helsinkyje kuriame buvo atliktos 6 lietuviu liaudies dainos Rasytojos ir jos vyro J J Mikkolos apsilankymui ir indeliui į Lietuva atminti 1993 m Petro Kriauciuno sodybos vietoje pastatytas koplytstulpis Manoma kad 1916 1917 m Suomijoje buvo apie 2000 lietuviu is kuriu apie 1000 gyveno Helsinkyje daugiausia baigusiuju tarnyba carines Rusijos laivyne Manoma kad Pirmojo pasaulinio karo metais Suomijoje veike lietuviska mokykla 1917 m geguzes 6 d Helsinkio universiteto iskilmiu saleje buvo suorganizuotas lietuviu vakaras kurio metu skambejo lietuviskos dainos Ciurlionio ir Stasio Simkaus kuriniai Didzioji dalis dalyviu buvo suomiu inteligentija o prie organizavimo prisidejo ir profesorius Augustis Robertas Niemis Profesorius Niemis taip pat nuo 1900 m tris desimtmecius tyre lietuviu folkloristika o uz gausu indelį buvo apdovanotas atsikurus nepriklausomai Lietuvos valstybei Santykiai nepriklausomybes kovu metu 1917 1920 m Suomija pirmoji paskelbe nepriklausomybe nuo Rusijos imperijos Tiek lietuviai tiek suomiai kariavo nepriklausomybes kovas siekdami iskovoti nepriklausomybe Vis delto del santykinai didesnio atstumo bendradarbiavimas buvo minimalus Santykiai tarpukario laikotarpiu po viena kitos pripazinimo 1920 1940 Nuo 1925 m Helsinkyje veike garbes 1932 1940 m generalinis konsulatas Helsinkyje konsulo pareigas ejo Karlas Ragnaras Olleris Garbes konsulatai taip pat buvo įkurti Vyborge ir Turku 1922 m Kaune atidarytas Suomijos konsulatas Lietuvoje konsulas Po 1926 m gruodzio perversmo Lietuva savo pasiuntinybe Suomijoje uzdare 1938 m salys pasirase susitarima del atsiskaitymo uz prekes tarpuskaitos budu 1927 m Kaune buvo įsteigta lietuviu suomiu draugija Draugija turejo apie 100 nariu o didieji aktyvistai buvo Suomijoje gyvene lietuviai glaudziai palaike rysius su suomiais Draugija veike iki 1940 m Tuo tarpu Helsinkyje nuo 1931 iki 1944 m veike suomiu lietuviu draugija įsteigta A R Niemio su zmona garbes konsulo R Ollerio ir kitu Tarpukariu tiek Suomija tiek Lietuva buvo laikomos Baltijos valstybemis Kita vertus po 1934 m perversmu Estijoje ir Latvijoje vienintele Suomija isliko parlamentine demokratija ir tai nutolino glaudesnį bendradarbiavima su kitomis Baltijos salimis Vis delto 1939 metais Lietuva Ziemos karo metu Suomijai palaikymo nepareiske ir 1939 m gruodzio 14 diena nebalsavo uz TSRS pasalinima is Tautu Sajungos del sios karines agresijos tuo metu Lietuva laikesi prielankumo TSRS politikos del neseniai pasirasytos savitarpio pagalbos sutarties Santykiai okupaciju metais Sovietu okupacija sutrauke Suomijos ir Lietuvos bendradarbiavima Taciau kulturiniai santykiai eme is naujo megztis dar sovietmeciu net du Suomijos miestai susigiminiavo Lietuvai esant TSRS sudetyje 1967 m su Kokola susigiminiavo Kapsukas o 1970 m su Vilniumi susigiminiavo Joensu Lietuvoje kaip ir Rusijoje disidentu buvo įkurta Helsinkio grupe siekusi viesinti atvejus kai TSRS nesilaiko 1975 m pasirasyto Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Suomijos 1991 m dabar Suomija Lietuvos nepriklausomybe pripazino 1991 m rugpjucio 28 d Taciau Lietuvai prielankus suomiai dar 1990 m įkure Donelaicio Lietuvos biciuliu draugija Profesoriaus Auguscio Roberto Niemio garbei Verkiu seniunijoje pavadinta gatve Nuo 1992 m gyvuoja tradicija per vasario 16 a diena padeti geliu ant jo kapo Helsinkyje taip pagerbiant atminima dalyvaujant Lietuvos ambasados lietuviu bendruomenes Suomijos Donelaicio draugijos atstovams Auksciausi abieju saliu vadovai ne karta oficialiai lankesi vienas kito valstybese Paskutinįkart Lietuvos valstybes vadovas Suomijoje lankesi 2019 m tuomet Lietuvos Prezidentas Gitanas Nauseda susitiko su Suomijos Prezidentu Sauli Niinisto Ministru Pirmininku ir Parlamento Pirmininku Matti Vanhanenu Seime veikia Tarpparlamentiniu rysiu su Siaures Europos salimis Danijos Karalyste Islandijos Respublika Norvegijos Karalyste Suomijos Respublika Svedijos Karalyste grupe dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys Svietimo mokslo ir technologiniai mainai ir kulturinis bendradarbiavimasSuomijoje Helsinkio universtitete veikia baltistikos centras vadovaujamas prof Laimutes Baluodes kuriame mokoma lietuviu kalbos Tuo tarpu Vilniaus universitete yra skandinavistikos specialybe kurioje mokoma suomiu kalbos Suomiu kalbos taip pat galima mokytis Vytauto Didziojo Universitete Vyksta akademiniu mainu tarp Suomijos ir Lietuvos universitetu bei kolegiju Lietuvoje gerai zinoma mumius sukurusi Tuve Janson jos pasakos isverstos į lietuviu kalba Bendrojo lavinimo mokyklose supazindinama su suomiu ir karelu epu Kalevala Ekonominiai mainai2020 m duomenimis prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Suomijos sieke 1 37 mlrd euru o Suomija buvo 14 ta pagal dydį Lietuvos prekybos partnere Prekybos balanse vyrauja importas is Suomijos į Lietuva Eksportas sudaro 575 8 mln euru Suomija yra eksporto partnere nr 17 Importas sudaro 795 4 mln euru Suomija yra importo partnere nr 11 Daugiausiai importuojama masinu ir mechaniniu įrenginiu mineralinio kuro elektros masinu ir įrenginiu antzeminio transporto priemoniu bei popieriaus ir kartono Pagal tiesioginiu uzsienio investiciju Lietuvoje dydį Suomija yra 10 a investicijos siekia 659 41 mln euru Savo ruoztu Lietuvos tiesioginiu Lietuvos investiciju uzsienyje dydis Suomijoje yra kuklesnis 33 as pagal dydį investicijos siekia 3 46 mln euru Pilietiniai mainaiMetai 2016 2020 2021 2022Suomijos pilieciu skaicius Lietuvoje 98 126 137 151Metai 2015 2019 2020 2021Lietuvos pilieciu skaicius Suomijoje 1 315 1759 1879 1992neoficialus duomenysPasiuntiniu sarasasPasiuntiniai Suomijai Vytautas Jonas Gylys 1919 1921 m Ignas Seinius 1921 1923 m Jurgis Savickis 1923 1927 m Jonas Aukstuolis 1929 1934 m iki 1932 rezidavo Kaune veliau Prahoje Bronius Edmundas Dailide 1934 1940 m rezidavo Taline Petras Austrevicius 1994 1997 m Neris Germanas 1997 2001 m Audrius Bruzga 2002 2007 m Halina Kobeckaite 2008 2011 m Arunas Jievaltas 2011 2016 m Valdemaras Sarapinas 2016 dabar Pasiuntiniai Lietuvoje Sarasas nera baigtinis 1922 m 1992 1996 m 2008 2012 m 2013 2016 m 2016 2020 m 2020 dabar Suomijos ordinu kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinu kavalieriai suomiaiUz nuopelnus Lietuvai nuo 1992 m iki 2018 m apdovanota 17 Suomijos pilieciu Martti Ahtisaari 1996 m sausio 15 d Vytauto Didziojo ordino Didysis kryzius 1997 m lapkricio 19 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 2013 m sausio 31 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 1997 m lapkricio 19 d LDK Gedimino ordino Komandoro kryzius Tarja Halonen 2002 m kovo 5 d Vytauto Didziojo ordino Didysis kryzius 2008 m birzelio 26 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius 2004 m vasario 6 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Karininko kryzius 2009 m vasario 4 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2004 m birzelio 25 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Komandoro kryzius Paavo Lipponen 2004 m balandzio 21 d LDK Gedimino ordino Didysis kryzius 2008 m vasario 5 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2013 m balandzio 24 d Vytauto Didziojo ordinas su aukso grandine Ordino 2007 m birzelio 14 d Uz nuopelnus Lietuvai medalis 2016 m liepos 4 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 2003 m birzelio 25 d LDK Gedimino ordino Karininko kryzius 1996 m birzelio 18 d LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryzius 2003 m vasario 3 d Ordino Uz nuopelnus Lietuvai Riterio kryzius 1928 m Lietuvos didziojo kunigaikscio Gedimino ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybes medaliu buvo apdovanotas Augustis Robertas Niemis Apdovanotuju lietuviu sarasas nera pilnas Prezidentas Valdas Adamkus Baltos rozes ordinu su dideliu kryziumi apdovanotas 2002 m Saltiniai Suomija Lietuvos uzsienio reikalu ministerija Suarchyvuotas originalas 2021 11 21 Nuoroda tikrinta 2021 11 21 Lietuvos pripazinimas de facto ir de jure Migracijos metrastis 2021 Archyvuota kopija 2022 07 05 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Simtmecius tebesitesiantys Lietuvos ir Suomijos rysiai Pasaulio lietuvis Simtmecius tebesitesiantys Lietuvos ir Suomijos rysiai Pasaulio lietuvis Petro Kriauciuno sodybos vieta Archyvuota kopija 2021 11 21 is Wayback Machine projekto Ramunas Bogdanas Suomija ir Lietuva pries 80 metu rinkosi pasiduoti ar kautis LRT Lietuvos ambasadorius Suomijoje dalyvavo Donelaicio draugijos įkurimo 30 mecio renginyje Lietuvos uzsienio reikalu ministerija Archyvuota kopija 2021 11 21 is Wayback Machine projekto Prezidentas darbo vizito vyksta į Suomija Lietuvos Respublikos Prezidento Kanceliarija Archyvuota kopija 2021 11 21 is Wayback Machine projekto Tarpparlamentiniu rysiu su Siaures Europos salimis Danijos Karalyste Islandijos Respublika Norvegijos Karalyste Suomijos Respublika Svedijos Karalyste grupe lrs lt MUMIAI KURIE GYVENA SU MUMIS IBBY Lietuva Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerija Dvisaliai ekonominiai rysiai su Suomija Archyvuota kopija 2021 11 21 is Wayback Machine projekto Migracijos metrastis 2015 Archyvuota kopija 2022 07 05 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Migracijos metrastis 2019 Archyvuota kopija 2022 09 20 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Migracijos metrastis 2020 Archyvuota kopija 2021 11 21 is Wayback Machine projekto Migracijos departamentas prie VRM Apdovanotu asmenu duomenu baze Archyvuota kopija 2020 10 15 is Wayback Machine projekto Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijaTaip pat skaitykiteEstijos Lietuvos santykiai Lietuvos Svedijos santykiaiNuorodosSuomijos santykiai su Lietuva Visuotine lietuviu enciklopedija vle lt Suomija Dvisaliai ekonominiai rysiai su uzsienio salimis Prekybiniai ekonominiai santykiai Ekonomine diplomatija Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerija urm lt Archyvuota kopija 2021 11 21 is Wayback Machine projekto Suomija Dvisalis bendradarbiavimas Lietuva regione ir pasaulyje Uzsienio politika Lietuvos Respublikos uzsienio reikalu ministerija urm lt Archyvuota kopija 2021 11 21 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu