Lietuvos ir Mianmaro santykiai

Lietuvos ir Mianmaro santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Mianmaro.

	Lietuvos ir Mianmaro santykiai
Pagrindinės datos:
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 2013 m. spalio 8 d.
Prekybos apimtys (2022):
• Lietuva → Mianmaras: 1,74 mln. eur.
• Mianmaras → Lietuva: 5,69 mln. eur.
Turistų srautai:
• Mianmaras → Lietuva (2020): neužfiksuota

Diplomatiniai santykiai užmegzti 2013 m. spalio 8 d.

Abi šalys yra Jungtinių Tautų (JT) narės. 2010 m. Mianmarui pasikeitus vėliavą į dabartinę, šalis turi panašiausią į Lietuvos valstybinę vėliavą, skiriasi tik spalvų tonai ir tai, kad viduryje nupiešta balta žvaigždė.

2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno penki Mianmaro piliečiai, vienas jų apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre.

Lietuva Mianmarui yra akreditavusi ambasadorę, reziduojančią Kinijoje (šiuo metu pareigas eina laikinoji reikalų patikėtinė), o Mianmaras Lietuvai – ambasadorių, reziduojantį Austrijoje. Lietuva nėra pripažinusi Mianmaro karinės chuntos, šalį valdančios nuo perversmo 2021 m., legitimumo.

Santykių istorija

Pirmieji kontaktai

Vieni pirmųjų Mianmarą aplankiusių lietuvių – lietuvių keliautojas ir antropologas Antanas Poška ir keliautojas bei žurnalistas Matas Šalčius, tai padarę tarp 1933 ir 1936 m. Matas Šalčius pirmasis iš lietuvių aprašė savo įspūdžius iš kelionės per Birmą: „Ilgiausia mano kelinė pėsčiomis buvo skersai Birmą ir Šiaurės Siamą, apie 900 kilometrų. Pereiti juos truko 40 dienų Ėjau aš čia su vietos vedliais ir vienu amerikonų keliautoju. Tai buvo labai sunki kelionė. Birma yra labai kalnuotas ir karštas kraštas.“ Lietuvių išeivis JAV žurnalistas Juozas Kaributas savo 1974 m. išleistoje kelionių įspūdžių knygoje „Kelionė aplink pasaulį“ minėjo iš Lietuvos kilusį Rangūne gyvenusį „budistų arkivyskupą“ Liudwig, apie kurį girdėję ir palankiai atsiliepę vietiniai. Autoriui nepavyko patvirtinti fakto apie prie Švedagono pagodos gyvenusį lietuvių kilmės vienuolį.

Yra duomenų, kad SSRS okupacijos metais Mianmaras (tuo metu vadinama Birma) kurį laiką palaikė ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis.

Santykiai po 1991 m.

Mianmarą valdant karinei chuntai santykiai tarp valstybių buvo labai riboti ir apsiribodavo tik daugiašaliu formatu. 2009 m. spalio 26 d. Demokratijų bendrija (jai tuo metu pirmininkavo Portugalija, Lietuva ir Mongolija) Vašingtone (JAV) išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė gilų susirūpinimą dėl Mianmaro opozicijos lyderės Aung San Su Dži teismo proceso ir paragino šalį valdantį režimą nutraukti didelio masto žmogaus teisių pažeidimus šalyje.

2011 m. liepos 1 d. Vilniuje vykusiame Demokratijų bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikime svarstyta ir žmogaus teisių padėtis Mianmare, parodytas Aung San Su Dži įrašytas vaizdo kreipimasis. 2011 m. Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio iniciatyva įvyko pokalbis telefonu su Mianmaro opozicijos lydere, kurio metu kurio metu ministras pareiškė paramą Mianmaro demokratinėms jėgoms ir patikino, kad „Lietuva ir toliau kels Birmos/Mianmaro klausimą įvairiuose dvišaliuose susitikimuose ir daugiašaliuose forumuose.“

2012 m. balandžio mėnesį vykusiuose rinkimuose Mianmare buvo išrinkta opozicijos lyderė ir buvusi politinė kalinė Aung San Su Dži; ją su pergale pasveikino ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Nuo balandžio 23 d., kai buvo suspenduotos ES sankcijos Mianamarui, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ieškojo būdų, kaip užmegzti diplomatinius santykius su šia valstybe. Proga buvo pasinaudota 2012 m. balandžio 26 d., kuomet Brunėjaus sostinėje Bandar Seri Begavane vykusiame Pietryčių Azijos šalių asociacijos ir Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikime dalyvavusi Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė, susitiko su Mianmaro užsienio reikalų ministru U Vuna Maungu Lvinu. Galop 2013 m. spalio 8 d. diplomatiniai santykiai buvo užmegzti (Lietuvai tai buvo 172-oji pasaulio šalis, su kuria užmegzti santykiai, Mianmarui - 113-oji). Bendrąjį diplomatinių santykių užmezgimo komunikatą Niujorke pasirašė Lietuvos nuolatinė atstovė JT ambasadorė Raimonda Murmokaitė ir Mianmaro nuolatinis atstovas JT ambasadorius Kiav Tinas.

Nepaisant šalies demokratizacijos Mianmaro vykdyta brutali politika rohinjų atžvilgiu reikšmingai nepaveikė užmegztų dvišalių santykių plėtotės, nors Lietuva 2017 m. ir skyrė lėšų rohinjų pabėgėliams. Tais pačiais metais sutarta tarp dviejų valstybių rengti politines konsultacijas.

2019 m. liepos 16 d. Vilniuje vyko pirmosios ir kol kas vienintelės Lietuvos ir Mianmaro politinės konsultacijos, vadovaujamos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktorės Dianos Mickevičienės ir Mianmaro užsienio reikalų ministerijos politinio departamento generaliniam direktoriui Soe Hanui. Konsultacijų metu aptarti dvišaliai santykiai, bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose klausimai, regioninės aktualijos, žmogaus teisių padėtis Mianmare ir rohinjų pabėgėlių krizė ir nutarta stiprinti bendradarbiavimą maisto pramonės standartų diegimo, skaitmeninės ekonomikos, atsinaujinančios energetikos, kibernetinio saugumo srityse. Dar 2019 m. gruodžio 9-10 d. Lietuvos ambasadorė Mianmarui Ina Marčiulionytė susitiko su šios šalies užsienio reikalų ministerijos nuolatiniu sekretoriumi ir aptarė dvišalio bendradarbiavimo klausimus, galimus projektus tarp Lietuvos ir Mianmaro ekonomikos, energetikos, vystomojo bendradarbiavimo ir kitose srityse, taip pat užsiminė apie taikos procesą ir situacija žmogaus teisių srityje Mianmare.

Kita vertus, tų pačių metų gruodžio 27 d. JT generalinėje asamblėjoje svarstant rezoliuciją A/74/251 dėl rohinjų ir kitų mažumų Mianmare, Lietuva buvo tarp valstybių, smerkiančių „žmogaus teisės pažeidimus Mianmare“. Rezoliucija buvo priimta.

2021 m. JT generalinėje asamblėjoje priimta rezoliucija A/75/251 34a, kuria smerkiamas karinis perversmas Mianmare. Lietuva balsavo už projektą (prieš balsavo tik Baltarusija). Rezoliuciją taip pat palaikė Mianmaro diplomatai JT.

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

1966 m. lietuvių kalba išleistas rinkinys „Birmiečių pasakos“.

2003 m. sausio 30 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje buvo eksponuojama trijų lietuvių ir lenko Didžiojo tūkstantmečio taikos žygio (The Great Millennium Peace Ride) dviračiais aplink pasaulį fotografijų paroda “Taikos spalvos: Amerika, Afrika, Europa, Azija” su nuotraukomis iš Mianmaro.

Lietuva 2017–2019 metų laikotarpiu vykdė tris vystomojo bendradarbiavimo projektus Mianmare, tarp kurių bent vienas švietimo srityje.

2017 metų spalio 23 dieną Ženevoje vykusioje donorų konferencijos metu Lietuva įsipareigojo prisidėti prie humanitarinės pagalbos rohinjų pabėgėliams ir priimančioms bendruomenėms Bangladeše ir skyrė 20 tūkstančių eurų.

Ekonominiai santykiai

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Mianmaro siekė 7,3 mln. eurų, o Mianmaras buvo 95-as pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partneris.

Prekybos balanse dominuoja importas iš Mianmaro į Lietuvą.

• Eksportas sudaro 0,9 mln. eurų; Mianmaras yra 131-as pagal prekybos apimtis eksporto partneris.
• Importas sudaro 6,4 mln. eurų; Mianmaras yra 67-as pagal prekybos apimtis importo partneris. Daugiausiai importuojama javų (93%) ir lauko žaidimų reikmenų (6%).

Tiesioginių užsienio investicijų tarp valstybių 2020 m. nebuvo.

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Ambasadoriai Lietuvai

• 2017-2021 m. – Sanas Lvinas, pirmasis Mianmaro ambasadorius Lietuvai (rezidavo Vienoje)

Ambasadoriai Mianmarui

• 2016–2020 m. – Ina Marčiulionytė, pirmoji Lietuvos ambasadorė Mianmarui (rezidavo Pekine)

Literatūra

• Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5. {{cite book}}: |chapter-url= neturi pavadinimo (pagalba)