Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Lietuvos flora
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Lietuvos flora - tai Lietuvos teritorijoje natūraliai augančios augmenijos visuma, kuri sudaro apie 2000 rūšių. Ji yra skirstoma į tris klases: savaiminius (1350 rūšių), (100 rūšių) ir invazines rūšis (550 rūšių).
Savaiminiai induočiai augalai
Lietuvoje natūraliai auga apie 1350 induočių (sėklinių) augalų rūšių, kurios priklauso penkiems augalų skyriams: pataisūnams (Lycopodiophyta), asiūklūnams (Equisetophyta), [Šertvūnai|šertvūnams]] (Polypodiophyta), pušūnams (Pinophyta) ir magnolijūnams (Magnoliophyta). Pataisūnų skyriui priskiriamos 7 rūšys, asiūklūnų – 8, šertvūnų – 24, pušūnų – 3, o didžiausias rūšių skaičius – apie 1300 – tenka magnolijūnų skyriui, apimančiam žiedinius augalus. Tarp induočių šeimų didžiausia rūšinė įvairovė būdinga astriniams (Asteraceae), migliniams (Poaceae), (Cyperaceae) ir erškėtiniams (Rosaceae).
Lietuvos savaiminę florą sudaro tiek , tiek rūšys. Autochtoninės rūšys, kurių Lietuvoje yra nedaug, susiformavo poledynmečiu ir vadinamos neoendemais. Prie jų priskiriamos tokios rūšys kaip baltijinė linažolė (Linaria loeselii), baltijinis pūtelis (Tragopogon heterospermum), Gorskio pūtelis (Tragopogon gorskianus) ir (Koeleria grandis). Dauguma kitų savaiminių rūšių atkeliavo į dabartinę Lietuvos teritoriją vėlyvojo pleistoceno ar holoceno laikotarpiuose, kai atsitraukė ledynai. Tokios rūšys laikomos alochtoninėmis. Nors dėl klimato pokyčių dalis rūšių išnyko, kai kurios – vadinamos – išliko iki šių dienų ir liudija buvusias klimato sąlygas.
Reliktinėms rūšims, susiformavusioms arktinio klimato laikotarpiu, priskiriamas beržas keružis (Betula nana) ir (Juncus stygius). laikotarpiu susiformavo ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris), ežerinė lobelija (Lobelia dortmanna) ir pražangiažiedė plunksnalapė (Myriophyllum alterniflorum), kurios aptinkamos Šiaurės ir Šiaurės Rytų Lietuvoje. Tuo tarpu šilto subborealinio klimato reliktai, tokie kaip (Bromopsis erecta), randami tik šalies pietuose. Lietuvoje taip pat gyvuoja apie 30 augalų rūšių, kurių pagrindinis arealas yra kalvotose vietovėse, tačiau paplitimo ribos pasiekia visą šalies teritoriją. Tarp jų minėtinos tokios rūšys kaip (Cirsium rivulare), auganti pietinėje Lietuvos dalyje, kalninė arnika (Arnica montana), aptinkama pietryčiuose, bei (Polygonatum verticillatum), randama vakariniuose regionuose.
Archeofitai
Žmogaus veikla turi reikšmingą poveikį augalijos įvairovei, ypač per buveinių naikinimą. Be to, pastebimas kai kurių vietinių rūšių plitimas antropogeninėse buveinėse – pavyzdžiui, krūminis builis (Anthriscus sylvestris) gausiai paplito upių slėniuose, pievose ir ganyklose. Lietuvoje taip pat žinoma apie 100 archeofitų rūšių. Tai augalai, įsivežti į šalį dar prieš pramonės revoliuciją, daugiausia , ir susiję su žemdirbystės plėtra. Daug archeofitų atvyko iš Viduržemio jūros regiono ir Pietvakarių Azijos. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, paprastoji dedešva (Malva neglecta), galėjo būti auginami kaip maistiniai augalai ankstyvuoju žemdirbystės laikotarpiu. Archeofitams būdinga ir specializuotų rūšių grupė – kultūrinių augalų piktžolės, kurių sėklos dažnai panašios į auginamų augalų grūdus. Tarp tokių rūšių minėtina ruginė dirsė (Bromus secalinus), kurios grūdai panašūs į sėjamojo rugio (Secale cereale), taip pat dirvinė raugė (Agrostemma githago) ir (Lolium arvense).
Invazinės augalų rūšys
Lietuvoje taip pat užfiksuota daugiau kaip 550 invazinių augalų rūšių, kurios skirstomos į atsitiktinai patekusias ir sąmoningai įvežtas, bet sulaukėjusias rūšis. Atsitiktinai į šalį patekusių augalų sėklos dažnai buvo įvežtos su žemės ūkio produktais, iškasenomis, kailiais, vilnomis ar net laivų balastu. XIX–XX a. pradžioje daug tokių sėklų pateko per balastinį gruntą Klaipėdos uoste, kur kai kurios rūšys natūralizavosi, pavyzdžiui, . Kai kurie augalai, kaip ar , buvo atgabenti iš Kaspijos regiono, o daugybė rūšių sėklų iki šiol atkeliauja su importuojamais grūdais. Iš Šiaurės Amerikos atsitiktinai buvo įvežtos , ir . Taip pat į šalį buvo sąmoningai įvežti įvairūs dekoratyviniai, vaistiniai, techniniai, pašariniai ar maistiniai augalai, iš kurių dalis išplito gamtoje. Tarp tokių invazinių rūšių minėtini dygliavaisis virkštenis, bitinė sprigė, uosialapis klevas ir raudonasis ąžuolas. Kai kurie, kaip smulkiažiedė sprigė ar , buvo auginami .
Ypač sparčiai plintančių invazinių augalų Lietuvoje šiuo metu žinoma apie 70 rūšių. Nors kai kurios, kaip kanadinė konyza, plinta tik pažeistose buveinėse ir vėliau natūraliai išnyksta, dauguma invazinių rūšių daro reikšmingą poveikį vietinei augalijai ir ekosistemoms. Apie 30 rūšių laikomos pavojingomis – jos geba išstumti vietines induočių rūšis. Tarp tokių rūšių yra Sosnovskio barštis ir gausialapis lubinas. Kai kurie augalai, pavyzdžiui, smulkiažiedė galinsoga, tapo atkakliomis pasėlių piktžolėmis, sudarydami ilgalaikį iššūkį žemės ūkiui ir biologinės įvairovės apsaugai.
Nuorodos
- Lietuvos flora - Visuotinė lietuvių enciklopedija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos flora, Kas yra Lietuvos flora? Ką reiškia Lietuvos flora?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Lietuvos flora tai Lietuvos teritorijoje naturaliai augancios augmenijos visuma kuri sudaro apie 2000 rusiu Ji yra skirstoma į tris klases savaiminius 1350 rusiu 100 rusiu ir invazines rusis 550 rusiu Savaiminiai induociai augalaiLietuvoje naturaliai auga apie 1350 induociu sekliniu augalu rusiu kurios priklauso penkiems augalu skyriams pataisunams Lycopodiophyta asiuklunams Equisetophyta Sertvunai sertvunams Polypodiophyta pusunams Pinophyta ir magnolijunams Magnoliophyta Pataisunu skyriui priskiriamos 7 rusys asiuklunu 8 sertvunu 24 pusunu 3 o didziausias rusiu skaicius apie 1300 tenka magnolijunu skyriui apimanciam ziedinius augalus Tarp induociu seimu didziausia rusine įvairove budinga astriniams Asteraceae migliniams Poaceae Cyperaceae ir ersketiniams Rosaceae Lietuvos savaimine flora sudaro tiek tiek rusys Autochtonines rusys kuriu Lietuvoje yra nedaug susiformavo poledynmeciu ir vadinamos neoendemais Prie ju priskiriamos tokios rusys kaip baltijine linazole Linaria loeselii baltijinis putelis Tragopogon heterospermum Gorskio putelis Tragopogon gorskianus ir Koeleria grandis Dauguma kitu savaiminiu rusiu atkeliavo į dabartine Lietuvos teritorija velyvojo pleistoceno ar holoceno laikotarpiuose kai atsitrauke ledynai Tokios rusys laikomos alochtoninemis Nors del klimato pokyciu dalis rusiu isnyko kai kurios vadinamos isliko iki siu dienu ir liudija buvusias klimato salygas Reliktinems rusims susiformavusioms arktinio klimato laikotarpiu priskiriamas berzas keruzis Betula nana ir Juncus stygius laikotarpiu susiformavo ezerine slepisere Isoetes lacustris ezerine lobelija Lobelia dortmanna ir prazangiaziede plunksnalape Myriophyllum alterniflorum kurios aptinkamos Siaures ir Siaures Rytu Lietuvoje Tuo tarpu silto subborealinio klimato reliktai tokie kaip Bromopsis erecta randami tik salies pietuose Lietuvoje taip pat gyvuoja apie 30 augalu rusiu kuriu pagrindinis arealas yra kalvotose vietovese taciau paplitimo ribos pasiekia visa salies teritorija Tarp ju minetinos tokios rusys kaip Cirsium rivulare auganti pietineje Lietuvos dalyje kalnine arnika Arnica montana aptinkama pietryciuose bei Polygonatum verticillatum randama vakariniuose regionuose ArcheofitaiZmogaus veikla turi reiksminga poveikį augalijos įvairovei ypac per buveiniu naikinima Be to pastebimas kai kuriu vietiniu rusiu plitimas antropogeninese buveinese pavyzdziui kruminis builis Anthriscus sylvestris gausiai paplito upiu sleniuose pievose ir ganyklose Lietuvoje taip pat zinoma apie 100 archeofitu rusiu Tai augalai įsivezti į salį dar pries pramones revoliucija daugiausia ir susije su zemdirbystes pletra Daug archeofitu atvyko is Vidurzemio juros regiono ir Pietvakariu Azijos Kai kurie is ju pavyzdziui paprastoji dedesva Malva neglecta galejo buti auginami kaip maistiniai augalai ankstyvuoju zemdirbystes laikotarpiu Archeofitams budinga ir specializuotu rusiu grupe kulturiniu augalu piktzoles kuriu seklos daznai panasios į auginamu augalu grudus Tarp tokiu rusiu minetina rugine dirse Bromus secalinus kurios grudai panasus į sejamojo rugio Secale cereale taip pat dirvine rauge Agrostemma githago ir Lolium arvense Invazines augalu rusysLietuvoje taip pat uzfiksuota daugiau kaip 550 invaziniu augalu rusiu kurios skirstomos į atsitiktinai patekusias ir samoningai įveztas bet sulaukejusias rusis Atsitiktinai į salį patekusiu augalu seklos daznai buvo įveztos su zemes ukio produktais iskasenomis kailiais vilnomis ar net laivu balastu XIX XX a pradzioje daug tokiu seklu pateko per balastinį grunta Klaipedos uoste kur kai kurios rusys naturalizavosi pavyzdziui Kai kurie augalai kaip ar buvo atgabenti is Kaspijos regiono o daugybe rusiu seklu iki siol atkeliauja su importuojamais grudais Is Siaures Amerikos atsitiktinai buvo įveztos ir Taip pat į salį buvo samoningai įvezti įvairus dekoratyviniai vaistiniai techniniai pasariniai ar maistiniai augalai is kuriu dalis isplito gamtoje Tarp tokiu invaziniu rusiu minetini dygliavaisis virkstenis bitine sprige uosialapis klevas ir raudonasis azuolas Kai kurie kaip smulkiaziede sprige ar buvo auginami Ypac sparciai plintanciu invaziniu augalu Lietuvoje siuo metu zinoma apie 70 rusiu Nors kai kurios kaip kanadine konyza plinta tik pazeistose buveinese ir veliau naturaliai isnyksta dauguma invaziniu rusiu daro reiksminga poveikį vietinei augalijai ir ekosistemoms Apie 30 rusiu laikomos pavojingomis jos geba isstumti vietines induociu rusis Tarp tokiu rusiu yra Sosnovskio barstis ir gausialapis lubinas Kai kurie augalai pavyzdziui smulkiaziede galinsoga tapo atkakliomis paseliu piktzolemis sudarydami ilgalaikį issukį zemes ukiui ir biologines įvairoves apsaugai NuorodosLietuvos flora Visuotine lietuviu enciklopedija